Sveiki, skaitytojai ir
kino žmonės,
Seniai troškau pamatyti
visų liaupsintą filmą „Bastūnas,
siuvėjas, kareivis, šnipas“ (angl. Tinker
Tailor Soldier Spy) (2011), kurį režisavo garsus švedų režisierius Tomas
Alfredson. Pastarojo esu matęs itin vykusią knygos ekranizaciją apie vampyrų
mergaitę „Įsileisk mane“ (2008), tai buvo visiškai naujas ir solidarus
žvilgsnis į vampyrų ir gyvųjų pasaulį, išvengęs siaubo elementų ir palikęs
dramos elementus. Jo filmas labai, bent man, pavadinimu „Bastūnas, siuvėjas,
kareivis, šnipas“ pasižymi tokiu pat nepatogiu turiniu filmu.
Švedas perkandęs
aštunto dešimtmečio pradžios britiško gyvenimo ir šnipinėjimo tinklo
subtilumus, todėl filmas sodrus ir gurmaniškoms akims žada ypač gerų vaizdų,
kur žavi detalės ir iki menkiausių smulkmenų apgalvotų interjero ir laikmečio
detalių. Pati istorija iškart nežada absoliučiai jokios intrigos, todėl ją
priimti gana sunku. Vis laukiau, kada toji intriga sublizgės tarp išties
puikiai pagautos laikmečio dvasios, bet tiesą sakant, filmas nepataikauja ir
tik maždaug filmo viduryje pradeda kažkas lipti į visumą, kurią būtų galima
pavadinti įdomesniu pasakojimu. Filmas konstruojamas kaip ir šnipų mąstymas,
viskas nuokarpomis, tarsi neįvardintos prasmės, neįvardyta esmė, vartojami daug
specifinių su šnipais susijusių žargonų, metaforų ir iš tikrųjų sunku suvokti
tikrąją padėtį Šaltojo karo metais tarp Sovietų Sąjungos ir Britanijos šnipų.
Čia nerasite įprastinių trilerio elementų ir tai taip toli nuo Džeimso Bondo,
kad belieka filmą priimti kaip novatorišką žvilgsnį šnipų pasaulį ir toli gražu
nuo elegantiškų susišaudymų ir didvyrių, čia problemos ir herojai kur kas
žmogiškesni.
Filmas nudžiugins
subtilių detalių mėgėjus, kurie atpažįsta gerą britišką vaidybą, laikmečius,
turi skonį ir gali mėgautis pauzėmis, tylėjimu, kuris kartais toks nenatūralus
ir užgniaužtas, lyg žiūrėtume ne į aktorius, o į karkasinius personažus, bet
visgi po jais esama puikių britų aktorių komandos, kurių įsimenantys ir
briliantiniai amplua leidžia kartu žavėtis, sustingti, atpažinti šnipų kalbą
tarp jų bendravimo įgūdžių. Nepaisant daug gerų dalykų, man šią juostą buvo
sunku žiūrėti, gal norėjosi daugiau intrigos nuo pat pradžių ir kitokios
istorijos, kuri, žinoma, pabaigoje tobulai susiriša, bet, tiesą sakant, reikia
įdėmiai žiūrėti, be alaus ar vyno, kad filmas pasiektų diafragmą, nemanau, kad
man pavyko viską tinkamai išgyventi, todėl antrą kartą tokio filmo nesirinkčiau
žiūrėti. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad pavyko pamatyti nuostabius britų
aktorius vienoje „krūvoje“.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis:
85/100
IMDb: 7.1
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą