Nuotrauka: Užupio užsienio reikalų ministerija (URM), gandras, lentelė, instaliacija

 

Užupio Respublikos Užsienio Reikalų Ministerijos (URM) pastato, kuris yra tikras, fizinis pastatas (nors ir simbolinės reikšmės), puošia lentelė su gandru.

 

Ši lentelė simbolizuoja Užupio laisvę, meninę dvasią ir savotišką nepriklausomybę. Gandras, kaip Lietuvos nacionalinis paukštis, čia įgyja naują prasmę, atspindėdamas Užupio originalumą ir ryšį su lietuviškąja kultūra, bet interpretuojant ją per meninę prizmę.

 

Nors Užupyje yra daug įvairių meninių instaliacijų ir nedidelių skulptūrų, būtent prie URM pastato rasite šią simbolinę gandro lentelę ir ji labai maža.

 

Maištinga Siela

Asmenybė: Mary Ann Loo – menininkė iš Singapūro, tapanti po pasaulį "Svajonių medžius"

 

Mary Ann Loo prie savo kūrinio Užupyje, 2019

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Neįtikėtina, ką gali papasakoti tiesiog miesto paprastas, atrodo, muralas (sieninė tapyba)! Rengdamas įrašą apie Užupio atsitiktinai nufotografuotą grafiti „Užupio svajonių medis“ (The Užupis Dream Tree), sužinojau, kad jis turi autorystę – jį sukūrė menininkė iš Singapūro! Visai kita planetos pusė! Ir tokie žmonės atskrenda į Lietuvą, ateina į Užupį ir kuria meną! Argi tai nėra nuostabu? Aš tiesiog sužavėtas!

 

Mary Ann Loo yra iš Singapūro kilusi talentinga menininkė ir vokalo mokytoja, kurios kūryba paliečia ne tik paveikslų drobes, bet ir giliausias žmogaus sielos stygas. Gimusi 1984 m., ji įsitikinusi, kad menas yra ne tik estetinio grožio išraiška, bet ir galinga priemonė įkvėpti, priminti apie svajones ir skatinti tikėjimą savo galimybėmis. Ši filosofija tapo jos pagrindinio ir ambicingiausio projekto – „100 svajonių medžių“ (Project: 100 Dream Trees) – šerdimi. Projekto idėja kilo iš Mary Ann tikėjimo, kad kiekvienas žmogus turi svajonių, kurios dažnai užleistos kasdienybės rūpesčiams. Jos tikslas – sukurti 100 muralų visame pasaulyje, o kiekvienas „Svajonių medis“ simbolizuoja idealią gyvybę, veikiančią kaip savotiškas tiltas tarp žemiškos realybės ir aukštesnių siekių bei svajonių. Šie medžiai vaizduojami besistiebiantys į debesis, tarsi kviesdami prisiminti ir siekti savo didžiausių troškimų.

Kintų svajonių medis. Nuotr. iš autorės puslapio

 

Nuo pat projekto pradžios, Mary Ann Loo „Svajonių medžiai“ pražydo įvairiose pasaulio šalyse ir miestuose, palikdami ryškius pėdsakus ir įkvėpdami vietos bendruomenes. Jos kūriniai puošia sienas tokiose vietose kaip Singapūras, kur viskas ir prasidėjo. Menininkė taip pat tapė Ispanijoje, kur jos „Svajonių medžiai“ įsišaknijo saulėtos žemės kultūroje. Projektas pasiekė ir Bulgariją, kur Rytų Europos žavesys susiliejo su jos vizija. Kaimyninėje Latvijoje taip pat galima rasti jos darbų, liudijančių apie platų projekto geografinį mastą. Kiekvienas muralas yra unikalus, įkvėptas vietos lankytinų vietų, istorijų, kultūros ir tradicijų, taip įkūnijant bendruomenės dvasią ir jos siekius. Mary Ann aktyviai bendradarbiauja su vietiniais gyventojais, įtraukdama juos į kūrybinį procesą ir prašydama pačių nupiešti savo svajones, kurios vėliau įsilieja į bendrą muralo kompoziciją. Šis bendruomeniškumo aspektas yra itin svarbus jos projekte, nes jis leidžia kiekvienam jaustis bendros kūrybos dalimi.

