Filmas: "Foxcatcher" / "Foxcatcher"

Sveiki, 

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Foxcatcher“ (angl. Foxcatcher) (2014) – tai komandos pavadinimas, todėl tikriausiai niekur neverčiamas tiesiogiai į lietuvių kalbą. Aišku, sportinės dramos nėra mano mėgstamiausias žanras, tačiau kritikų išliaupsintas ir žiūrovų pamėgtas filmas „Foxcatcher“ negalėjo praslysti ir pro mano žvilgsnį.

Jau kuris laikas savo saugykloje laikau režisieriaus Bennet Miller filmą „Žmogus, pakeitęs viską“ (2011), kuris taip pat buvo kuo puikiausiai įvertintas, bet nusprendžiau pažiūrėti patį naujausią darbą. Ir galiu pasakyti, kad iš esmės nenusivyliau. Aišku, pradžia buvo gana varginanti, nes sportinės dramos gana šabloniškos, bet čia buvo kai kas daugiau – smarkiai kitoks aktorių amplua, melancholiškumas, charakterių statiškumas, kuris filmo procese įgyja neregėtos galios. Iš pradžių labai glumino mažakalbiai personažai, retsykiais susiimantys aikštelėje vienas su kitu, nuolat galvojantys apie sportą, neturintys asmeninės laimės atsvaros, ką dažnai akcentuoja sportinės dramos – šeimos palaikymas, liaupsės ir pan. Melancholija, rūstumas, veikėjų uždarumas pamažu tampa neįtikėtinai įdomiu filmo varikliu. Filmas – biografinis, personažai turi prototipus, turtingą, su kriminalinėmis užuominomis istoriją. Patiko man laikmečio tendencijos, bandymas kuo natūraliau atkurti intymių sporto evoliuciją, atskleisti personažų dvasios stiprybę ir per tyla išreikšti tai, kad šiems vyrams už sporto ribų nieko nebelieka, jokių tikslų, gyvenimo, aistros...

Pagrindinius, sakyčiau, neįtikėtinai puikius vaidmenis sukūrė aktorių trio: Steve Carell, Channing Tatum, Mark Rufalo – visiems trims norėtųsi paskirti aplodismentų jūrą. Visiškai netikėtas Steve Carell vaidmuo – su grimu visai nepanašus į save ir savo komikinių personažus, pvz., „Ieškokit Gudručio“. Visiškai nuomonę pakeičiau apie Channing Tatum, kurio seksualus ir infantilus pasirodymas filme „Magiškasis Maikas“ tebuvo tik pasimaivymas su tuo, kaip personažą išspinduliavo šiame filme. Na, ir Markas Rufalo – vienas mėgstamiausių aktorių už Atlanto, be galo skirtinų vaidmenų atlikėjas, po „Normalios širdies“ pasirodymu vėl mane pritrenkė savo organika, susikaupimu ir stiprybe.

Aišku, dėl visko čia „kaltas“ pats režisierius, kuris tiesiog puikiai „sukalė“ filmą. Laikui bėgant, nebeslėgė nei personažų verbalinė statika, nei sporto treniruotės, neerzino amerikietiško patriotizmo kaišiojimas, o netikėta finalinė scena atėmė amą, nes tai buvo tarsi sprogimas iš tylos. Aš tiesiog esu labai patenkintas šiuo filmu ir rekomenduoju ne tik kino gurmanams, bet ir visiems, kurie nori su filmu pasigalynėti kaip su tikru imtynininku. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pusryčių klubas" / "The Breakfast Club"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti kultinį amerikiečių filmą „Pusryčių klubas“ (angl. The Breakfast Club) (1985). Na, šį filmą tikriausiai yra apie mūsų tėvų kartą ir toli gražu ne apie tą, kuri buvo uždaryta sovietiniame tvarte, o ta už Atlanto. Paauglių problemos, maištavimas, idealistinės idėjos, kartų konfliktai, nesusikalbėjimai, patyčios tikriausiai šiame filme rasite visko, su kuo dabar susiduria mūsų paaugliai. Filmas apie šeštadienį aštuonioms valandoms paliktus nepažangius ir nedrausmingus vaikus bibliotekoje. Jie vienas kito beveik nepažįsta, jie iš skirtingų mokykloje „socialinių sluoksnių“, tačiau konfliktų įkarštyje prabyla po skauduliais slypintis paauglio tyrumas, suluošintas, nesuprastas, subordinuotas tėvų, mokytojų, aplinkinių balsas.

Išties geras filmas. Man tikrai patiko, jau seniai ketinau pažiūrėti ir, žinote, tikrai nepasigailėjau. Nors filmas lyg ir dvelkia devinto dešimtmečio madų naftalinu, tačiau jis dvelkia gerąja prasme. Filmo tema ir keliama problema tikriausiai dar labai ilgai nepasens. Puikūs dialogai, izoliuota erdvė, bendravimo paauglio užfiksuotos bendravimo manieros, parinkti personažai... Filmas yra tapęs tikra klasika, jį pripažino tiek kino kritikai, tiek dabarties žiūrovai. Na, ir aš komerciškai pridursiu, kad tai geras filmas visomis prasmėmis, turintis meninės vertės, nebuvo nė kiek nuobodu žiūrėti, todėl, sakyčiau, kad vertas visų tų liaupsių, kuriuos yra sulaukęs šis kūrinys.

Keista, toks filmas, dabar pagalvojau, labai tiktų būti rodomas mūsų mokyklų mokiniams, nes tokie dalykai pamoko kur kas daugiau nei pamokslavimai ar taisyklės. Jokiu būdu nesakau, kad filmas skirtas paaugliams, tikrai ne. Tai filmas visiems, kurie nors kartą gyvenime pasakė, kad niekada nesielgs su savo vaikais taip, kaip elgėsi jų tėvai su jais pačiais.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 62/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Edvardas Žirkliarankis" / "Edward Scissorhands"

Sveiki, kino gerbėjai, 

Šįkart noriu pakomentuoti visiems puikiai žinomą filmą „Edvardas žirkliarankis“ (angl. Edward Scissorhands) (1990). Na, šį filmą teko matyti vaikystėje, bet dėl Winonos Ryder pasiryžau atgaivinti prisiminimus ir vėl žvilgtelėti į režisieriaus Tim Burton šedevriuką. Daugeliui šis filmas patinka ir yra priskiriamas prie pačių geriausių kada nors matytų filmų, o aukštas IMDb reitingas irgi rodo, kad pasaulis taip pat neabejingas Edvardui.

Žinote, Tim Burton dievina aktorių J. Depp, jau ko vertas jo pasirodymas „Tode Svyne“, tačiau, šabloniškai vėl pridursiu, kad man šis aktorius nėra „kažkas“ ir tikrai toli gražu manęs jis nežavi. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie režisierių T. Burton – jis įdomus, originalus, išskirtinis, turi savo idėjų pasaulį, moka jį realizuoti tiek animacijoje, tiek vaidybiniuose filmuose, tačiau jis nėra mano režisierius. Lygiai beveik tą patį galiu pasakyti ir apie „Edvardą žirkliarankį“, kuris man pasirodė gana nuotaikingas filmas, turintis savo keistume kažkokios neapčiuopiamos dvasios, humoras kažkoks nelėkštas, o žirkliarankio personažą galima laikyti vienu keisčiausiu ir netikėčiausiu kino istorijoje.

Visgi tai lengvas filmas, kuris manęs nesužavėjo. Specialieji efektai, raiška, dabar jau nuo filmo pastatymo praėjus kone 25 metams, man pasirodė išties juokingi, neįtikėtini, pernelyg dekoraciniai. Aišku, tada dar nebūta tokių galimybių, kokias kinas turi šiomis dienomis, todėl filmo nekaltinu. Iš esmės tai neprastas pasakojimas, kuris būtinai ras daugelyje žiūrovų širdyje vietos, tačiau manojoje ras jau kiti filmai.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela