Filmas: "Sapnų demonai" / "Before I Wake"

Sveiki,

Filmas „Sapnų demonai“ (angl. Before I Wake) (2016) buvo jau pristatytas didžiuosiuose Lietuvos kino teatruose ir sulaukė gana neblogų atsiliepimų iš kino lankytojų, todėl negalėjau praleisti progos pasižiūrėti. Dabar galvoju, kad mano mėgstamas siaubo žanras pamažu gali tapti nevilties nusivylimo dykuma, nes iš nemažai žadėto „Sapnų demono“ liko viso laba prėska vaizduotė.

Filmas abejonių sukėlė jau nuo pat pirmųjų kadrų – šaltas, bejausmis ir manieringas filmas, kuris absoliučiai nesujaudina. Tėvai netekę savo pirmagimio bando kompensuoti įsivaikinimu, tačiau filme viskas pernelyg šaltai pateikta, kad atrodo, jog ne tik žiūrovas nieko nejaučia, bet praktiškai ir filmo veikėjai atrodo įrėminti į kažin kokį estetinį rėmą. Nors filmas ir fantastinis, ir siaubo, tačiau nenatūralumas spinduliuoja kaip Černobylis – niekas praktiškai neįtikina, režisierius fokusuoja ryškų pirmą planą, bando sužadinti žiūrovo emocijas aktorių virptelėjimais, tačiau pernelyg didelės pauzės, ištęstas momentalumas, kuris jau matytas ir tikrai nepasiteisinęs dalykas kituose tokio tipažo filmuose, ne tik kad nepadėjo, bet ir pakenkė visam filmui. 

Visoje šioje atbaidančioje istorijoje, kuri neįtikina ir atgraso yra nebent lašas neblogos idėjos – draugių monstras ir ypatingo vaiko galia sapnus paversti realybe, tačiau prasta realizacija, sugadino ir aktorių darbą, ir scenas paverta minkštai virtu kiaušiniu, pernelyg minkštu, todėl filmas, mano nuomone, nevertas Jūsų sugaišto laiko.

Mano įvertinimas: 3/10

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vis dar Elis" / "Still Alice"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart apie mane stipriai paveikusį filmą „Vis dar Elis“ (angl. Still Alice) (2014), už kurį (pridursiu komerciškai) aktorė Julianne Moore. Tai knygos ekranizacija, kurią galėjote pamatyti „Kino pavasario“ repertuare. Lietuviškai mes taip pat turime išsivertę šį kurinį, tik šiek tiek kitokiu pavadinimu – „Ta pati Alisa“. Neslėpsiu, kad labai laukiau šio filmo, kaip ir kiekvieno Julianne Moore pasirodymo kine stengiuosi pažiūrėti ir niekada nepraleisti.

Tiesą sakant, buvau tikriausiai ištroškęs iš kino tų emocijų, kuriuos man suteikė ši drama. Buvo nepaprastai gera dvasinė gyvenimo vertės suvokimo terapija. Tik iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija apie intelektualiąją mokslininkę Elis, kuriai prasideda reta Alzhaimerio liga, paveldėta iš savo tėvo. Prasideda ilga atminties praradimo istorija, tačiau pamatiniai žmogaus poreikiai niekur nedingsta, kai aplinkiniai ir artimieji ima pamažu blukti... Tas neapsakomas skausmingas savęs ir gyvenimo praradimo jausmas ir atminties, apskritai sveikatos svarba žmogaus gyvenime yra neįkainojamas dalykas. Žiūrėjau ir galiu pasakyti, kad dažnai tiesiog drėkdavo akys. Labai daug brangių aliuzijų į gyvenimą, į praradimus, o tie apčiuoptos ir tikros jausenos tiesiog priminė daugybę tikrų ir esmingų dalykų, kad pasibaigus filmui dar ilgai kvėpavau kažkuo, ką paliko šis filmas. Net nebesigilinsiu į kokias nors bereikšmes detales, jos nublanksta prieš tą emocinį svorį, kurį palieka ši kino juosta. Nesiginsiu, jums galbūt šio filmo poveikis nebūtinai gali būti toks stiprus, koks jis buvo man.

Ačiū dangui, kad pagaliau Julianne Moore tiek ilgai ėjusi prie savo „Oskaro“ per daugybę stiprių vaidmenų pagaliau prisibeldė prie šio apdovanojimo. Labai stiprus vaidmuo, įsigilinta ir išgyventas tas ilgas ir sunkus procesas, permesta mintis ir prasmė per kameras žiūrovams. Kristen Stewart irgi atidirbo savo – džiugu, jog ji tęsia stiprių ir gerų vaidmenų bagažą. Net nežinau, ką ir bepasakyti, tiesiog tai geras filmas, kuris nusipelno daugelio gurmano žvilgsnio. 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela