Tesingumo Ministrė Rita Tamašunienė moko mus Konstitucijos, kurios pati nesilaikė, nesilaiko ir net neketina laikytis

 

Sveiki, Lietuvos Konstitucijos gynėjai!

 

Turime keistą paradoksą, dėl kurio niekas neskuba rautis plaukų nuo kaušo. Jeigu tai būtų krašto gynybos klausimai, tokie ministrai jau būtų viešai pažeminti ir išvyti į tyrlaukius trinktis galvos pelenais, bet tik ne Teisingumo ministerijai vadovaujanti teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, kuri Ministerijos puslapyje nevalioja dalytis, kaip laksto per mokyklas ir renginius, karpydama progines juosteles ir priimdama tuos visus gausius sveikinimus, kuriuos afišuoja kaip laimėjimus. Lyg ir galėtų džiugtis, jeigu nebūtų melo ir absurdo.

 

Šią savaitę Rita Tamašunienė paskatino laikyti Lietuvos Konstitucijos egzaminą, pasitikrinti, kas ten rašoma, kaip vykdomi įstatymai, įskaitant ir teismų sprendimai, tačiau Ministrę ištiko amnezija (mes gi visi žinome, ką kaitinant saulei daro kupranugario oda stepėse paklydusiems mankurtams), kad pati Ministerija nė neketina laikytis teismų dėl civilinės Partnerystės registravimo.

 

Nelabai įsivaizduoju, kokioje dar civilizuotoje Europos Sąjungos šalyje įmanomas toks dalykas, kad Ministrė skatina laikytis Konstitucijos ir ją išmanyti, tačiau pačiai tas negalioja, nes ji viršesnė už Konstituciją (?!). Bet labiau neramina visuomenės abejingumas šiuo klausimu: teisingumas lyg ir nesvarbus, nes jis paženklintas tarsi dėl vienalyčių civilinės santuokos, supraskite, tad ne taip svarbu toji lygybė, kurią pasišiaušę ir itin jautriai atlapoję krūtines piestu stojasi krašto gynybos sektorius, taškydami 5 proc. biudžeto, kuris suėda visa, kas svarbiausia – pinigus, dėmesį, lietuvių energiją. Tik paradoksas tas, kad nelabai liko ko čia toj Lietuvoje ginti. Juk teisingumas, lyginant su diktatoriaus šalimi, net pas mus nėra prioritetas, jis tėra iliuzija po Tamašunienės katalikišku savotišku įkaitu. Kultūra, kurią čia reiktų ginti, jau seniai Pelenės vietoje, o tai, kas išties vertinga, nurašoma į paraštes. Tai ko mes labai jau čia skiriamės savo vidine išmintimi, teisingumu ir kultūra nuo šalies agresorės? Ogi niekuo, tikriausiai. Bet, žinoma, p. Rita perkirps dar vieną kaspinėlį ir pasifotografuos su skandinavų teisingumo ministrais ir pakalbės mums apie Konstitucijos svarbą.

 

Ir pabaigai, kas, mano galva, privalėtų stabilizuoti šį tylomis ignoruojamą absurdą: apkaltos procesą ministrei inicijuoti turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė (bent 36 parlamentarai). Norint atstatydinti ministrę be apkaltos, Seimo narių grupė (bent 1/5, t. y. 29 Seimo nariai) gali pateikti interpeliaciją, o sprendimą dėl atleidimo iš pareigų taip pat gali priimti Ministras Pirmininkas arba Prezidentas. Ką daro Gitanas Nausėda Gerovės valstybėje? Tikriausiai mėgaujasi savaip suprantamu gerovės absurdu.

 

Maištinga Siela 

Žemėlapis. LGBTQ šalių politikai ir lyderiai, kurie yra homoseksualūs: Rob Jetten,Edgars Rinkēvičs,Ana Brnabič, Xavier Espot Zamora

 

Sveiki!

 

Kol Lietuva turi teisingumo ministrę (Rita Tamašunienė) be jokio teisingumo suvokimo, tol turime kritinę situaciją šalyje. Kaip negalima duoti valdyti visokiems nuo Bažnyčios, atleiskite tikintieji, klaupto pakilusioms davatkoms, nes apima tokia gėda... Iš mano ir jūsų kišenės ši ponia moka baudas už tai, kas turi jau seniai įteisinta, tačiau Europoje ne viskas taip kontekste blogai, galima pasidžiaugti. Labiausiai nustebino konservatyvioji Serbija, kuri net nepriklauso ES, tačiau sugeba daryti politikoje stebuklus!

 

Pateiktame žemėlapyje pavaizduotos Europos šalys, kurioms vadovauja arba vadovavo atvirai LGBTQ+ bendruomenei priklausantys nacionaliniai lyderiai, o tai atskleidžia reikšmingą politinį ir socialinį pokytį žemyne. Ši vaizdinė medžiaga išryškina keturias Europos valstybes – Nyderlandus, Latviją, Andorą bei Serbiją, kuriose aukščiausius postus užima asmenys, drąsiai ir atvirai deklaruojantys savo tapatybę. Toks reiškinys liudija apie didėjantį visuomenės brandumą, teisinę pažangą ir politinės kultūros evoliuciją, kurioje lyderio kompetencija ir vertybės tampa svarbesnės už pasenusius stereotipus.

 

Ypatingą dėmesį atkreipia Nyderlandų ministras pirmininkas Rob Jetten, kuris šį postą užėmė 2025 metais ir tapo pirmuoju atvirai gėjumi ministru pirmininku Nyderlandų istorijoje. Jo iškilimas į valdžią vienoje iš liberaliausių ir pažangiausių Europos šalių pabrėžia šalies nuoseklų palaikymą lygioms teisėms bei įtraukumui, įtvirtinant ilgametes tolerancijos tradicijas. Nyderlandai jau dešimtmečius yra lyderiai žmogaus teisių srityje, todėl tokio lygio lyderystė natūraliai atspindi valstybės politinį kursą ir visuomenės nusiteikimą.

 

Analogiškai istorinį žingsnį Baltijos šalių regione žengė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs, kuris pradėjo eiti šalies vadovo pareigas 2023 metais ir tapo pirmuoju atvirai gėjumi valstybės vadovu Europos Sąjungoje. Jo išrinkimas konservatyvesniame Šiaurės ir Rytų Europos regione turėjo milžinišką simbolinę reikšmę ne tik Latvijai, bet ir visoms kaimyninėms valstybėms, parodant, kad visuomenė geba vertinti profesionalumą, ilgametę diplomatinę patirtį bei atsidavimą valstybei, o asmeninis gyvenimas neturi tapti kliūtimi tarnauti tėvynei.

 

Pietų Europoje įsikūrusi Andora taip pat demonstruoja aukštą tolerancijos ir modernumo lygį, o jos vyriausybės vadovas Xavier Espot Zamora eina pareigas nuo 2019 metų ir atvirai deklaruoja savo tapatybę. Šis pavyzdys rodo, kad net ir mažesnės bei gilias tradicijas turinčios Europos valstybės sėkmingai integruojasi į bendrą vakarietišką vertybių lauką, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviam valstybės valdymui, ekonominiam stabilumui ir europietingam bendradarbiavimui.

 

Balkanų regione išsiskiria Serbija, kurioje Ana Brnabić 2017 metais tapo ministre pirmininke, o vėliau, 2026 metais, po ministro pirmininko atsistatydinimo pradėjo eiti laikinai prezidentės pareigas, būdama atvira LGBTQ+ bendruomenės atstovė. Jos politinis kelias sudėtingame ir dažnai konservatyviame geopolitiniame kontekste parodo, kad pokyčiai ir pripažinimas pamažu skverbiasi ir į regionus, kuriuose tradicinės pažiūros stipriai įsišaknijusios, taip atveriant duris didesniam dialogui ir lygybei.

 

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad didžiuotis Europos politikais ir laisve turime dėl to, jog Europa tampa regionu, kur asmens tapatybė neužkerta kelio visuomeniniam pripažinimui ir valstybės vairui. Laisvė būti savimi, be baimės kurti ir vadovauti, yra pamatas, skiriantis atviras visuomenes nuo uždarų režimų, o šie lyderiai įrodo, kad įvairovė yra stiprybė, kuria galima ir reikia didžiuotis.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Rita Tamašunienė, teisingumo ministrė, neslepia savo antidemokratinės pozicijos ir homofobijos

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar egzistuoja Lietuvoje demokratija? Žinoma, kad ne. Ar egzistuoja interesų grupuočių korumpuota politika? Tikrai taip! Kaip šita lenkų, atleiskite, Rita Tamašunienė lyg žiurkė prasigraužė iki Ministrės posto, jūs galite man pasakyti? Ir dar ne bet kokio, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės, kuri absoliučiai nieko, užuot savo partijos interesų, nemato šioje pozicijoje. Tai yra tas pats, kai šėtonas bažnyčioje veda šventas mišias ir gano sielas. Šiaip mano supratimu visais laikais demokratija ir išrinktieji turėjo aptarnauti ne vien savo rinkėją, bet ir ginti mažuosius, pažeidžiamuosius, nes tokia lyg ir Vakarų civilizacijos demokratijos pareiga, tačiau mūsų politikai kaip susividuriavę visada pirmiausia bruka savo homofobines ir iš „tradicinių šeimų“ patalynių atneštą supratimą. Tiksliau net ne supratimą, o apgailėtiną atsilikimą progresyviais klausimais.

 

Kaip apmaudu, kad beraščiai tampa rašto ministrais, o kvailiai proto etalonais, kurie, kaip Rita Tamašunienė, akivaizdžiai savo interviu teigia: tik nepykdykime daugumos, nekiršinkime, jie už mus balsavo, geriau jiems pataikaukime ir nusilenkime, paaukodami mažumas prastesniam teisingumo variantui. Blet, tą sako blizgančiomis nuo vazelino akytėmis Rita Tamašunienė, „teisingumo“ supermenė! Mūsų valstybė tiesiog neįgalumo ir persisotinusi šių atvirkštinių šleikštulių, žulikų ir be kompetencijos buožgalvių, akivaizdžiai spjauna į Vakarų civilizacijos vertybes ir peza tokius dalykus. Apmaudu, kad nuo tokios Ritos Tamašunienės priklauso kitų gyvenimai. Kaip negalima balsuoti už visokias padlas, aš nesuprantu.

 

„Mes ieškome ir analizuojame, ką mes dar galėtume pateikti Seimui. Bet, mano vertinimu, būtų sveikintina šios kadencijos Seimo ar Seimo narių grupės iniciatyva. Mes visi esame išrinkti rinkėjų ir, sutikime, du trečdaliai žmonių yra prieš tokius įstatymus. <...> Tačiau ar aš atnešiu tokį Partnerystės įstatymą, kokio laukia LGBT bendruomenė, tai tikrai ne, nes mes, kaip partneriai, atėję dirbti [į Vyriausybę], labai aiškiai deklaravome, kad tai prieštarauja mūsų programai. Tai būtų žmonių, kurie tikisi iš mūsų kitokios politikos, apgavystė.“ Rita Tamašunienė. Apie kokią programą ši idiotinė politikė gali dar kramtyti, atleiskite?!!

 

Apgailėtina.

 

Maištinga Siela