Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 8 d. – Tarptautinė romų diena, gimė Saulius Štombergas ir Vilija Matačiūnaitė, rastas K. Cobain lavonas, įkurtas Kauno universitetas

Sveiki, mielieji!

Balandžio 8-oji yra istorinių lūžių, mokslo pasiekimų ir svarbių kultūrinių įvykių diena.

Įvykiai Lietuvoje.

1922 m. – įsteigtas Lietuvos universitetas Kaune. Nors dekretas pasirašytas vasario mėnesį, balandžio 8-oji žymi svarbų etapą formuojant universiteto struktūrą ir pirmųjų tarybų darbą (vėliau ši įstaiga tapo Vytauto Didžiojo universitetu).

1993 m. – Lietuva tapo INTERPOL nare. Tai buvo svarbus žingsnis integruojantis į tarptautines teisėsaugos struktūras po nepriklausomybės atkūrimo.

2003 m. – pasirašyta sutartis dėl Ignalinos AE uždarymo fondo. Tai buvo vienas iš esminių techninių žingsnių ruošiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.

Įvykiai pasaulyje.

1820 m. – atrasta Milo Venera. Graikijos saloje Milas valstietis rado senovės graikų skulptūrą, kuri tapo viena žymiausių meno istorijoje ir dabar puošia Luvro muziejų.

1904 m. – pasirašyta „Antantė“ (Entente Cordiale). Prancūzija ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą, kuris užbaigė šimtmečius trukusią jų konkurenciją ir padėjo pamatus sąjungai Pirmajame pasauliniame kare.

1911 m. – atrastas superlaidumas. Olandų fizikas Heike Kamerlingh Onnes pastebėjo, kad atšaldytas gyvsidabris praranda elektrinę varžą. Tai buvo revoliucinis atradimas fizikoje.

1971 m. – pirmasis Pasaulinis romų kongresas. Londone susirinkę romų atstovai oficialiai patvirtino savo vėliavą, himną ir paskelbė balandžio 8-ąją Tarptautine romų diena.

1994 m. – Kurt Cobain mirtis. Nors jis mirė balandžio 5 d., būtent balandžio 8-ąją Sietle buvo rastas jo kūnas. Ši žinia sukrėtė visą muzikos pasaulį ir žymėjo grunge eros pabaigą.

2013 m. – mirė Margaret Thatcher. Buvusi JK ministrė pirmininkė, vadinta „Geležine ledi“, viena įtakingiausių XX a. politikių.

Kas gimė šią dieną?

Budha (563 m. pr. m. e.) – tradiciškai kai kuriose kultūrose (ypač Rytų Azijoje) ši diena minima kaip Budhos gimtadienis.

Mary Pickford (1892) – nebyliojo kino žvaigždė, „Amerikos numylėtinė“.

Vivienne Westwood (1941) – britų mados dizainerė, panko mados pradininkė ir aktyvistė.

Kofi Annan (1938) – buvęs JT Generalinis sekretorius, Nobelio taikos premijos laureatas.

Robin Wright (1966) – garsi aktorė, vaidinusi „Kortų namelyje“ (House of Cards) ir „Forreste Gampe“ ir... „Santa Barbara“.

Julian Lennon (1963) – britų muzikantas ir dainų autorius, vyresnysis Johno Lennono sūnus. Būtent jis įkvėpė „The Beatles“ dainas „Lucy in the Sky with Diamonds“ (savo piešiniu) ir „Hey Jude“ (kurią Paulas McCartney parašė norėdamas jį paguosti tėvų skyrybų metu).

Patricia Arquette (1968) – „Oskaro“ laimėtoja, garsi JAV aktorė, vaidinusi tokiuose projektuose kaip „Vaikystė“ (Boyhood) ir seriale „Mediumė“.

Taylor Kitsch (1981) – kanadiečių aktorius, geriausiai žinomas iš serialo „Friday Night Lights“ ir filmo „John Carter“.

Dario Šarić (1994) – Kroatijos krepšinio žvaigždė, sėkmingai rungtyniaujantis NBA lygoje. Lietuvos krepšinio sirgaliams jis gerai pažįstamas iš įtemptų kovų Europos čempionatuose.

Vilija Matačiūnaitė (1986) – dainininkė ir dainų autorė, atstovavusi Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse su daina „Attention“. Ji išgarsėjo dar muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes“ laikais.

Giedrius Arlauskis (1987) – vienas geriausių Lietuvos futbolo vartininkų, ilgą laiką sėkmingai žaidęs aukščiausio lygio Europos klubuose (ypač Rumunijoje, kur tapo daugkartiniu čempionu) bei nacionalinėje rinktinėje.

Saulius Štombergas (1973) – viena ryškiausių Lietuvos krepšinio legendų, ilgametis rinktinės kapitonas, 2003 m. Europos čempionas ir Sidnėjaus bei Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalininkas.

Maištinga Siela

Spektaklis "Vasaros diena", režisierius Paulius Pinigis, Klaipėdos jaunimo teatras

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Pamažu šis mano teatro spektaklių lankymo sezonas pradeda vis dažnėti ir greitėti, bet drauge susimąsčiau, kad jau kitą sezoną bus vis sunkiau suplanuoti apsilankymus teatre, nes Klaipėdoje būsiu tikriausiai matęs beveik viską, išskyrus būsimas premjeras, o ir Vilniuje – taip pat pasirinkimai tirpsta, tad mano dėmesio sulaukia vis mažesnės teatro trupės. Žinoma, Klaipėdos jaunimo teatras nėra vien tik vietinės reikšmės teatras, jis jau ilgą laiką turi savitą veidą ir charakterį, kurį iš esmės padėjo suformuoti šios trupės patriarchas – dėstytojas, aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis.

 

Klaipėdos jauno teatro aktorius ir režisierius Paulius Pinigis gyvenime, žvilgtelėjus į jo kūrybinių darbų aprašą, taip pat daug ką išbandęs. Tiesa, nieko nebuvau matęs jo pastatymų, tad buvo smalsu, kaip jis perteikė garsaus lenkų dramaturgo Slavomiro Mrožeko (1930-2013) 1983 metais parašytą pjesę „Vasaros diena“. S. Mrožekas septintajame dešimtmetyje buvo uždraustas pačioje Lenkijoje dėl savo dramaturgijoje komunizmo kritikos vaizdavimo, tačiau „Vasaros diena“, matyt, tiesioginio ryšio su politika neturi, nes pjesė, bent jau tą medžiagą, kurią perteikė Paulius Pinigis, iš esmės pavadinčiau apolitiška, nukreiptą į bendražmogiškuosius santykius ir savotišką jauno potencialaus savižudžio bandymą kabintis į gyvenimą viziją.

 

Iš tikrųjų tai absurdo drama, turinti nemažai sąsajų su kultine S. Becketto kita absurdo drama „Belaukiant Godo“. Scenoje veikia labai minimalus skaičius tikrų veikėjų – du savižudžiai, kurie konkuruoja dėl seksualios jaunos damos. Jaunas vyrukas, įsivaizduojantis, kad jo gyvenimas vien katastrofa (aktorius Aurimas Bareikis), bando pasikarti ant gatvės šviestuvo, tačiau lemiamą akimirką jam sutrukdo ant suolelio prisėdęs solidus ponas (aktorius Gytis Šimelionis). Netrukus išsiaiškinama, kad ponas dar didesnis nihilistas, jis atvirai tyčiojasi iš jaunojo savižudžio, nes jame mato vien naujas galimybes toliau gyventi. Iš esmės ironiški ir sarkastiški dialogai sudėlioti klasiškai, per juos veriasi individo kova su absurdu. Žymus prancūzų filosofas ir rašytojas Albert Camus yra teigęs, kad vienas iš būdų kovoti su absurdu yra savižudybė, tad šioje pjesėje veikėjai fanatiškai trokšta savižudybės kaip panacėjos nuo gyvenimo beprasmybės, nesėkmių – žodžiu, absurdo. Įdomu tai, kad pjesėje nesistengiama kaip nors psichoanalitiškai analizuoti bejėgystės priežasčių, priešingai – jos pateikiamos paviršutiniškai, ironizuojant individo susireikšminimą...

 

Netikėtai autorius pasiūlo tokią viziją: lemiamą akimirką, kai veikėjas turi nusišauti, ištinka tam tikras apreiškimas. Aliuzija į galimą išsigelbėjimą. Apsireiškusi žavinga viliokė palieka smaragdinę skraistę ir du vyrukai sugalvoja, kad tai likimo ženklas, kuriuo verta tokią akimirką paklausyti, tad visą likusį laiką vyksta intrigos ir konkurencija tarp vyrukų dėl lemtingosios damos.

 

Šiaip pasakysiu: medžiaga labai infantili ir nuobodi. Tiesiog. Viskas paremta labai banaliai ir tikriausiai „Vasaros diena“ nėra ta universalioji pjesė, kuri pragydo kaip lakštingala Pinigiui scenoje pačiomis įvairiausiomis perspektyvomis. Absurdo komedija specifinė, kurioje atsiveria XX a. stereotipinis lyčių konkurencijos schematiškumas: du patinai pameta galvą dėl viliokės patelės – klasikų klasika! Veiksmų seksualumo pinklės irgi klasikinės: jeigu veikėjai jau pamatę galvas dėl šokėjos, tai būtinai jie sukvailėja, jeigu seksuali viliokė, vadinasi, ji žaidžia vyrų likimais ir yra gudri kaip lapė. Beveik holivudinė lyčių schema, ateinanti, matyt, iš tų pačių XX a. dramaturginių klišių.

 

Šįkart nesu tikras dėl vaidybos. Pagirčiau Aurimą Bareikį, kuris įdėjo nemažai širdies ir tikrumo, jausmingumo šiam personažui, tačiau kiti veikėjai – dama ir antrasis savižudis – liko labiau sustabarėjusios ir karikatūrinės, net dialogai skamba kaip „kartoniniai“. Vyksmą paįvairina režisieriaus sprendimas užpildyti šokančiais ir dainuojančiais aktoriais, kurie atlieka kiekvieno veikėjo tam tikra prasme simboliškai lydinčius fantomus (vieniems tai demonai, kitiems angelai sargai, stilistiškai primenantys Čarlio Čaplino ir S. Kubriko filmo „Prisukamo apelsino“ chuliganinius hibridus), kurie tarsi neregimi tikriesiems veikėjams, bet jie iš tam tikros dimensijos padeda verpti pagrindinių veikėjų likimo siūlą, lemiamą akimirką pakreipia įvykius šiek tiek kitaip. Konkuruoja ne tik veikėjai, bet ir fantominis pasaulis. Asmeniškai jautri ir pavykusi scena pasirodė veikėjo išėjimas į jūrą, naiviai patikėjęs, kad naujasis konkurentas „draugas“ iš tikrųjų yra plaukiojimo instruktorius. Apskritai veikėjo fobija plaukimui buvo vienas įdomesnių fragmentų. Visgi daugelis dalykų pasirodė pernelyg naivu, negilu, paviršutiniška, infantilu – manau, tam koją pakišo absurdo dramos žanrinis nesudėtingumas ir nelabai ypatinga pjesės medžiaga, atsikartojantys modeliai, stereotipai. Šiuo atveju norėtųsi, kad režisierius devinto dešimtmečio pradžios pjesę pavojingiau ir įdomiau interpretuotų, kol kas atrodo, kas scenografinis klasikinis scenos užpildymas šioje minimalistinėje pjesė yra stipriausias spektaklio elementas.

 

Visgi nesigailiu žiūrėjęs ir apsilankęs, nes teatras visada tokia... savotiška šventė. Be to, pagaliau scenoje pamačiau pačią Viliją Matačiūnaitę, kuri vietomis dainavo, vaidindama vieną iš fantomų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Trečioji 2017 m. Nacionalinė Eurovizijos atranka: įspūdžiai ir komentarai

Sveiki, skaitytojai,

Praėjo dar viena savaitė ir nutariau, kad vėl verta brūkštelėti apie šeštadienį įvykusią Nacionalinę Eurovizijos atranką į 2017 metų Euroviziją, kuri vyks Kijeve. Ir šįkart pasidalysiu tomis dainomis, kurios patiko ir vertos jeigu neatstovauti, tai bent jau patekti į kitą atrankos etapą.

Taip, šioji atrankos dalis, man atrodo, buvo kol kas pati stipriausia, o pati nykiausia – pirmoji. Pasirodė įdomioji Vilija, kuri bandė padaryti įspūdį keistoku kūriniu, kuris visai patiko užsieniečių klausytojams (bent tą pastebėjau iš komentarų), o štai komisijai jos kūrinys absoliučiai nepatiko. Man asmeniškai Vilijos sceninis įvaizdis buvo daug įdomesnis nei pati daina, nes dainai kažko lyg ir pritrūko...

Daug pagyrų sulaukė Greta Zazza, kuri atliko modernų ir šiuolaikišką kūrinį, tačiau nei jos pasirodymas, nei daina, kuri pakerėjo komisiją, man asmeniškai nepatiko. Gal problema, kad tokios muzikos apskritai nelabai mėgstu? Greta šovė į aukštumas ir pirmu numeriu pateko į kitą etapą. Kad ir kaip toliau jai seksis, nenorėčiau, kad šis kūrinys atstovautų Lietuvai.

Merginų grupė „Strėlės“, atsiprašau, norėjo atrodyti tarsi mokinukės, kas sveikintina, nes tos modernios kampuotos suknelės baisiai ant tos scenos atrodo, tačiau subtiliai atlikta daina „Šunsnukis“ pasirodė nuobodi ir po vienos minutės išlėkiau į virtuvę užkandžiauti, nes nepadarė absoliučiai jokio įspūdžio...

Milda Martinkėnaitė ir Saulenė buvo absoliučiai nuobodus duetas. Pernykštė Saulenės daina man taip patiko, o šiemet tiesiog kažkoks košmaras. Pabaigoje reikėjo, kad jas pervažiuotų koks traktorius ir tai būtų toks įspūdis, o dabar tiesiog ne duetas, o Jehovos liudytojos prie durų.

Marius Petrauskas be galo nuoširdus ir taip stengėsi, tačiau nežinau, kokia turi gerumo baladė ir atlikėjas, kad galėtume siųsti tokią dainą, nes tokių būna kasmet apie dešimt pačioje Eurovizijoje ir tikrai ne visos įveikia pirmąją barjerą. Bet geriau už Lacko iš pirmojo etapo.

Virgis Valuntonis turi itin sodrų ir gražų balsą, tačiau daina absoliučiai nuobodi, bet labiausiai mane nustebino jo apranga – baisu! Tas odinis švarkelis, išryškinantis pilvą, absoliučiai nederėjo ir priminė kažką iš Gariūnų, kurie suka ratus... Daina nuobodi, įvaizdis košmaras, bet bent balsas geras.

Merginų grupė „Hit“ – šablonų šablonas. Kaip sunku susidainuoti grupėje ir, atrodo, kad kaip solo atlikėjos jos daug geresnės, tačiau daina nepatiko, o įvaizdis – trys kebabai folijoje man nepadarė jokio įspūdžio, o štai batus dar ilgai atsiminsiu. Gaila, apie dainą to pasakyti negaliu.

Ieva Zasimauskaitė ir Vidas Bareikis, pamaniau, nuo pirmųjų kadrų, kad va čia tai bus... Scenografija, žaismingumas, tačiau daina tokia siaubinga, kad nesiklausyčiau net tada, kai jau nieko nebeturėčiau mp3 grotuve. Daina košmaras, o ne daina.

Erika Astrauskaitė, kad ir kaip ji man patiktų, šįkart yra viena iš tų dainų, kurios slinko ir praslinko. Nebuvo, kad sunervino, bet ir nebuvo: va, šita tai gerulė daina! Tiesiog šįkart tokia vidutinė, o juk ir per vidurį kažkas turi užimti pozicijas.

Gražvydas Sidiniauskis turi išties puikų balsą ir Stano prastūmęs jį į televizinę rinką tikrai nesuklydo. Gražiai atliko gražią dainą, tačiau dainos vis tiek nesiųsčiau į Euroviziją.

Vienas baisiausių pasirodymų buvo Dovydas Petrošius: nei daina, nei sceninis judesys, nei ta baimė besipilanti iš akių ne tik nepadarė įspūdžio, bet buvo nuobodu ir net šiek tiek nejauku žiūrėti. Nepasiruošta iki galo...

Tai kas man iš viso to tą vakarą patiko? Aišku, kad Lolita Zero! Nuostabus parodijuojantis pasikėlusias divas pasirodymas. Gytis Ivanauskas puikiai padirbėjo ir, galvoju beveik Jazzu žodžiais, kad pernelyg mes rimtai žiūrime į tą Euroviziją ir reikia mums karnavalo ir kodėl Lolita negalėtų atstovauti, juolab, kad užsieniečiams pasirodymas patiko, o kai kurie supeikė, o supeikė tik tie patys nieko nesuprantantys lietuviai užsienyje.

Kita daina, kuri man patiko ir patiko ypač atlikimas, buvo „Fusedmarc“. Nežinau, ar siųsčiau po Lolitos pasirodymo į Euroviziją, tačiau kažkaip man toji mergaičiukė tiko ir patiko.

Aišku, lengviausia kritikuoti, o štai nueiti, sukurti ir padaryti gerai gali iš tikrųjų ne kiekvienas, todėl visos vidutinybės ir nepavykę sprendimai tik dar labiau numargina visą šią atranką, o tai juk nėra blogai.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Billie Myers "Should I Call You Jesus"

Sveiki,

Senos geros dainos vis sugrįžta. Nesvarbu, kaip praeityje Arūnas Valinskas su savo projektais buvo jas atmuštravęs. Viena tokių dainų yra menkai Lietuvoje kam žinomos britų pop roko atlikėjos Billie Myers (g. 1971), kuri savo karjerą pradėjo dešimtame dešimtmetyje. Iš esmės jos debiutinė daina 1997 metais pavadinimu „Kiss the Rain“ tapo tikru hitu ir dabar, kai kas išgirdęs šią dainą, lengvai atpažįsta, tačiau pačios atlikėjos negali įvardyti, kaip negali įvardyti ir pop roko dainos „Should I call you Jesus“ (liet. Turėčiau tave pasikviesti / tau paskambinti, Jėzau), kurią prieš dešimt metų lietuviškai įdainavo A. Valinsko „Kelias į žvaigždes“ finalininkė Vilija Matačiūnaitė. Tuokart daina vadinosi „Spjaudau ir gaudau“...

Tiesą sakant, Lietuvoje tai buvo tikras hitas, o originaliąją B. Myers dainos versiją težinojo vos keli tautiečiai. Šiandien dainos klausausi važiuodamas į darbą ir apmąstau tiek Vilijos, tiek šios dainos versiją ir kažkaip laiko atotrūkis visaip kitaip subrandino šį iš pažiūros lengvą kūrinį. Gal daina neaplenkė „Kiss the Rain“, tačiau pasirodžiusi 2000 metais buvo sulaukusi tam tikro klausytojų dėmesio. Šiandien atlikėja vis trumpam su karjeros pertrūkiais grįžta į muzikinę sceną, tačiau rimtesnių populiarių hitų daugiau nebeišleidžia.

Pasiklausykime:

Jūsų Maištinga Siela