Sveiki!
Kai
mokiausi jau mokykloje, visi pedagogai buvo nustoję kudakuoti, kad viską reikia
daryti tik dešine ranka. Turėjau kelis klasiokus, kurie rašė, valgė ir viską
darė kaire ranka, tad ėmiau daryti tą patį, bandydamas suprasti, ką reiškia
būti kairiarankiu. Man jie atrodė tokie keisti žmonės, tačiau tik tada, kai
galvodavau apie jų kairiarankiškumą, kitais atvejais jie beveik niekuo
neišsiskirdavo. Sovietiniais laikais kairiarankis bandydavo „atversti“ ir kai
kuriuos taip spausdavo, kad, pavyzdžiui, pamenu, mano chemijos mokytoja būdama
kairiaranke išmoko rašyti dešine ir visą gyvenimą rašė „teisingąja“ ranka.
Matyt, šis „neteisingos“ rankos mitas paplitęs buvo ne tik sovietmečiu, bet ir
Azijoje, nes būtent Taivano režisierė Tsou Shih-Ching sukūrė filmą, galima
sakyti, apie savo atvejį, kai vaikystėje jai senelis pasakė, jog jos kairė
ranka – velnio ranka. Režisierės filmą „Kairiarankė“
(angl. Left-Handed Girl) (2025) buvo rodomas 2026 metų „Kino
pavasario“ festivalyje, o internautai ten apsilankę nemeluoja – daugeliui šis
filmas tikrai patiko ir palietė širdis.
Istorija
mus nukelia į Taivano sostinę Taipėjų. Kaip jau įprasta europiečių akiai –
miestas triukšmingas, pergrūstas, pilnas šurmulio, mopedų ir mažų krautuvėlių,
užkandinių. Čia ir sutinkame motiną su dviem dukromis, besistengiančią sudurti
galą su galu. Jai talkina vyriausioji dukra, kuri taip pat vakarais dirba
mažoje krautuvėlėje. Merginos sunkiai grumiasi kasdienybės rutinoje, nuolat
viena akimi prižiūri pradinukę, kuriai senelis pasakė, kad jos kairė ranka yra
velnio ranka, nes prie stalo ir visur reikia viską daryti dešine (tokia
tradicija). Įtikėjusi, kad ne ji, o velnias valdo jos kairę ranką, ji pradeda
vagiliauti, netyčia paleidžia suriką, apvagia močiutę... Vyresnioji dukra bando
susigaudyti vertybių pasaulyje tarp netikrų draugų ir atsitiktinio sekso, o
motinai rūpi, kad jų niekas neišmestų iš nuomojamojo būsto. Visgi jų senelė –
pasiturinti moteris, turinti nelegalų verslą, tačiau abejingai žiūrinti į savo
dukters vargus...
Filmas
ne vien socialinės moterų problemos Taipėjuje, filmas išties hipnotizuojančiai
ir įtaigiai panardina į tirštą draminį pasakojimą, nuolat stebina savo
socialiniu nesaugumu, kurį išgyvena ir patiria moterys ir merginos, mergaitė.
Kita vertus, filmas nėra šaltai prėskas, jis teikia ir šiokią tokią šilumą,
nors skirtingos kartos veikėjos nesusikalba ir dažnai nemato viena kitų
problemų, turi iliuzijų ir kelia tam tikrus lūkesčius viena kitai, gilumoje jos
viena kitai rūpi ir stengiasi išsilaikyti nestabiliame pasaulyje. Maždaug nuo
filmo vidurio asmeniškai pajutau, kad jaučiu didelę empatiją veikėjoms, visoms
trims. Filmas tiek siužetiškai, tiek kinematografiškai, tiek scenarijumi labai
pavykęs. Labai patiko toks pseudo dokumentinis gatvinis Taipėjaus operatoriaus
laviravimas tarp hiperrealizmo ir azijietiško kino dramatizmo. Manau,
režisierei nepaprastai pavyko visas šios istorijos audinys, atmosfera, atjauta
ir filmo idėjos. Viena iš svarbiausių, bent jau mano akimis, buvo įtikėjimas,
kad egzistuoja tik „teisingoji dešinė“, t. y. teisingo gyvenimo krypties
metafora, kuri iš esmės neegzistuoja ir tėra socialinio gyvenimo lūkestis. Iš
tikrųjų gyvenime būna ir paklydimų, ir pakilimų, būna ir dešinių, ir kairių, tačiau, kol yra šeima, užnugaris, kol
tu rūpiniesi kitu ir tu esi kitam svarbus, nesvarbūs teisingumo kraštutinumai.
Beje,
įspūdingas pabaigos siužetinis vingis, kurio nenoriu atskleisti, mane visiškai
išsviedė į kosmosą. Nebūčiau nė pagalvojęs, nes filmas užhipnotizavo. Koks
geras siužetas ir apgaulingas pasakojimas, kuris filmą pakylėjo į dar
nuostabesnį lygį. Kaip galėjau per „Kino pavasarį“ nenueiti į tokį puikų filmą?
Džiaugiuosi net po festivalio pamatęs ir rekomenduoju gurmanams. Tiesa, jeigu
jums patiko Sean Baker filmas „Floridos projektas“ (2017) ir kiti jo filmai,
manau, čionai nemažai atrasite sąsajų, nes režisierė dirbo ir prie Baker
projektų, o jis – prie šio filmo scenarijaus, todėl režisierei socialinis
sunkus, bet viltingas gyvenimas, yra svarbūs kine aspektai.
Mano
įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.3
Maištinga Siela
