Eurovizija 2017: Pirmasis pusfinalis (įspūdžiai ir komentarai)

Sveiki, 

Be didesnio entuziazmo vakar pažiūrėjau pirmąjį „Eurovizijos“ pusfinalį, kuriame Lietuvos atstovai nepasirodė. Įspūdžiai buvo dviprasmiški, kadangi taip ir nepamačiau, kas šiemet galėtų laimėti šį konkursą. Švedų atstovas su gana smagia daina? Galbūt, tačiau jo didžioji dalis pasirodymo buvo labai mechaninė, tiesiog be aistros, todėl jau po pusės minutės nusibodo... Bet kokiu atveju, manau, finale jis žais itin aukštomis simpatijų žiūrovams kortomis.

Iš esmės nebegaliu pakęsti besielių staugiančių eurovizinių divų, kurios išverčia plaučius ir gerklas į antrą pusę, o pati daina nieko nesako, nes joje nei melodijos, nei kažkokio įdomesnio turinio – Gruzijos atstovė, Albanijos atlikėja, tiesiog taip stengėsi su savo nykiomis ir nieko nesakančiomis baladėmis, kad nė skurdžiu žodeliu negaliu apibūdinti jų kūrinių. Už ką turėjo balsuoti klausytojai? Už gerkles, kurios neįspūdingos? Vienintelė diva šiame pusfinalyje visgi pasirodė Lenkijos atstovė, kuri lyg ir dainavo taip pat iš serijos visiškai neįspūdingą baladę, tačiau jos profesionalumas (kurį pastebėjo ir komentatorius Darius Užkuraitis) stelbė patį kūrinį, nes ji labai susigyveno su kūriniu. Lenkijos patekimas į finalą labai teisingas ir žiūrovai „nepasimovė“ ant netikrų scenos divų – Gruzijos ir Albanijos.

Nemažai diskusijų namuose sulaukė Portugalijos atstovas, kuris lyg ir demonstravo Cezarijos Evoros stilių, tačiau scenoje dėl ryškiai kažkokių sutrikimų atkreipė į savo vidinę energetiką žiūrovų dėmesį. Tačiau jis nebuvo mano favoritas, bet jo patekimas į finalą nenustebino, kaip nenustebino ir Graikijos patekimas (gryni politiniai sumetimai), nes graikės pasirodymas pasirodė absoliučiai nevertas net karvės kanopos – viskas mirtinai pigu, euroviziškai nudėvėta, o tie pusnuogiai šokėjai tiesiog vimdė dėl nesuderinamo kokteilio su muzikos turiniu ir ritmu. Ką absoliučiai priešingai demonstravo Kipras, kurio išskirtinę melodiją jau norėjau niūniuoti pakartojimų metu ir tai buvo viena pirmųjų dainų, kurią norėjosi „pasiYouTubinti“.

Kalbant apie Islandijos pasirodymą – absoliutus bejausmis ledas. Kai parodė atlikėją, pirmiausia pamačiau išlipusius pro suknelės pjūvį didelius papus ir tik vėliau šiaip ne taip tarp jų, šiek tiek aukščiau, radau blondinės galvą. Papai ir liko papais net pasirodymų ir pakartojimų metu. Europa absoliučiai neįvertino subtiliosios suomės, kuri beveik smilgevičiūtiškai atliko suomišką dainą apie strazdą. Nei papai, nei strazdas nepateko į finalą. 

Keista belgės daina, kuri lyg ir įdomi, lyg ir dar neatrasta manųjų ausų visgi prasiskynė kelią į finalą. Ir gerai. Perspjovusi dalį netikrų eurovizinių divų, atlikėja negalinti pasigirti top modelio išvaizda, tačiau dėl savo savitumo praėjo kartu su atlikėja iš Azerbaidžano, kuri absoliučiai man nepatiko nei išvaizda, nei savo daina apie skeletus. Viską papuošė tikriausiai Lolitos Zero draugelis iš Makedonijos, kuris savo priauginta kasa vaikė, atsiprašau, muses nuo karvašūdžio, nes vokaliai atrodė kaip gyvas ekstravagancijos kalakutas puode – nei čia estetikos, nei čia charizmos, labiau priminė tą mano nemėgstamą parodijų atlikėjų grupę, kuri kasmet vizgina vis ką nors šiame konkurse, tačiau nei dainos, nei dar kažko daugiau neparodo, galiausiai tokie tiki, kad konkursą žiūri vien gėjai ir už tai jį praspirs į finalą. Nepraspyrė, bet įvertino kūrinį, o kūrinys ir atlikimas prastas, kad net „Pūko“ radijo nevertas. Štai įdomioji armėnė iškart dėl savo vidinės charizmos ėmė ir praėjo. Nepamenu net apie ką daina, nes ji man tikrai nepatiko, tačiau pats pasirodymas ir šokis įsiminė ne tik man. 

Slovėnas Omar 2005 metais, kai „Eurovizija“ vyko irgi Kijeve, jis tuokart dainavo kur kas geresnę dainą. Gal dėl klasikinio stiliaus šįkart ir nepraėjo į finalą, tačiau jo dieviškai geras balsas ir esu jo gerbėjas, nors, sakau, ši daina ne tokia jau ir gera, jeigu priminė mūsų Lacko iš Šilutės (vėliau panašumą patvirtino laidos komentatorė). Žinoma, mano mėgstamiausia vakaro favoritė nepateko į finalą. Kur tau pateks, juk pirmiausia žygiuoja karnavalas ir tik vėliau jau geros dainos, tik tų gerų dainų buvo labai jau mažai. Čekijos Respublikos atlikėja su daina „My Turn“ tiesiog nuo pirmųjų dainavimo natų privertė įtempti ausis – gražus kūrinys, atlikimas, jausmas, saugumas, profesionalumas, o ne pasimaivymas ir demonstravimas dėl patetikos. 

Daug kas dievagojosi, kad nepateko Latvijos atlikėja. Iki jų pasirodymo buvau įsitikinęs, kad jie pateks labai lengvai (jei lietuviai būtų balsavę, būtų patekę), tačiau, mano akimis, jų pasirodymas buvo nuobodus ir silpnesnis, nei filmuotas Latvijoje, kai vyko finalas. 

Ką gi, siūlau paklausyti man labiausiai patikusių kūrinių.

Martina Barta – My Turn (Čekija)

Hovig – Gravity (Kipras)

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Mane ištiko sniegas beveik gegužės vidury

Sveiki, skaitytojai, 

Diena, kai mano šalyje snigo beveik gegužės vidury.

Diena, kai bendradarbės išgyveno, kad jų žydintys pomidorai lūžta jau nuo sniego.

Diena, kai nėra kada skaityti knygų ir žiūrėti filmų, nebent...

Tik akimirkai žiūrėti, kaip sninga beveik gegužės vidury, ir klausytis bliuzo iš naujų vinilinių plokštelių.

Diena, kai snigo gegužis vidury, palikęs slyvmedžius vienus prie stovėjimo aikštelės.

Ir keista, nes šunų pėdsakai ir šeimininkų kojos sukos palei namą. Kaip kreivas valsas. Vidury gegužis.

Diena, kai lūžo pomidorai. Ir bendradarbės juokėsi, nes smarkiai snigo. Į pražiotą kapišoną.

Diena, kai nėra kada skaityti, nebent akimirką (tik nedaugiau!) žiūrėti, kaip gegužy sninga ir, dievaži, ne pomidorai, ne, ir ne bendradarbių šypsenom tik...

Tik vidury. Beveik gegužį sninga. Ir laiko. Nėra net suskaičiuoti laikui. Kiek gi ten prisnigo? Kiek tas išdavikas oras? Kiek gi buvo, kai manęs nebuvo, nes buvau užmūrytas vidury darbų ir tik...

Akimirką. (Dieve, tik nedaugiau!) man leido pažiūrėti kaip...

Kaip drąsiai ir be gėdos. Gegužio vidury.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Sam Cooke - "A Change is Gonna Come" (cover Aretha Franklin, Passenger) [lyrics]

Sveiki,

Apie dainą „A Change is Gonna Come“ pirmąkart pasirodė 1964 metais ir jį įrašė Sam Cooke. Atlikėjas iš juodaodžiams praeityje ne itin dosnios ir nelabai mylimos Luizianos su šia daina tapo beregint populiarus tarp juodaodžių klausytojų. Septinto dešimtmečio pradžioje, kai netgi juodaodžių tualetai vis dar būdavo įrengti atskirai nuo baltaodžių ir šiurkščiai vis dar paminamos jų teisės dėl rasės, šioji daina nuskambėjo kaip politinė-meninė agitacija už juodaodžių teises JAV. 

Daina praminta politinių pokyčių himnu tapo patraukli ne vienam tuokart garsiam amerikiečių atlikėjui dėl puikaus ir prasmingo teksto bei tuokart itin madingo ir populiaraus bliuzo, keliančio stiprų melancholijos jausmą. Ironiška, tačiau tais pačiais metais S. Cooke sulaukęs 33 metų buvo nužudytas durtine žaizda į širdį – tai keistos mirties aplinkybės, tačiau jo įrašas beregint tapo toks populiarus, kad iki šių dienų sulaukia oficialių populiarių atlikėjų versijų.

Vieną puikiausių savo versijų 1967 metais pateikė puikioji amerikiečių atlikėja Aretha Franklin, kuri mažai ką tepakeitė savo versijoje, palaikydama senąją bliuzo tradiciją. Šiais metais grupė Passenger, neseniai koncertavusi Lietuvoje, taip pat pateikė netikėtą šios dainos versiją. Šiandien būtent rekomenduoju pasiklausyti šių trijų atlikėjų.

Pirmoji Sam Cooke dainos versija:

Aretha Franklin versija:

Grupės „Passenger“ dainos versija:

Žodžiai / Lyrics

"A Change Is Gonna Come"
(originally by Sam Cooke)

There's an old friend that I once heard say
Somethin' that touched my heart, and it began this way:

I was born by the river, in a little tent;
And just like the river, I've been runnin' every since...
He said, "It's been a long time comin', but I know my change is gonna come..."
Oh, yeah...

He said, "It's been too hard livin', but I'm afraid to die;
I might not be if I knew what was up there beyond the sky...
It's been a long, a long time comin', but I know my change has got to come..."
Oh, yeah...

I went... I went to my brother
And I asked him, "Brother, could you help me, please?"
He said, "Good sister, I'd like to, but I'm not able..."
And when I, when I looked around, I was right back down, down on my bended knees,
Yes, I was! Oh!

There've been times that I thought... I thought that I wouldn't last for long,
But somehow, right now, I believe that I'm able, I'm able to carry on...
I tell you that it's been a long... and, oh, it's been an uphill journey all the way,
But I know, I know, I know, I know my change is gonna come...

Sometimes, I've had to cry all night long - yes, I did;
Sometimes, I had to give up right for what I knew was wrong...
Yeah, it's been an uphill journey!
It's sure been a long way comin'... yes, it has...
It's been real hard every step of the way,
But I believe, I believe, this evenin', my change has come...
Yeah! I tell you that my change has come

Jūsų Maištinga Siela