Filmas: "Verksmas" / "The Wailing" / "Gok-seong"

Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas Pietų Korėjos pasauliniu mastu pripažintas filmas „Verksmas“ (angl. The Wailing) (2016), kuris pasakoja apie policininką, įsivėlusį į keistą ir sunkiai logiškai paaiškinamą vietos kriminalinę istoriją, susijusią su šamaniškomis apeigomis. Mistinio trilerio siužetas plėtojamas ir per antraeilius veikėjus ir per policininką, bandoma mistifikuoti, nubrėžti neatskiriamas realybės ir dvasios pasaulio ribas...

Tiesą sakant, pustrečios valandos filmas kiek prailgo, vietomis ne juokais nerimavau, o kai kada labai erzinausi, kad siužetiškai išdrikęs pasakojimas skiria 20 minučių šalutinei nelabai įtikinamai istorijai, kuri „neįsipaišo“ į bendrą kontekstą. Filmas įdomus kaip žanrų lipdinių eksperimentas, čia rasite legendinio filmo „Septyni“ (1995) ir David Lynch filmo tekstūros ir paslaptingos mistikos, sumišusios su detektyvine istorija. Čia rasite, žinoma, ir Pietų Korėjos regiono etninių šamaninių kultūrinių motyvų, kurie, sakykime, įdomūs tol, kol žiūri, tol, kol esi „įkritęs“ toje scenoje, tačiau visumoje filmas „nesuveržtas“, plėtotė jo neįtikina iki galo, tarsi kažko trūktų, o kažko būtų pernelyg daug...

Manau, režisieriui nelabai pavyko susitelkti dėl didelio noro aprėpti kuo daugiau jam įdomios informacijos, sukurti bauginančią atmosferą, kuri vietomis tampa juodojo humoro triukais. Filmas eklektiškas, pilnas prieštaringų ir nelabai paveikiai suderinamų sprendimų, kurie glumina, nes visada iš scenų tikimasi kažko daugiau, nei gali pasiūlyti.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Peržiūra" / "Kino bandymai" / "Audition" / "Ôdishon"

Sveiki,

Daugelis sako, kad japonai yra vieni geriausių smurtinių filmų kūrėjai. Nešneku apie samurajus, jau vien jų siaubo filmai kokie pritvinkę smurto – gal tokį įspūdį palieka konservatyvus japonų elgesys ir kultūra? Štai japonų pripažintas režisierius Takashi Miike sukūrė japonų kino klasika tapusią juostą „Peržiūra“, kitur verčiama kaip „Filmo bandymai“ (angl. Audition) (1999).

Istorija pasakoja liūdno našlio istoriją. Po žmonos mirties jis ilgą laiką buvo vienišas tėvas, kol galų gale nusprendžia, kad gyvenimui suteikti antrą šansą ir susirasti žmoną. Jis įsivelia į kino aktorių atrankas ir čia nusižiūri 24 metų paslaptingą gražuolę, kuri, kaip jau galima įspėti, tik iš pažiūros atrodo nekalta ir jautri... Tai vienas iš tų retesnių filmų, kurie lyg ir nieko gero nežada – pasakojimas labai lėtas, kone gyvenimiškas, pripildytas kasdieniškos melancholijos ir menkučių veikėjų džiaugsmų, pasakojimas – tipinė praradimo istorija. Dėl žiūroviškų prieskonių – viskas vyksta japonų kultūros apsuptyje, todėl vien dėl to jau įdomu žiūrėti, nes visada atrodo, kad amerikietišką kultūrą išmanai, o azijietiška kažin kokia užslėpta, kitoniška, nepagaunama. Lėtas veiksmas staiga daro vingį ir paprastą istoriją keičia sadistiškos scenos.

Paskutinės 20 filmų minučių yra tiesiog žmogaus kankinimas ant patiestos drobulės. Kažkuo savotiškai man priminė Michael Hanake „Liekamuosius žaidimus“ ir „Pjūklo“ sukryžminimą. Azijietiškame variante, atrodo, kitaip ir negali būti: po klusnios ir pagarbios avelės išvaizda slepiasi suluošintos dvasios monstras, norintis tiesiog kitam sukelti skausmą ir tuo mėgautis. Visumoje filmas gal kada ir buvo savo laiku šokiruojantis (ir dabar jis šokiruojantis), tačiau kažin kažko filme vis tik neįžiūrėsite to, ko nebūtumėt matę. Man asmeniškai kur kas įdomesnis azijiečių filmas „Užuojauta keršto poniai“ (2005), kurį rekomenduočiau labiau nei šį gana vidutinišką filmą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela