Filmas: "Lėktuvu, traukiniu, automobiliu" / "Planes, Trains & Automobiles"

Sveiki,

Su senomis gerai įvertintomis komedijos būna visaip. Štai visai neseniai matyta 1992 metų komedija „Mano pusbrolis Vinis“ man taip patiko, kad tiesiog net buvo apmaudu, kad pasibaigė, tad gal iš tos stokos pasirinkau puikiai kino kritikų ir interneto lankytojų įvertintą komediją „Lėktuvu, traukiniu, automobiliu“ (angl. Planes, Trains and Automobiles) (1987) ir iš esmės kiek nusivyliau, kad likus keliasdešimt minučių, su kitais šeimos nariais, prasukome greituoju būdu.

Filmas iš esmės „Vienas namuose“ stiliaus. Jau nuo pat pradžių aiški filmo formuluotė – misija, kelionė namo vardan vaikučių pabiručių ir nepatenkintos žmonos, kuri visą filmą gulinėja su telefonu lovoje ir laukia iš vyro žinios. Vyriškis iš vieno miesto pavėluoja į skrydį ir prie jo prisiplaka komiškas storulis, su kuriuo leidžiasi į kelionę, kad tik suspėtų grįžti namo Padėkos dienos šventei. Visos komedijos forma yra gana įsimenanti kelionė su storuliu, pilna komiškų atsitikimų, tačiau nieko su realybe filmas neturi bendro. Nežinau kodėl, bet filmas nesuveikė, nes viskas pernelyg nuspėjama, komiška pora atrodo nekomiška, juokeliai pasenę, jau vienur ar kitur matyti. Filmas kaip ir „Vienas namuose“ turi kalėdinės dvasios, tačiau, jeigu norite gerų Kalėdų, kažin, ar žiūrėsite „Vienas namuose“ ar šį filmą, nebent turite vaikų, kurie laikosi metai iš metų šios žiūrėjimo tradicijos.

Asmeniškai kaip kūrinys filmas ganėtinai neįdomus. Žinoma, jeigu pasirinksite žiūrėti vardan tos nuotaikos, kurios tikitės nuskaidrėti ir pralinksmėti, gal filmas Jums ir patiks. Tačiau, mano akimis, ši komedija gerokai pervertinta ir kaip klasika „nesužaidžia“ taip, kaip tikėjausi.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pusryčių klubas" / "The Breakfast Club"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti kultinį amerikiečių filmą „Pusryčių klubas“ (angl. The Breakfast Club) (1985). Na, šį filmą tikriausiai yra apie mūsų tėvų kartą ir toli gražu ne apie tą, kuri buvo uždaryta sovietiniame tvarte, o ta už Atlanto. Paauglių problemos, maištavimas, idealistinės idėjos, kartų konfliktai, nesusikalbėjimai, patyčios tikriausiai šiame filme rasite visko, su kuo dabar susiduria mūsų paaugliai. Filmas apie šeštadienį aštuonioms valandoms paliktus nepažangius ir nedrausmingus vaikus bibliotekoje. Jie vienas kito beveik nepažįsta, jie iš skirtingų mokykloje „socialinių sluoksnių“, tačiau konfliktų įkarštyje prabyla po skauduliais slypintis paauglio tyrumas, suluošintas, nesuprastas, subordinuotas tėvų, mokytojų, aplinkinių balsas.

Išties geras filmas. Man tikrai patiko, jau seniai ketinau pažiūrėti ir, žinote, tikrai nepasigailėjau. Nors filmas lyg ir dvelkia devinto dešimtmečio madų naftalinu, tačiau jis dvelkia gerąja prasme. Filmo tema ir keliama problema tikriausiai dar labai ilgai nepasens. Puikūs dialogai, izoliuota erdvė, bendravimo paauglio užfiksuotos bendravimo manieros, parinkti personažai... Filmas yra tapęs tikra klasika, jį pripažino tiek kino kritikai, tiek dabarties žiūrovai. Na, ir aš komerciškai pridursiu, kad tai geras filmas visomis prasmėmis, turintis meninės vertės, nebuvo nė kiek nuobodu žiūrėti, todėl, sakyčiau, kad vertas visų tų liaupsių, kuriuos yra sulaukęs šis kūrinys.

Keista, toks filmas, dabar pagalvojau, labai tiktų būti rodomas mūsų mokyklų mokiniams, nes tokie dalykai pamoko kur kas daugiau nei pamokslavimai ar taisyklės. Jokiu būdu nesakau, kad filmas skirtas paaugliams, tikrai ne. Tai filmas visiems, kurie nors kartą gyvenime pasakė, kad niekada nesielgs su savo vaikais taip, kaip elgėsi jų tėvai su jais pačiais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela