Filmas: "Paskutinis Robinas Hudas" / "The Last of Robin Hood"

Sveiki, kino gerbėjai,

Jau seniai planavau pažiūrėti filmą „Paskutinis Robinas Hudas“ (angl. The Last of Robin Hood) (2013), kurį režisavo šiemet „Oskarą“ pelniusios dramos „Vis dar Elis“ vyrukų duetas Richard Glatzer ir Wash Westmoreland. Nors „Vis dar Elis“ buvo įvertinta ir pripažinta, tačiau ankstesnis jų darbas buvo gerokai nuvylęs tiek žiūrovus, tiek kino režisierius. Aš visgi surizikavau pažiūrėti filmą, nes negalėjo praleisti tokių aktorių pasirodymų su tokiais įdomiais amplua.

„Paskutinis Robinas Hudas“ – tai biografinė istorija apie paskutines aktoriaus Errol Flyn, kuris labiausiai žinomas kaip 1938 metų Robino Hudo aktorius. Filme pasakojama, kai jis, jau esant apie 50 metų, įsimyli 15 metų blondinę iš kino peržiūros. Jie užmezga romaną, kol galiausiai 15 metų merginos mama sužino apie šiuos santykius ir jiems netgi pritaria. Pasakysiu taip: filmas be galo gražus, prisodrintas 6-7 dešimtmečių Holivudinio stiliaus. Visos tos šukuosenos, makiažai, garso takelis – šiame filme yra nuostabūs ir filmą verta žiūrėti vien dėl to ir mėgautis, mėgautis ir dar kartą mėgautis. Žinant, kad tai tikra istorija ir aktoriai stengiasi būti tikrais, galiu pasakyti, kad truputėlį nuobodoka. Be fakto, kad penkiolikmetė prasidėjo su 50 metų vyruku, filme tikriausiai niekas įdomesnio ir neįvyksta, na, ir žinoma, motinos ir dukters santykiai, netikėta Errol‘o mirtis ir viskas.

Nuobodoka medžiaga, kažin, ar ją buvo vertą atkapstyti ir ekranizuoti. Na, taip, ji turi savito žavesio, bet per visą filmą ši linija tapo matomai ištęsta, nuspėjama ir net nežinau, pačioje istorijoje kažko trūko. Tą lyg bandė atpirkti nuostabioji Susan Sarandon, kuri man labai patiko. Užtikrintas atrodė ir senas kino veteranas Kevin Kline, o štai Dakota Fanning, iš kurios daugiausiai visko tikėjausi, mane labiausiai nuvylė. Užaugusi Holivude ir turinti be galo daug šarmo, ji jau antrame iš eilės filme atrodo tokia šalta, negyva, neįdomi. Gražiai padažyta, atitinka vaizduojamo laikmečio tipą, bet jos būvimas praplaukia tarsi šaltas vanduo. Gal ją ištiko ta baisioji Nicole Kidman krizė, kai vaidmenys vis pasirenkami ne tiek ir ne tie? Nežinau, bet filme man ji mažiausiai patiko.

Apibendrinant galiu pasakyti, kad filmas be galo gražus vizualiai, jaudinantys dešimtmečiai, puikiai žinomi aktoriai, tačiau pati istorija menkai jaudina ir tampa pernelyg ištęsta, nuobodoka. 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb:5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vis dar Elis" / "Still Alice"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart apie mane stipriai paveikusį filmą „Vis dar Elis“ (angl. Still Alice) (2014), už kurį (pridursiu komerciškai) aktorė Julianne Moore. Tai knygos ekranizacija, kurią galėjote pamatyti „Kino pavasario“ repertuare. Lietuviškai mes taip pat turime išsivertę šį kurinį, tik šiek tiek kitokiu pavadinimu – „Ta pati Alisa“. Neslėpsiu, kad labai laukiau šio filmo, kaip ir kiekvieno Julianne Moore pasirodymo kine stengiuosi pažiūrėti ir niekada nepraleisti.

Tiesą sakant, buvau tikriausiai ištroškęs iš kino tų emocijų, kuriuos man suteikė ši drama. Buvo nepaprastai gera dvasinė gyvenimo vertės suvokimo terapija. Tik iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija apie intelektualiąją mokslininkę Elis, kuriai prasideda reta Alzhaimerio liga, paveldėta iš savo tėvo. Prasideda ilga atminties praradimo istorija, tačiau pamatiniai žmogaus poreikiai niekur nedingsta, kai aplinkiniai ir artimieji ima pamažu blukti... Tas neapsakomas skausmingas savęs ir gyvenimo praradimo jausmas ir atminties, apskritai sveikatos svarba žmogaus gyvenime yra neįkainojamas dalykas. Žiūrėjau ir galiu pasakyti, kad dažnai tiesiog drėkdavo akys. Labai daug brangių aliuzijų į gyvenimą, į praradimus, o tie apčiuoptos ir tikros jausenos tiesiog priminė daugybę tikrų ir esmingų dalykų, kad pasibaigus filmui dar ilgai kvėpavau kažkuo, ką paliko šis filmas. Net nebesigilinsiu į kokias nors bereikšmes detales, jos nublanksta prieš tą emocinį svorį, kurį palieka ši kino juosta. Nesiginsiu, jums galbūt šio filmo poveikis nebūtinai gali būti toks stiprus, koks jis buvo man.

Ačiū dangui, kad pagaliau Julianne Moore tiek ilgai ėjusi prie savo „Oskaro“ per daugybę stiprių vaidmenų pagaliau prisibeldė prie šio apdovanojimo. Labai stiprus vaidmuo, įsigilinta ir išgyventas tas ilgas ir sunkus procesas, permesta mintis ir prasmė per kameras žiūrovams. Kristen Stewart irgi atidirbo savo – džiugu, jog ji tęsia stiprių ir gerų vaidmenų bagažą. Net nežinau, ką ir bepasakyti, tiesiog tai geras filmas, kuris nusipelno daugelio gurmano žvilgsnio. 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela