Sveiki,
skaitytojai,
Dar
vienas siaubo trileris, kurį rekomendavo man pramogai, vadinasi „Aš matau
tave“ (angl. I See You) (2019), kurį režisavo Adam Randall. Tai
filmas ne vien pasibaisėti, kaip negražiai suseno aktorė Helen Hunt, nors
tikriausiai daugelis tą darys ir aptarinės su kitais, bet filmas iš esmės
pasakoja apie pasiturinčią psichoterapeutę ir policininką, įsikūrusius
dideliame name prie jūros. Pasiturintys, vadinasi, turintys labai daug problemų
santykiuose – čia kaip privalomoji klišė.
Pirmosios
40 minučių viskas vyksta be menkiausio paaiškinimo, o kitą filmo pusę
pasakojama iš visai netikėtos perspektyvos, logiškai sudėliojant visas
pirmosios filmo dalies akcentus. Nesistengsiu šįkart apie filmą kažką itin
detalizuoti ar nagrinėti, nes filmas gana „pusėtinas“, jis absoliučiai siaubo
trilerio tipažas, atgabentas iš už Atlanto, kurių kasmet sulaukiame bent po
kelis ir visi daugiau ar mažiau nufilmuoti panašia maniera.
Filmo
stiprioji pusė yra siužetinė painiava, šioks toks nenuspėjamumas, vietomis
kilsteli adrenalinas: o kaip čia yra, o kaip čia bus... Tačiau visumoje, kaip
ir daugelis detektyvinių sunarpliotų istorijų, nuvilia, nes neiškelia jokios
įdomesnės filosofinės minties. Yra žudikas, o pabaigoje mes sužinome, kas tas
žudikas. Ir viskas. Žinoma, nereikia iš mažesnio biudžeto filmo tikėtis
juvelyriškai ir įmantriai supakuoto filmo, kaip kad tokius kuria, sakykim.
Christopher Nolan. „Aš matau tave“ yra gana tvarkingas filmas ir pakankamai
tvarkingai užbaigtas ir toli gražu neprovokuoja kaip kad „Saulės kultas“ ar
kiti keli paskutinių metų siaubo filmai, kuriems pasibaigus jautiesi apspangęs
ir dar ilgai galvoji, ką režisieriai norėjo pasakyti. Ne, po „Aš matau tave“
viskas kaip ant delno, tarsi stebėjai, buvai įtrauktas, o pasibaigus filmui
namų platformoje ieškai: „o ką čia dar panašaus pažiūrėti?“ Truputį prėskas,
truputį įdomus. Vos geresnis už neseniai matytą siaubo trilerį „Namelis“
(2019).
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų
vidurkis: 65/100
IMDb:6.7
Jūsų
Maištinga Siela
