Filmas: "Kitas kraštas" / "Another Country"

Sveiki,

Šįkart noriu pristatyti ir trumpai pakomentuoti kino filmą „Kitas kraštas“ (Another Country) (1984), kuriame susitinka tada dar tik jauni, bet jau būsimos kino legendos, aktoriai – Colin Firth ir Rupert Everett. Šie britų aktoriai filmuojasi iki šių dienų ir yra puikiai žinomi netgi tų, kurie nėra jokie kino žinovai. Vedinas šiais vardais, nutariau pažiūrėti 30 metų senumo kino juostą.

Kažkaip sukilo nostalgija, žiūrint į juos, tokius jaunus ir menkai patyrusius, tačiau instinktyviai ir drąsiai vaidinančius „Kitame krašte“. Filmas sulaukė dėmesio tarptautiniame Kanų kino festivalyje, R. Everett sulaukė BAFTA nominacijos kaip geriausias jaunosios kartos aktorius...

Kalbant apie patį filmą, mano nuomone, savu laiku ši juosta išties buvo gera, bet žiūrint iš šių dienų perspektyvos, filmas tampa ganėtinai vidutiniu. Kažkaip ne itin mane sudomino ši istorija: du draugai apie 1930 metus studijuoja prestižiniame Anglijos universitete, tačiau nuolat jaučia artėjančio Antrojo pasaulinio karo grėsmę, tauta nuteikinėjama militaristiškai. Ir du jauni studentai, bando pažinti kitą šalį tiek jausmų, tiek filosofiją geografine plotme. R. Everett‘ui teko suvaidinti gilius, romantizuotus jausmus vienam iš studentų, susidurti su smerkimu, atkentėti bausmę ir sielos melancholiją. 

Filmas iš tikrųjų savotiškai netgi įdomus. Čia konstruojama jaunuolių melancholiška dvasia, kuri balansuoja tarp jausmų ir karinių nuotaikų. Prisitaikymas prie universiteto standartų ir noras pažinti ne tik gyvenimo ribas, bet ir savo jausms, tampa šio filmo stuburu. Žinoma, atskleistas ketvirtasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, universiteto nuotaikos, britiškas griežtumas ir reiklumas. Buvo tikrai gera kai kada pajusti filmo visumą kaip nedalomą istorinį peizažą, tačiau kažko pasigedau visumoje – gal didesnio susipriešinimo, gal man ne itin patiko filmo finalas, tačiau vis tiek, manau, tai neprasta juosta, kurią galima žiūrėti.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Nieko nebestebinanti spauda vis dar gali nustebinti

Sveiki,

Sirgdamas ruošiesi į darbelį. Užsitaisai arbatos automatą ir prieš išeidamas permeti akimis internetinę spaudą. Net springtelėjau arbata, kai atsiverčiau delfi.lt pramogų skiltį. Kažkoks balaganas – visi tik skiriasi, skiriasi, skirias... Netgi nufotografavau. Visai nenustebčiau, kad savaitgaly visi tik tuoksis, tuoksis, tuoksis...

Kur kas maloniau žiūrėti į rugių lauke šiemet Bavarijoje (Vokietijoje) aptiktą didžiulį NSO ratą. Ak, tiesa, niekas gi nesakė, kad tai NSO darbas, bet buvo minėta, kad studentai galėjo per naktį ištrypti, atvažiavę iš velniai žino kokio universiteto į velniai žino kieno žemes. Ūkininkas beveik džiaugėsi sulaukęs spaudos dėmesio, nors ir būkštavo, kad šis pernakt žaibo šaknies (irgi tikėtina versija!) išguldytas tobulas apskritimas panašus į dangaus siųstą pentagramą jam atsieis per 120 eurų nuostolio. Susigūžiau. Kitais metais mūsų darbo užmokesčio minimumas bus toks, kad tie 120 euriukai pasirodys nenormaliai dideli pinigai. Ir visgi, į antrą fotografiją žiūrėti kur kas maloniau nei į pirmąją.

Jūsų Maištinga Siela

Geriausios Džordanos Butkutės dainos (Top 10)

Sveiki,

Visi turime pačių pačiausių keistenybių. Viena iš jų – retkarčiais paklausyti Džordanos Butkutės, kuri šiemet surengs grandiozinį koncertą po didžiausias Lietuvos sales ir primins ne tik savo gyvą legendą, ne vieną dešimtmetį trunkančią karjerą, bet ir (ko čia kuklintis) išgyvens savo karjeros apogėjų. Žiniasklaidą jau atakuoja žinios, kokio pasaulinio lygio bus Džordanos koncertas ir aš kažkaip užsinorėjau į tą koncertą papulti. Šiaip ar taip mano nemėgstamas SEL‘as nevienintelis, kuris gali sutraukti marias klausytojų į gyvo garso koncertus.

Ta proga, kad progos nėra, tai sugalvojau sudaryti pačių geriausių, mano nuomone, Džordanos dainų dešimtuką. Pasižiūrėkime:

1 Nemylėjau tavęs:

Daina – legenda, kuri jau skaičiuoja trečią dešimtmetį. Tai vizitinė Džordanos kortelė, kuri skamba visur ir visada. Vaikystės šlageris, kuris visada mane suvirpina. Pamenu, kai žiūrėdavau į besisukančią juostelę ir visada galvodavau, kad Butkutė yra tos juostelės viduje ir nuolat dainuoja gyvai – niekaip negalėjau suprasti, kaip ji visada ten gyvena ir suspėja dainuoti. Cha.

2 Tavo pasaulis

Kas tavo draugai? Kur tavo laimė? Ką čia galima bepridurti, tiesiog pirmieji žodžiai nuginkluoja iki gyvnagio.

3 Viską pamiršau

Vienu metu, kai išgyvenau santykių krizę, ši daina buvo kaip nuskausminamieji, morfijus ir kas tik norite. Tiesiog nuostabi.

4 Norėčiau žinot

Šią dainą patarčiau klausytis atsidūrus ant gyvenimo atbrailos. Žodžiai. Muzika primena Suzi Quatro... Tiesiog sentimentų daina.

5 Dėl tavęs

Jau liaudies daina tapusi „Dėl tavęs“, kurią perdainavo daugybę Lietuvos atlikėjų: Augustė, Šapranauskas, Jankauskaitė ir t. t. Neįtikėtinai paprastai nepaprastas kūrinys.

6 Tavo meile

Taip. Ši daina man leidžia mylėti žiemą. Tiesiog. Tik prasideda ši daina, taip ir prisimenu, kad sėdžiu automobilyje, kuris lekia Vilniaus gatvėmis. Snyguriuoja. Kažko nei linksma, nei liūdna. Ir groja kažkoks radijas šią dainą. Genialumas glūdi paprastume – galvoju, klausydamas šiuo metu šios dainos.

7 Ištikimybė

Vienas prie vieno su „Nemylėjau tavęs“ – iš tos pačios besisukančios juostelės. Trapi ir nuostabi baladė. 

8 Eilinis vakaras

Tiesiog. Iš mėgstamų jos repertuarų. 

9 Nebijok – aš su tavim

Manau, kad ši daina yra geriausia „Kryžkelių“ albumo daina. Beje, šis naujausias albumas buvo išleistas ir viniline plokštele. Deja, jau beveik išgraibstytas iš pardavimo. Tiesiog puikus kūrinys, bet labiausiai mane stebina pop roko muzika – dar ne viską pasakė Džordana, moka stebinti. Puikūs kūrinys, kuriam tiesiog... būtina sukurti vaizdo klipą!!!

10 Gimimo diena

11 Kitoks pasaulis

Ir nors tai ne Butkutės daina, o grupės „Fojė“ šlageris, tačiau jaučiasi, kad daina tiesiog nuostabiai tinka Butkutei. Tą patį atlikėja yra sakiusi interviu metu – daina tiesiog parašyta jai.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Nicki Minaj "Anaconda"

Sveiki,

Šios dienos dainos rubrikoje tik vakar pasirodęs naujasis amerikiečių reperės Nicki Minaj darbas pavadinimu „Anaconda“ ir tai yra antrasis singlas iš būsimo trečio studijinio albumo „The Pinkprint“. Nicki Minaj su debiutiniu albumu startavo 2010 metais ir iškart šovė į aukštumas, vienu metu buvo American Idol teisėja. Ji daugelį savo albumo dainų pavertė singlais ir sukūrė jiems vaizdo klipus, kas, savaime suprantama, tik dar paskatino jos populiarumą. Savita, išskirtinė, kartais lyginama su M. Cyrus ir Lady Gaga, bet kartu ji į populiariosios muzikos rinką įnešė ne tik savito barbiško rožinio perukinio stiliaus, bet ir kitokios muzikos. Repas dar nemirė. O šiuo metu labai žymių ir gana šviežių reperių nelabai pasaulis ir turi. 

Naujausias singlas „Anaconda“ mano ausims pasirodė, kaip čia pasakius, – nieko tokio įdomaus, ką turėtų būti verta klausyti. Šiandien nutariau žvilgtelėti į vaizdo klipą, tikėdamasis išvysti gyvatę, tačiau išvydau bene 80 procentų vaizdo klipo metu krutinamus pasturgalius. Primoji į galą šovusi mintis – nesąmonė, pigu, žema, nuobodu, o svarbiausia – banalu. Bet nutariau dar kartą pažiūrėti ir, sakyčiau, beveik patiko. Daina, nors ir ritminga, kapota, kaip ir dera reperių repertuarams, tačiau kažkaip pradėjo derėti su juodaodžių kvartalų kultūra, kai būtent tokiu būdu išreikštas seksualumas. Kodėl turėčiau pasmerkti tuos tabaluojančius riebalingus pasturgalius? Tebūnie, pagalvojau, nors kai kas gali priimti kaip „arti pornografijos“, bet... Šunys matė, nors interneto vartotojai jau ir spėjo pasityčioti iš singlo viršelio ir atlikėjos pasturgalio, tačiau nuo to populiarumas nesumenko.

O kūrinys, gal ir ne pats mėgstamiausias ir ne visoms progoms, bet klausyti tikrai galima, nors stilius ir žanras nėra „mano“. Belgijoje iš singlas pasiekė 44 topo vietą, JAV „Billboard“ – 19, Kanadoje – 24, Australijoje – 18 vietas.

Pasižiūrėkime vaizdo klipą:

Jūsų Maištinga Siela

Kodėl šiukšlių maišai yra juodi?

Sveiki,

Galiu tik numanyti, kad šiukšlių maišai juodi yra vien tik tam, kad šnipė kaimyno akis nepamatytų, ką kitas neša juose išmesti. Juoda spalva šioje Visatoje išties madinga. Visur ir visada, išskyrus tuos atvejus, kada į vakarėlius įleidžiama, kai durų kodas „Dress white“. Toks kodas negalioja juodajai materijai, kurios procento visumos Visatoje mokslininkams niekaip nepavyksta tiksliai įvardyti – spėjimai, būrimai, melžimai ir plepalų estrada. 

Neringai Venckienei, besislapstančiai Čikagos kvartaluose, taip pat rekomenduočiau ką nors juodo ant galvos. Taip ir įsivaizduoju, kaip iš kokio trilerio, kaip Venckienė apsigobusi juodu peruku, dieną naktį kiūto nykiame bute, apsikabinusi laidinį telefoną ir svetima sąskaita užsisakinėja picas. Kampe jau šimtai picų kartoninių dėžių, pelės pešasi dėl likučių ir Neringa juoda, juoda, juoda... 

Esu beveik tikras, kad naktis yra juoda vien tam, kad niekas nematytų, kad iš tikrųjų egzistuoja Dievas. Esu beveik tikras, kad jis mūsų civilizacijos skruzdėlyną tyrinėja iš tos pusės, kur nusisuka Žemė nuo Saulės, nes jis puikiai regi ir tamsoje, o mes, kaip žinia, net dieną esame pusakliai metafiziniams reiškiniams. Keista, Dievą pavadinti metafiziniu, sakyčiau, netgi nedora. Materija – tuo labiau.

Taigi. Juoda spalva. Juodi šiukšlių maišai. Kodėl? Kodėl? Kodėl? O todėl, kad regėtų tik tos akys, kurios turi regėti. Nei daugiau, nei mažiau.

Jūsų Maištinga Siela