Sveiki, skaitytojai,
Vis grįžtu prie europietiškojo
kino ir šįkart italų režisieriaus Piero Messina ilgametražis debiutas pavadinimu
„Laukimas“ (ital. L‘attesa) (2015), kuris subtiliai
pasakoja apie moterį, kuri neteko sūnaus. Apie vaiko ir motinos ryšį prirašyta
daug knygų, prikurta daugybę filmų, tačiau kaskart, kai šito imasi pasakoti
talentingas kino kūrėjas, istorija vis iš naujo sukrečia. Apie „Laukimą“, kuris
buvo pristatytas kino festivalyje „Scanorama“, būtų galima pasakyti tą patį.
Tiesą sakant, filmo nė
nebūčiau pastebėjęs, jeigu jame nebūtų nusifilmavusi prancūzų aktorė Juliette Binoche
– mano sena kino meilė, kuri paskutiniu metu, mano akimis, kuria fantastiškai
sudėtingus vaidmenis, kurie reikalauja itin kruopščios vidinės disciplinos ir
išgyvenimo. „Laukime“ jos vaidmenį kažkas bandė sulyginti su jos pritrenkiančiu
pasirodymu filme „Mėlyna“, tačiau be akivaizdaus sumišimo, kažin, ar šios
moterys turi kažko dar bendro. Viso filmo idėja yra žodyje „mirtis“, kurio
moteris nesugeba ištarti garsiai sūnaus draugei, todėl ji meluoja, kad mirė jos
brolis, o sūnus greit grįš, tačiau akivaizdu, kad su laukimu ateina ir didžiulė
beprotybė, nes melas sau ir kitiems iš esmės atitolina mirties faktą, bet kartu
ir griauna moters psichiką...
Filmas yra vienas didelis
laukimas, kada moteris suvoks ir pripažins mirties faktą. Subtilumo filme daug,
pradžioje jis netgi kelia teatralizuoto ir pernelyg estetišką narciziškumo
įspūdį, kuris vėliau išsibalansuoja ir netgi labai tinka filmui. Jeigu filmo
matmuo šiek tiek ir kelia abejonių, tai jas visas užmuša pritrenkiantis Juliette
Binoche įdirbis, kuri vien savo akių kampučiu geba nupasakoti stulbinamą
motinos kančią. Be galo subtilus, įtaigus filmas, kuris galbūt ne visiems
patiks, bet man asmeniškai paliko gana gerą įspūdį.
P. S. Filmą su
lietuviškais subtitrais galite pamatyti kino teatre „Pasaka“, kuriame už
atitinkamą mokestį platina legalų kiną internetu.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.5
Jūsų Maištinga Siela
