Sveiki!
Kol Lietuva turi teisingumo ministrę (Rita
Tamašunienė) be jokio teisingumo suvokimo, tol turime kritinę situaciją
šalyje. Kaip negalima duoti valdyti visokiems nuo Bažnyčios, atleiskite
tikintieji, klaupto pakilusioms davatkoms, nes apima tokia gėda... Iš mano ir
jūsų kišenės ši ponia moka baudas už tai, kas turi jau seniai įteisinta, tačiau
Europoje ne viskas taip kontekste blogai, galima pasidžiaugti. Labiausiai
nustebino konservatyvioji Serbija, kuri net nepriklauso ES, tačiau sugeba
daryti politikoje stebuklus!
Pateiktame žemėlapyje pavaizduotos Europos šalys,
kurioms vadovauja arba vadovavo atvirai LGBTQ+ bendruomenei priklausantys
nacionaliniai lyderiai, o tai atskleidžia reikšmingą politinį ir socialinį
pokytį žemyne. Ši vaizdinė medžiaga išryškina keturias Europos valstybes – Nyderlandus,
Latviją, Andorą bei Serbiją, kuriose aukščiausius postus užima asmenys,
drąsiai ir atvirai deklaruojantys savo tapatybę. Toks reiškinys liudija apie
didėjantį visuomenės brandumą, teisinę pažangą ir politinės kultūros
evoliuciją, kurioje lyderio kompetencija ir vertybės tampa svarbesnės už
pasenusius stereotipus.
Ypatingą dėmesį atkreipia Nyderlandų ministras
pirmininkas Rob Jetten, kuris šį postą užėmė 2025 metais ir tapo
pirmuoju atvirai gėjumi ministru pirmininku Nyderlandų istorijoje. Jo iškilimas
į valdžią vienoje iš liberaliausių ir pažangiausių Europos šalių pabrėžia
šalies nuoseklų palaikymą lygioms teisėms bei įtraukumui, įtvirtinant ilgametes
tolerancijos tradicijas. Nyderlandai jau dešimtmečius yra lyderiai žmogaus
teisių srityje, todėl tokio lygio lyderystė natūraliai atspindi valstybės
politinį kursą ir visuomenės nusiteikimą.
Analogiškai istorinį žingsnį Baltijos šalių regione
žengė Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs, kuris pradėjo eiti šalies
vadovo pareigas 2023 metais ir tapo pirmuoju atvirai gėjumi valstybės vadovu
Europos Sąjungoje. Jo išrinkimas konservatyvesniame Šiaurės ir Rytų Europos
regione turėjo milžinišką simbolinę reikšmę ne tik Latvijai, bet ir visoms
kaimyninėms valstybėms, parodant, kad visuomenė geba vertinti profesionalumą,
ilgametę diplomatinę patirtį bei atsidavimą valstybei, o asmeninis gyvenimas
neturi tapti kliūtimi tarnauti tėvynei.
Pietų Europoje įsikūrusi Andora taip pat demonstruoja
aukštą tolerancijos ir modernumo lygį, o jos vyriausybės vadovas Xavier
Espot Zamora eina pareigas nuo 2019 metų ir atvirai deklaruoja savo
tapatybę. Šis pavyzdys rodo, kad net ir mažesnės bei gilias tradicijas
turinčios Europos valstybės sėkmingai integruojasi į bendrą vakarietišką
vertybių lauką, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviam valstybės
valdymui, ekonominiam stabilumui ir europietingam bendradarbiavimui.
Balkanų regione išsiskiria Serbija, kurioje Ana
Brnabić 2017 metais tapo ministre pirmininke, o vėliau, 2026 metais, po
ministro pirmininko atsistatydinimo pradėjo eiti laikinai prezidentės pareigas,
būdama atvira LGBTQ+ bendruomenės atstovė. Jos politinis kelias sudėtingame ir
dažnai konservatyviame geopolitiniame kontekste parodo, kad pokyčiai ir
pripažinimas pamažu skverbiasi ir į regionus, kuriuose tradicinės pažiūros
stipriai įsišaknijusios, taip atveriant duris didesniam dialogui ir lygybei.
Visi šie pavyzdžiai rodo, kad didžiuotis Europos
politikais ir laisve turime dėl to, jog Europa tampa regionu, kur asmens
tapatybė neužkerta kelio visuomeniniam pripažinimui ir valstybės vairui. Laisvė
būti savimi, be baimės kurti ir vadovauti, yra pamatas, skiriantis atviras
visuomenes nuo uždarų režimų, o šie lyderiai įrodo, kad įvairovė yra stiprybė,
kuria galima ir reikia didžiuotis.
Maištinga Siela
