Sveiki, Lietuvos
Konstitucijos gynėjai!
Turime keistą paradoksą, dėl kurio niekas neskuba
rautis plaukų nuo kaušo. Jeigu tai būtų krašto gynybos klausimai, tokie
ministrai jau būtų viešai pažeminti ir išvyti į tyrlaukius trinktis galvos
pelenais, bet tik ne Teisingumo ministerijai vadovaujanti teisingumo ministrė Rita
Tamašunienė, kuri Ministerijos puslapyje nevalioja dalytis, kaip laksto per
mokyklas ir renginius, karpydama progines juosteles ir priimdama tuos visus
gausius sveikinimus, kuriuos afišuoja kaip laimėjimus. Lyg ir galėtų džiugtis,
jeigu nebūtų melo ir absurdo.
Šią savaitę Rita Tamašunienė paskatino laikyti
Lietuvos Konstitucijos egzaminą, pasitikrinti, kas ten rašoma, kaip vykdomi
įstatymai, įskaitant ir teismų sprendimai, tačiau Ministrę ištiko amnezija (mes
gi visi žinome, ką kaitinant saulei daro kupranugario oda stepėse paklydusiems
mankurtams), kad pati Ministerija nė neketina laikytis teismų dėl civilinės Partnerystės
registravimo.
Nelabai įsivaizduoju, kokioje dar civilizuotoje Europos
Sąjungos šalyje įmanomas toks dalykas, kad Ministrė skatina laikytis
Konstitucijos ir ją išmanyti, tačiau pačiai tas negalioja, nes ji viršesnė už Konstituciją
(?!). Bet labiau neramina visuomenės abejingumas šiuo klausimu: teisingumas lyg
ir nesvarbus, nes jis paženklintas tarsi dėl vienalyčių civilinės santuokos, supraskite,
tad ne taip svarbu toji lygybė, kurią pasišiaušę ir itin jautriai atlapoję
krūtines piestu stojasi krašto gynybos sektorius, taškydami 5 proc. biudžeto,
kuris suėda visa, kas svarbiausia – pinigus, dėmesį, lietuvių energiją. Tik
paradoksas tas, kad nelabai liko ko čia toj Lietuvoje ginti. Juk teisingumas,
lyginant su diktatoriaus šalimi, net pas mus nėra prioritetas, jis tėra
iliuzija po Tamašunienės katalikišku savotišku įkaitu. Kultūra, kurią čia
reiktų ginti, jau seniai Pelenės vietoje, o tai, kas išties vertinga, nurašoma
į paraštes. Tai ko mes labai jau čia skiriamės savo vidine išmintimi,
teisingumu ir kultūra nuo šalies agresorės? Ogi niekuo, tikriausiai. Bet,
žinoma, p. Rita perkirps dar vieną kaspinėlį ir pasifotografuos su skandinavų
teisingumo ministrais ir pakalbės mums apie Konstitucijos svarbą.
Ir pabaigai, kas, mano galva, privalėtų stabilizuoti
šį tylomis ignoruojamą absurdą: apkaltos procesą ministrei inicijuoti turi teisę
ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė (bent 36 parlamentarai). Norint
atstatydinti ministrę be apkaltos, Seimo narių grupė (bent 1/5, t. y. 29 Seimo
nariai) gali pateikti interpeliaciją, o sprendimą dėl atleidimo iš pareigų taip
pat gali priimti Ministras Pirmininkas arba Prezidentas. Ką daro Gitanas
Nausėda Gerovės valstybėje? Tikriausiai mėgaujasi savaip suprantamu gerovės absurdu.
Maištinga Siela
