Sveiki!
Nemažai brazilų režisierius Kleber Mendonça Filho
susišlavė pasaulinių prestižinių nominacijų ir apdovanojimų už savo filmą „Slaptasis
agentas“ (prot. O Agente Secreto) (2025). Tarp tokių
apdovanojimų verta paminėti Kanų kino festivalyje pelnytus geriausio
režisieriaus, geriausio aktoriaus Wagner Moura apdovanojimus. Filmas mus,
žiūrovus, nukelia į 1977-ųjų Braziliją, kurią valdo diktatūra, todėl paprasti
gyventojai iš esmės yra priklausomi nuo papirkinėjimų, korupcijos ir policijos,
kurioje labiau veikia mafijos taisyklės, nei teisingumas.
Istorija, nors ir išgalvota, jam parašytas originalus
scenarijus, tačiau filmas sukelia įspūdį, jog taip ir turėjo būti, nes remiasi
anų laikų tikrovę atspindinčia atmosfera. Pagrindinis veikėjas Marselo (akt.
Wagner Moura) – maždaug 40-ies metų technologijų ir elektronikos ekspertas
(buvęs universiteto dėstytojas), bėgantis nuo paslaptingos praeities San Paule.
Siekdamas dingti iš režimo ir jį persekiojančių asmenų akiračio, jis atvyksta į
savo gimtąjį Resifės miestą šalies šiaurės rytuose, tikėdamasis ramiai pradėti
viską iš naujo, tačiau netrukus įsidarbina duomenų archyvuose, prisidengęs kitu
vardu ir slapta renka informacija. Tiesa, jį jau seka buvęs įtakingas verslo
ryklys, kuris užsakė galvažudžius. Kas nutiks, kai galvažudžiai išsiaiškins jo
tikrąją tapatybę ir jį suras?
Filmas lėtas, trunkantis kiek daugiau nei pustrečios
valandos. Nors iš vienos pusės tai kriminalinis trileris, bet, sakyčiau, jo
tempas ir veiksmas gerokai prislopinti ir niuansuoti psichologiškai. Veikėjai iš
ties atrodo įtikinami, gyvi, žmogiški ir nesukarikatūrinti. Geras siužetas ir
geras scenarijus leidžia sekti kiek nuo Holivudo klišių nutolusią pasakojimo
eigą. Aišku, filmas išlaiko klasikinę intrigą, čia svarbiausias įtampos
rebusas, ar pavyks Marselui išlikti gyvam, ar nieko blogo nenutiks
artimiesiems, tačiau kartu žavi ir toji brazilų šilta ir ekstravertiška
kultūra, spalvos, aštunto dešimtmečio dekoracijos ir mada...
Suprantu šio filmo aukštą kokybę, meninį įdirbį ir
filmo sėkmę, tačiau visumoje filmas menkai jaudino, o problemos ir siužetai jau
daugiau ar mažiau matyti kituose Lotynų Amerikos filmuose, kuriuose vaizduojami
nuo diktatūros kenčianti visuomenė, kurios drąsiausieji įsivelia į pogrindžio
karus, pavyzdžiui, tas pats brazilų filmas „Aš vis dar čia“ (2024). Suprantu,
kad Rytų Europa dar ilgai kurs filmus apie Antrojo pasaulinio karo didvyrius ir
niekšus, o Lotynų Amerika apie savo diktatorius ir to laikmečio užguitą
visuomenę, o istorijos, kad ir kokios jos būtų gerai nufilmuotos ir turėtų
neblogus scenarijus, kaip kad „Slaptasis agentas“, bet visgi filmai daugiau ar
mažiau linkę atsikartoti, todėl iš filmo beveik nieko naujo negavau ir
nesužinojau to, ko nebūčiau žinojęs ar matęs. Tiesa, pripažįstu, šiame filme
aktorius W. Moura, kuris nepaprastai man kažkodėl buvo panašus į Pedro Pascal,
suvaidino puikų dramatišką vaidmenį, jį daug kas prisimins iš Pablo Escobaro
vaidmens seriale „Narkotikų prekeiviai“, kuriame drauge ir vaidino su Pascaliu.
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 91/100
IMDb: 7.2
Maištinga Siela
