Filmas: "Skilimas" / "Split"

Sveiki, 

Kaip aš pasiilgau paskutiniu metu gero komercinio amerikietiško trilerio! Po Kino pavasario tiesiog šito nesupratau, tačiau kai pažiūrėjau trilerį „Skilimas“ (angl. Split) (2016), likau maloniai praleidęs laiką. Apie asmenybės susidvejinimą filmą sukurta daugybė filmų, dažniausiai jie būna geri, pradedant šiuolaikiniais filmais ir baigiant A. Hičkoko „Psichu“. Pati patologija žavi kaip kūrybinė žaismė, nes galima sukurti be proto įdomias ir sudėtingas siužetines linijas.

Kuo įdomus „Skilimas“? Žinoma, siužetu, kuris balansuoja ties mokslu grįstu pasakojimu, „įvelkant“ viską į trilerio žanrą. Tačiau šiame filme nemažai ir mistifikuojančios fantastikos apie žmogaus ypatingą smegenų veiklą ir antžmogio kūrimą. Šios dermės ir logiškai pamatuoti žanrai suteikia kartu ir savotišką šaradą ir psichologinio trilerio įtampą, štai dėl ko aš taip mėgstu šį žanrą. Pagrindinį vaidmenį sukūrė James McAvoy, kuris pasirodė išties puikiai, tačiau nepasakyčiau, kad po jo pasirodymo filme „Purvas“ jo universalus būvimas kažkuo nustebino. Paskutiniu metu esu susižavėjęs aktore Anya Taylor-Joy, kuri pritrenkiančiai pasirodė mistiniame filme „Ragana“, šis kino projektas tiesiog sustiprino šios jaunos aktorės pozicijas.

Iš esmės filmas turėtų patikti tiek gurmanams, tiek pramoginio žanro žiūrėtojams. Tiesiog filmas teikia nemenko emocinio pasitenkinimo, tačiau smagu, kad scenarijus ir medžiagos užpildymas, kad ir kažkiek klasikinis, bet vis tiek leidžia patirti truputį nenuspėjamą nuotykį. Vienas geresnių trilerių, matytų šiais metais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Svarbi Samuel Beckett mintis apie nuolatinį susimovimą

Sveiki,

Tikriausiai visi būtume išprotėję, jeigu gyvendami įprastą gyvenimą nuolat vaikščiotume su šypsena. Tikrai. Tokių išprotėjusių yra. Ir šalia tokių atsidurti, bent jau aš, tikrai nenoriu. Ne visos dienos gražios, ne visos saulėtos, būna, kada ir myžaliukais palyja, ir norisi visiems žiebti į dantis... Emocijų visokiausių: ir gamta nepašykštėjo, ir Dievas pagal savo paveikslą talento nepagailėjo. 

Ką tomis akimirkomis? Ne, net ne akimirkomis, o dienomis, o kai kam net mėnesių mėnesiais daryti? Plaukti palei upę, giliai alsuoti ir guostis tokiomis iš pirmo itin banaliomis mintimis. Štai viena priešais jus – Samuel Beckett išsakyta mintis apie nuolatinį susimovimą, suėjo į meditacinio pobūdžio eilėraštį. 

Kai susimauni tūkstantąjį sykį ir dar šiek tiek daugiau... Pagalvoji: o šunys matė, kam toliau kankintis, jeigu neverta nei laiko, nei pastangų būti kaip visi, būti geram, besišypsančiam, darbingam, entuziastingam, kaip išluptam iš kvailos reklamos, slepiant po mimikom nuskilusius savo kampus, prastą nuotaiką... Kam? Kam tas nuolat lėkimas į sėkmę? Turtėjimą? Gerą būvį, jei po manęs vis tiek bus tie patys abejojantys vartotojai, kurie manosi esą geresni, jeigu jiems sekasi. Sėkmės ir džiugesio visuomenė – mitas. Tuščia iliuzija ir... kaip tame S. Beckett išsakytoje mintyje, gal tiesiog feilinamės kaskart vis geriau ir geriau, juk šiaip ar taip įpratome nuolat feilinti ir jausti feilinimosi, susimovimo naštą, kol galiausiai tai tampa likimu. Fe. Nebesuprantu, ar čia aš prarūgau, ar S. Beckett neskaniai paguodė mane.

Ne itin nusišypsojęs –

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Rygos senamiesčio bokštai

Sveiki, 

Ši nuotrauka atėjo atsitiktinai. Užkliuvo kažkur akis, gaila, kad nei autoriaus nežinau, bet... Bet tiek daug fantastiškų fotografijų padarytą, kuriose vaizduojamas Rygos senamiestis, kad sudėtinga kažką ir bepridurti. Šįkart trys didžiausi Rygos senamiesčio bokštai: Rygos katedra, Šv. Petro bažnyčia ir Šv. Jokūbo katedra. Paskendę rūke.

Jūsų Maištinga Siela