Žemėlapis. LGBTQ šalių politikai ir lyderiai, kurie yra homoseksualūs: Rob Jetten,Edgars Rinkēvičs,Ana Brnabič, Xavier Espot Zamora

 

Sveiki!

 

Kol Lietuva turi teisingumo ministrę (Rita Tamašunienė) be jokio teisingumo suvokimo, tol turime kritinę situaciją šalyje. Kaip negalima duoti valdyti visokiems nuo Bažnyčios, atleiskite tikintieji, klaupto pakilusioms davatkoms, nes apima tokia gėda... Iš mano ir jūsų kišenės ši ponia moka baudas už tai, kas turi jau seniai įteisinta, tačiau Europoje ne viskas taip kontekste blogai, galima pasidžiaugti. Labiausiai nustebino konservatyvioji Serbija, kuri net nepriklauso ES, tačiau sugeba daryti politikoje stebuklus!

 

Pateiktame žemėlapyje pavaizduotos Europos šalys, kurioms vadovauja arba vadovavo atvirai LGBTQ+ bendruomenei priklausantys nacionaliniai lyderiai, o tai atskleidžia reikšmingą politinį ir socialinį pokytį žemyne. Ši vaizdinė medžiaga išryškina keturias Europos valstybes – Nyderlandus, Latviją, Andorą bei Serbiją, kuriose aukščiausius postus užima asmenys, drąsiai ir atvirai deklaruojantys savo tapatybę. Toks reiškinys liudija apie didėjantį visuomenės brandumą, teisinę pažangą ir politinės kultūros evoliuciją, kurioje lyderio kompetencija ir vertybės tampa svarbesnės už pasenusius stereotipus.

 

Ypatingą dėmesį atkreipia Nyderlandų ministras pirmininkas Rob Jetten, kuris šį postą užėmė 2025 metais ir tapo pirmuoju atvirai gėjumi ministru pirmininku Nyderlandų istorijoje. Jo iškilimas į valdžią vienoje iš liberaliausių ir pažangiausių Europos šalių pabrėžia šalies nuoseklų palaikymą lygioms teisėms bei įtraukumui, įtvirtinant ilgametes tolerancijos tradicijas. Nyderlandai jau dešimtmečius yra lyderiai žmogaus teisių srityje, todėl tokio lygio lyderystė natūraliai atspindi valstybės politinį kursą ir visuomenės nusiteikimą.

 

Analogiškai istorinį žingsnį Baltijos šalių regione žengė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs, kuris pradėjo eiti šalies vadovo pareigas 2023 metais ir tapo pirmuoju atvirai gėjumi valstybės vadovu Europos Sąjungoje. Jo išrinkimas konservatyvesniame Šiaurės ir Rytų Europos regione turėjo milžinišką simbolinę reikšmę ne tik Latvijai, bet ir visoms kaimyninėms valstybėms, parodant, kad visuomenė geba vertinti profesionalumą, ilgametę diplomatinę patirtį bei atsidavimą valstybei, o asmeninis gyvenimas neturi tapti kliūtimi tarnauti tėvynei.

 

Pietų Europoje įsikūrusi Andora taip pat demonstruoja aukštą tolerancijos ir modernumo lygį, o jos vyriausybės vadovas Xavier Espot Zamora eina pareigas nuo 2019 metų ir atvirai deklaruoja savo tapatybę. Šis pavyzdys rodo, kad net ir mažesnės bei gilias tradicijas turinčios Europos valstybės sėkmingai integruojasi į bendrą vakarietišką vertybių lauką, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviam valstybės valdymui, ekonominiam stabilumui ir europietingam bendradarbiavimui.

 

Balkanų regione išsiskiria Serbija, kurioje Ana Brnabić 2017 metais tapo ministre pirmininke, o vėliau, 2026 metais, po ministro pirmininko atsistatydinimo pradėjo eiti laikinai prezidentės pareigas, būdama atvira LGBTQ+ bendruomenės atstovė. Jos politinis kelias sudėtingame ir dažnai konservatyviame geopolitiniame kontekste parodo, kad pokyčiai ir pripažinimas pamažu skverbiasi ir į regionus, kuriuose tradicinės pažiūros stipriai įsišaknijusios, taip atveriant duris didesniam dialogui ir lygybei.

 

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad didžiuotis Europos politikais ir laisve turime dėl to, jog Europa tampa regionu, kur asmens tapatybė neužkerta kelio visuomeniniam pripažinimui ir valstybės vairui. Laisvė būti savimi, be baimės kurti ir vadovauti, yra pamatas, skiriantis atviras visuomenes nuo uždarų režimų, o šie lyderiai įrodo, kad įvairovė yra stiprybė, kuria galima ir reikia didžiuotis.

 

Maištinga Siela

Žemėlapis: nykštukinės mikro šalys pagal plotą Liuksemburgas, Andora, Malta, Singapūras, Lichtenšteinas, San Marinas, Vatikanas

Maištinga Siela

Kelionė: Andora ir jos sostinė Andora la Velja (Andorra, Andorra de la Vella)

 Sveiki,

 

Per šių atostogų keliones prisikaupė nemažai nuotraukų, su kai kuriomis noriu pasidalyti. Gal pravers tiek man, tiek Jums? Gal kai ką sužinosite visai naujo ir netikėto, o gal tiesiog šiaip pasigrožėsite fotografijomis. Viena iš aplankytų šiemet šalių tapo tarp Prancūzijos ir Ispanijos Pirėnų kalnuose įsikūrusi nykštukinė valstybė Andora ir jos sostinė Andora la Velja. Andoroje gyvena apie 80 tūkstančių gyventojų, o pačioje sostinėje apie 23 tūkstančius. Galite palyginti, pavyzdžiui, Jonavoje šiuo metu gyvena 26 tūkstančiai gyventojų.

 

Šios šalies istorija labai įdomi, iš esmės didžiąją etninę gyventojų dalį sudaro kataloniečiai. Neįmanoma nepastebėti, nes ten, kur teko užeiti, pirmiausia sveikindavosi ispaniškai, o vėliau prancūziškai. Tai valstybė, kuri įsikūrusi pusantro kilometro aukštyje, o visą sostinę su jos pagrindine upe supa kalnai, tad atrodo, kad miestas yra Pirėnų kalnų duobėje, o kadangi tai aukštai, tuokart karščiai nekamavo, buvo debesuota, o oro temperatūra siekė 22-23 laipsnius šilumos, o tai lietuviškai odai yra idealiausios sąlygos keliauti ir susipažinti su šalimi.  

 

Pati Andora susikūrė Viduramžiuose IX amžiuje ir nuo pat Karolio Didžiojo laikų buvo ta perėja, per kurią keliavo ispanai ir prancūzai, kariavo su maurais. Primenu, kad Pirėnuose yra labai mažai patogesnių perėjų, o patys keliai iš Andoros į kaimynines šalis buvo išasfaltuoti tik XX amžiaus pirmojoje pusėje. Visgi iš dalies tai šalis pavaldi tiek Ispanijai, tiek Prancūzijai, nes šalies oficialus prezidentas yra Emmanuel Macron. Nors Andora nepriklauso ES, ji turi netgi savo eurą, o kaip valstybė susiformavo 1278 metais su unikalia valdymo sistema. Kas antri metai mokama alga Makronui, o kitais metais Ispanijos atstovams. Šiandien tai yra gana juokinga suma t. y. 300 eurų. Visgi šalis 1993 metais priėmė savo šalies konstituciją ir tuokart, kai keliavau, miestas matosi, kad ruošiasi 30 metų konstitucijos sukakčiai.

Miestas labai modernus. Itin mažas senamiestis, apeinamas per 10-20 minučių, tačiau sostinėje nuolat vyksta statybos, plečiamasi į kalnus, nes nebėra žemumos. Šalia senamiesčio didžiulis prekybinis tinklas, tad miesto centras atrodo kaip vienas didelis nesibaigiantis „Akropolis“, vien parduotuvėlės, kurios algoritmiškai kartojasi kas 100 ar 200 metrų. Tai išties vienas didelis prekybos centras kaip miestas, be stogo. Nieko nuostabaus, nes Andoroje viskas labai pigu, čionai atvažiuoja apsipirkti tiek prancūzai, tiek ispanai ir viskas čia perpus pigiau, o kai kas išvis kainuoja labai mažai. Sostinę taip pat pavadinčiau kvepalų rojumi. Pavyzdžiui, originalius kvepalus lietuviai ir kiti normaliomis sąlygomis pakloja 100 eurų ir daugiau, o Andoroje tą patį gali įsigyti už 50 eurų, tad kvepalų parduotuvės yra ant kiekvieno kampo ir įspūdis toks, kad visa Europa kvėpinasi Andoroje pirktais kvepalais. Tiesa, labai mažai kokių nors unikalių andorietiškų užeigų su nacionaliniais patiekalais, miestas tiesiog tviska komercinėmis linijomis, nes iš to Andora iš esmės ir gyvena. Kviečiu pasižvalgyti po mano mini foto reportažą. 

Šalia Andorai de Velja itin reikšmingo istorinio pastato (apie ją prie kitos fotografijos) vaizduojama skulptūra jaunuolių, kurie šoka tautinį andoriečių šokį, primenantis katalonietišką sardaną.

Šiame reljefe, senamiesčio centre, vaizduojamos sutartys, kurias andoriečiai sudarė dėl autonomijos su ispanais ir prancūzais.

Tai naujasis Andoros parlamentarų pastatas, pastatytas visai šalia senojo. Ant sienos jau matome reklamą, kuri skelbia 30 metų Andoros konstitucijai.

Barri Antic (Hotel Barri Antic), Carrer de la Vall, 20, AD500 Andorra la Vella, Andora

Sostinės senamiesčio užeigėlės. Kava ir alus. Užkandžiai.

Šiaip Andoros gyventojai pristatomi kaip itin vertinantys meną, tad ir pačių įvairiausių statulėlių, skulptūrėlių bei instaliacijų sostinėje tikrai netrūksta.

Andoros senamiesčio gražus skersgatvis.

Iš Šv. Armengolio bažnyčios, kuri datuojama XI–XII a. papėdės. Beje, tai tikriausiai vienintelė tokia bažnyčia sostinėje, kitos, jeigu ir yra, primena tiesiog gyvenamuosius namus.

Čia ta pati Šv. Armengolio bažnyčia iš kito kampo, nuo upės tilto. Kaip matote, už jos stūkso statūs kalnai. Jie juosia visą sostinę.

Ką primena šis paminklas? Taip, įspėjote. Ogi Salvadoro Dali siurrealistinius paveikslus. Pats Salvadoras Dali yra šio darbo autorius, tai jo dovana Andorai. Kalbama, kad sveria kiek daugiau nei keturias tonas.

Per sostinę teka neįtikėtinai srauni Valiros upė.

Didžiulis prekybinis centras turistam su spalvinga instaliacija. Papūtus vėjeliui, atrodo, jog esi po jūra.

Andorra (rašoma su dviem r pagal katalonų rašybą).

Andoros vėliava – tai Prancūzijos ir Ispanijos vėliavų hibridas.

Tai istoriniai andoriečių parlamento rūmai, kurie vadinami Casa de la Vall „Slėnių rūmai“, jie datuojami XVI amžiuje ir yra puikiai išsilaikę. Dabar ten istorinis muziejus, o šalia pastatyti naujas parlamentas.

Vaizdelis į Andorą.

Aktorė Charlize Theron reklamuoja Dior Andoroje tarp kalnų. Kažin, ar ji žino, kad tokioje puikioje ir gražioje vietoje yra jos atvaizdas per visą pastatą?

Jūsų Maištinga Siela