Sveiki,
Šiandien noriu labai trumpai pakomentuoti vieno savo mylimiausio
režisieriaus Michael Haneke filmą „Smagūs žaidimai“ kitur galite rasti kaip „Pakvaišę
žaidimai“ (2007). Tai to paties režisieriaus 1997 metais pasirodžiusi juosta tokiu
pačiu pavadinimu amerikietiškas perdirbinys. Nors pirmoji juosta sulaukė tiek
kritikų, tiek žiūrovų palankumo, šioji versija liko neįvertinta, kritikai nuo
jos nusigręžė, o žiūrovai pasitiko pakankamai abejingai, lyginant su kitais
režisieriaus darbais.
„Smagūs žaidimai“ – tai pasakojimas apie du psichopatus, kurie įsibrovę į
namus imasi beprotiškų sadistinių kankinimų su motina, tėvu ir sūnumi. Tokio tipažo
filmus esame jau matę, jų yra sukūrę ir ispanai, ir skandinavai, ir
amerikiečiai. Vienas toks prastesnių pavyzdžių iš žinomesnių – tai „Trespass“
su Nicole Kidman ir Nicolas Cage. Šis filmas palyginus su 2011 „Trespass“ yra
kur kas įdomesnis ir turi didesnę įtampos dozę. Siužetas išvystytas lyg ir
gerai, aktorių kolektyvas įdomus, pakankamai žinomas, jau vien ką reiškia Naomi
Watts būvimas, smagu matyti talentingą, bet retai tesifilmuojantį Michael Pitt.
Na, žinote, filmas pilnas psichologinių ištvermės ir meilės įrodymų žaidimų,
kuriuos mėgsta žaisti įvairūs psichopatai, bandydami nagrinėti „normalių“
žmonių psichines galimybes, jausmus, vertybes ir t.t. Silpnų nervų žiūrovai
turėtų pagalvoti, ar jie nori geros dozės emocinės iškrovos.
Ir visgi, manau, kad tai pats silpniausias man matytas Hanekės darbas. Filmas
labiau priminė teatrą nei filmą, o pasirinkta režisieriaus tema iš vis
nustebina, nes daugiausiai tokio tipažo filmus kuria vidutiniai arba visai
prasti režisieriai, kurie smurtu ir įtampa bando šokiruoti ir paveikti žiūrovą.
Tai vienas iš tokių filmų, kurie labai retai į realybę pretenduoja, tačiau,
kitą vertus, tai vienas puikiausių būdų pasižiūrėti, kokie žmonės sėdi
psichiatrinėse. Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, žiūrėti galima, jis
nenuobodus, jame yra įtampos, tačiau apart smurto ir psichologinių jau kažkur
prasčiau matytų žaidimėlių, šioje juostoje daugiau nieko ir neaptikau.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 44/100
IMDb: 6.4
Jūsų Maištinga Siela
Maištinga siela, rekomenduoju pažiūrėti austriškąją filmo "Funny Games" versiją, kurią (kad ir kaip būtų keista) režisavo taip pat Michael Haneke. Tai buvo be galo įdomus, netikėtas ir nelabai priimtinas Haneke's žingsnis patiems režisieriaus gerbėjams. O šiaip, Michael Haneke visuomet savo filmuose pina fizinį smurtą su emocine įtampa ir psichologiniu smurtu (vie ko jau vertas vienas ir senesnių filmų "Benny's video" ar "Pianistė"). Net 2009 m. pasirodęs "Baltasis kaspinas", kuriame lyg ir nėra tiesiogiai vaizduojamo smurto michale Haneke bando analizuoti kaip mažos Vokietijos provincijos bendruomenės būseną lemia įvairūs nusikaltimai, šokiruojantys vietos gyventojus ir žiūrovus priverčiančius susimąstyti, jog dabartinė visuomenė kenčia nuo labai panašių "anomalijų", tik jų mastai ir formos kiek pakitę.
AtsakytiPanaikintiŠis M.Hanekės filmas (būtina žiūrėti ne komercinę pirmąją šio filmo versiją, austriškąją) ypatingas ir svarbus tik psichologiniu aspektu. Tema - banali, holivudinėje erdvėje maždaug kas trečias filmas daugiau mažiau liečia šią temą. Dėl šios priežasties M.Hanekės užduotis išnagrinėti ir parodyti žudikų maniakų santykį su jų aukomis, aukų - su užpuolikais, tarpusavio aukų santykį ir tarpusavio užpuolikų santykį tapo tik dar sudetingesnė ir įdomesnė. Genealumas slypi temos atskleidime.
AtsakytiPanaikinti