Filmas: "Pasiutęs šuo ir Glorija" / "Mad Dog and Glory"

Sveiki,

Būna filmų, kurie vienų akimis yra verti paties geriausių akių, bet būna, kad toks vertinimas tiesiog kažkodėl perdėtas ir filmas absoliučiai nesujaudina. Panašiai man nutiko žiūrint kriminalinę dramą su švelniais komedijos elementais gana nevykusiu ir nuobodžiu pavadinimu „Pasiutęs šuo ir Glorija“ (angl. Mad Dog and Glory) (1993), kuris ganėtinai gerai buvo įvertintas kino kritikų, bet žiūrovams visgi (ir man) filmas ne itin patiko.

Negerai pradėti atsiliepimą tokia neigiama nuostata, tačiau šis pusantros valandos filmas itin prailgo. Jame rasite visas dešimto dešimtmečio klišes ir puikius Holivudo aktorius, jau kadaise virtusiais legendomis... Visa tiesa, kad filmas ir laikosi ant tų puikių aktorių, vien smalsumą kelia jų rolės, išreikštos emocijos, tačiau vienas didžiausių filmo spragų yra neįtikinamumas, kurį sukuria noras išspausti liūdną humorą. Mergina „pasamdyta“ kaip prostitutė „draugui“ už pagalba, atrodo, taip nuvalkiotai siužetiškai pigu, kad net tą nelemtą pernelyg išliaupsintą „Taksi vairuotojas“ su tuo pačiu R. Deniro buvo įdomiau žiūrėti, nes jaudino paauglės prostitutės likimas, o štai „Pasiutęs šuo ir Glorija“ menkai kuo gali pasigirti jaudulio fronte. Siužetiškai filmas silpnas ir laikosi ant dviejų kriminalinių linijų: žmogžudystė, kuri suartina detektyvą su kriminalinio pasaulio galva ir, žinoma, įkinkytos vargšės prostitutės-linksmintojos likimas. Abu dalykai menkai jaudina, nes jau kažkur viskas matyta, kažkas kažkur regėta... Filmą sulipdė ne vien vienplanis siužetas, bet ir teatrališkai stoiškai statiškas pagrindinis herojus, kurį suvaidino R. Deniro. Taip, jeigu tai būtų teatro scena, kur momentalumo iš esmės reikia ir pauzės duoda reikšmės, tai šiuo atveju filme pagrindiniam veikėjui suteikia buko žioplumo įspūdį.

Ak, žavioji Uma Thurman. Dar tokia jaunutė... Nepaisant klaikiai šabloniškų personažų ir pernelyg teatralizuotų ir kompoziciškai pagal dešimto dešimtmečio sulipintas scenas, vien į aktorius įdomu žiūrėti, tačiau neslėpsiu – filmas nuvylė ir jį, kažin, ar kam nors rekomenduočiau...

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Adelainos amžius" / "The Age of Adaline"

Sveiki,

Filmas „Adelainos amžius“ (angl. The Age of Adaline) (2015) jau lyginamas su tokiais filmais kaip „Keliautojo laiku žmona“ bei „Užrašų knygutė“. Manau, filmas tikrai susilauks nemenko pasisekimo romantinių filmų sraute, kur nebeužtenka papasakoti vien tik paprastą pasiaukojančios meilės istoriją, jai dar reikia suteikti ir įdomią idėją. Filmo režisierius ir scenaristai sugalvojo visai neblogų sprendimo būdų, norėdami šiek tiek filmą pakylėti į geresnį lygį – įvedė jau kine primirštą arba retokai naudojamą atskirą pasakotoją, kuris tampa moksliniu vedliu, pasakojančiu mums apie šios žemės fizikinius dėsnius, molekules, elektros iškrovas. Tai išties žavu, nes siužetas slysta tarp pasakotojo intarpų.

Filmas gana lengvas, bet nuolat glūdi ypatingumo jausmas. 107 metus nugyvenusi Alelaina, mėto pėdas, slepiasi su padirbtais dokumentais, daug mokosi ir studijuoja, daug meluoja sau ir pasauliui – tai kaina, kurią sumoka, kad niekas jos nepersekiotų, todėl jos asmeninis gyvenimas pasmerktas dinamikai, ji negali būti sėsli ir visi sutikti vyrukai lieka palikti... Iš tikrųjų filmas gana stilingas, bet pirmoji filmo valanda tampa truputi ištęsta ir, tiesą sakant, nuobodoka – per ilgai iliustruojami Adelinos pabėgimai, susitaikymai, santykiai su dukra, nors žiūrovas instinktyviai nujaučia, kad dar tik istorijos užuomazgos. Tikroji meilės prasideda po 45 minučių, jau filmui įpusėjus, čia išryškėja ir tikroji veikėjos drama. Ji sutinka kadaise paliktą vyrą ir nejučia ima virpėti žiūrovui širdis... Iš esmės filmas man priminė daug kitų filmų, ir tuos pačius „Keliautojo laiku žmona“, „Keista Bendžamino Batono istorija“ ir kt. Nepasakyčiau, kad šis filmas yra kažkuo pranašesnis už buvusius, tačiau tikrai neblogas. Yra dramos, yra jausmų, bet labiausiai žavi filme mokėjimas meilės ir ypatingo likimo istoriją įrėminti mokslinės fantastikos gairėmis.

Filme pasirodo nemažai žinomų aktorių. „Liežuvautojos“ serialo pagrindinė aktorė Blake Lively buvo nepaprastai graži ir, sakyčiau, kukli savo personažu, slydo scenomis neperspausdama, bet užtikrintai. Nors daug kur vaidinęs Michael Huisman, tačiau tik šiame filme man jis įstrigo. O ką jau sakyti apie kino legendą Harrison Ford – skaudaus vyro personažas, ilgametis kentėjimas. Jo vaidmuo gal nėra didelis, bet ryškus ir įsimintinas.

Apskritai filmas man tikrai patiko, kažkaip gal galėjo kai kas būti kiek kitaip, daugiau intrigos, persekiojimų, bet ar nuo to meilės istorija pasidarytų geresnė? Nemanau.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Edvardas Žirkliarankis" / "Edward Scissorhands"

Sveiki, kino gerbėjai, 

Šįkart noriu pakomentuoti visiems puikiai žinomą filmą „Edvardas žirkliarankis“ (angl. Edward Scissorhands) (1990). Na, šį filmą teko matyti vaikystėje, bet dėl Winonos Ryder pasiryžau atgaivinti prisiminimus ir vėl žvilgtelėti į režisieriaus Tim Burton šedevriuką. Daugeliui šis filmas patinka ir yra priskiriamas prie pačių geriausių kada nors matytų filmų, o aukštas IMDb reitingas irgi rodo, kad pasaulis taip pat neabejingas Edvardui.

Žinote, Tim Burton dievina aktorių J. Depp, jau ko vertas jo pasirodymas „Tode Svyne“, tačiau, šabloniškai vėl pridursiu, kad man šis aktorius nėra „kažkas“ ir tikrai toli gražu manęs jis nežavi. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie režisierių T. Burton – jis įdomus, originalus, išskirtinis, turi savo idėjų pasaulį, moka jį realizuoti tiek animacijoje, tiek vaidybiniuose filmuose, tačiau jis nėra mano režisierius. Lygiai beveik tą patį galiu pasakyti ir apie „Edvardą žirkliarankį“, kuris man pasirodė gana nuotaikingas filmas, turintis savo keistume kažkokios neapčiuopiamos dvasios, humoras kažkoks nelėkštas, o žirkliarankio personažą galima laikyti vienu keisčiausiu ir netikėčiausiu kino istorijoje.

Visgi tai lengvas filmas, kuris manęs nesužavėjo. Specialieji efektai, raiška, dabar jau nuo filmo pastatymo praėjus kone 25 metams, man pasirodė išties juokingi, neįtikėtini, pernelyg dekoraciniai. Aišku, tada dar nebūta tokių galimybių, kokias kinas turi šiomis dienomis, todėl filmo nekaltinu. Iš esmės tai neprastas pasakojimas, kuris būtinai ras daugelyje žiūrovų širdyje vietos, tačiau manojoje ras jau kiti filmai.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb:7.9

Jūsų Maištinga Siela