 

Lietuva tapo svarbiu „100 svajonių medžių“ žemėlapio tašku, priėmusi Mary Ann Loo 2019 metais. Jos vizito metu šalyje atsirado du įspūdingi muralai, kiekvienas pasakojantis savo istoriją. „Kintų svajonių medis“ nutapytas vaizdingame Kintų miestelyje, esančiame prie Kuršių marių. Šis kūrinys įsiliejo į vietos gamtos ir bendruomenės kontekstą, atspindėdamas unikalią Pamario krašto dvasią ir vietos žmonių svajones. Antrasis ir bene žinomiausias jos darbas Lietuvoje – „Užupio svajonių medis“ – puošia Užupio g. 3 esančio pastato išorinę sieną Vilniuje. Šis 2,5 x 2 metrų dydžio muralas buvo nutapytas 2019 metų birželį ir tapo neatsiejama Užupio, kaip menininkų respublikos, kraštovaizdžio dalimi. Mary Ann Loo kūrinys Užupyje yra tarsi odė šiai unikalios dvasios turinčiai vietai, įkūnijanti jos meninę laisvę, kūrybinį polėkį ir bendruomenės svajones. Tai nėra tiesiog paprastas grafiti, o profesionalus gatvės meno kūrinys, įaustas į tarptautinį projektą, primenantis, kad net pačiame Vilniaus centre svajonės yra gyvos ir laukia savo išsipildymo.

 

Mary Ann Loo projektas „100 svajonių medžių“ yra nuolatinis ir tęsiamas. Nors tikslas pasiekti 100 medžių dar neįgyvendintas, projektas yra neabejotinai sėkmingas. Jos darbai ir toliau įkvepia žmones visame pasaulyje, jungdami juos su jų pačių svajonėmis ir skatindami tikėti jų galimybėmis.

 

Čia mano daryta nuotrauka, 2025 metų vasarą. Muralas „Užupio svajonių medis“ jau įsisenėjęs, vietomis aptrupėjęs, bet vis tiek dar atkreipia dėmesį.

P. S.

Galite apsilankyti asmeniniame ir spalvingame menininkės Mary Ann Loo puslapyje: https://maryannloo.com/about/

 

Jūsų Maištinga Siela

Užupio galerija "Artbutter": adresas – Užupio g. 3, Vilnius: nuotraukos, rankdarbiai, grafiti, namo istorija

 Nuort. Maištinga Siela

Sveiki,

 

Kai tik apsistoju Vilniuje, būtinai turiu bent kartą nueiti į Užupį. Tai tokia kaip ir mano tradicija – palandžioti siauromis Užupio gatvelėmis, užsukti į jaukias krautuvėles ar meno galerijas, neskubant pasišniukštinėti, vėl paskaitinėti Užupio Konstituciją, kaskart vis kokia nors kita kalba (tiesa, dabar ten labai išrausta ir dalis Konstitucijos laikinai aptverta, nelabai prieisi, o ir pirmieji Konstitucijos lakštai jau prašosi atnaujinimo... Visgi šįkart noriu pasidalyti nuotraukomis iš Užupio gatvės 3  namo Užupio galerijos „Art Butter“ arba, kaip kitur rašo tiesiog „Artbutter“, kuri įsikūrusi beveik Užupio rajono prieangyje, sename name, o įėjimas po skliautais iš pervažiavimo tarp sujungtų namų vietos. Vietą puošia grafiti, spalvingi ir kiek Lotynų Ameriką primenantys atvaizdai, išnešti stendai ir dėžės senų knygų. Nepaprastai jauki bohemiška atmosfera, kuri prašyte prašosi užsukti ir pasidairyti. Tą, žinoma, ir padariau.

 

Nors „Artbutter“ Užupio galerija dažnai minima kaip atskira erdvė, ji iš tiesų yra neatsiejama Užupio meno inkubatoriaus dalis, turinti gilias šaknis Vilniaus meniniame gyvenime. Viskas prasidėjo 1995 metais, kai buvo įkurta galerija „Galera“, tapusi pirmosios tokios iniciatyvos Baltijos šalyse pradininke. Ši erdvė nuo pat pradžių telkė menininkus, siekusius kurti viešą, nekonformistinį meną, atspindintį unikalų Užupio Respublikos dvasią. Bėgant metams, galerija plėtėsi, nuo kelių iki šimto kvadratinių metrų, virsdama nuolatine parodų ir darbo vieta, skatinančia socialinę ir meninę integraciją. Net ir šiandien inkubatoriaus kiemas su savo instaliacijomis ir skulptūromis veikia kaip savotiška po atviru dangumi esanti galerija, liudijanti apie čia gimstančius modernius darbus. „Artbutter“ Užupio galerija ir visas Užupio meno inkubatorius išlieka gyvybiškai svarbia vieta, puoselėjančia meninę kūrybą ir prisidedančia prie nepakartojamo Užupio kultūrinio paveldo.

 

Kiek domėjausi namo istorija, konkreti paties pastato statybos pradžia nėra detaliai aprašyta šaltiniuose, žinoma, kad jis yra gana senas. Apie 2000 m. duomenimis, pastato statybos laikotarpis nurodomas 1860-1914 m., taigi carinės Rusijos imperijos laikais. Tai buvo perimetrinio užstatymo gyvenamasis namas, keturių aukštų, su keturiais butais. Aplink Užupio g. 3 esanti teritorija, įskaitant Malūnų gatvę (anksčiau Malūnų g. 3), yra sena ir turi gilias šaknis. Čia veikė Bernardinų tretininkių vienuolynas (įsteigtas 1495 m., pirmasis moterų vienuolynas Lietuvoje) ir kiti istoriniai objektai, kurie formuodavo aplinkos charakterį. Pats Užupis, buvęs už miesto gynybinių sienų, visada pasižymėjo savita dvasia.

 

Namas Užupio g. 3 yra glaudžiai susijęs su Užupio meno inkubatoriumi ir „Užupio galerija“. Užupio g. 3, dažniausiai turima omenyje būtent „Užupio galerija“, kurią 2000 metais įkūrė dailininkas, juvelyras Vytautas Matulionis. Šioje galerijoje vyksta personalinės ir bendros auksakalių bei metalo plastikos kūrėjų parodos. Labai įdomu!

 

„Užupio svajonių medis“ yra gatvės meno kūrinys, tiksliau – sieninė tapyba (muralas), esantis Užupyje, Vilniuje. Tai yra Singapūro gatvės menininkės ir vokalo mokytojos Mary Ann Loo projekto „100 svajonių medžių“ (Project: 100 Dream Trees) dalis. Šis muralas, pavadintas „The Užupis Dream Tree“, yra penktoji šio projekto instaliacija. Jis buvo sukurtas 2019 metų birželį ir nutapytas ant išorinės sienos Užupio g. 3, Vilniuje. Kūrinio matmenys yra 2,5 x 2 metrai. „Užupio svajonių medis“ yra Užupio Respublikos, kaip meniško rajono, švenčiamas kūrinys, atspindintis įvairius jos aspektus. Mary Ann Loo siekia keliauti po pasaulį ir kurti šiuos „svajonių medžius“ skirtingose šalyse. Taigi, tai nėra tiesiog „grafiti“ tradicine prasme, o profesionalus gatvės meno kūrinys, turintis gilesnę idėją ir priklausantis tarptautiniam menininkės projektui.

Jūsų Maištinga Siela

Užupis (Vilnius): paminklas "Vivulskio milinė" – nuotraukos ir istorija apie Antaną Vivulskį

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Eini po daug metų Užupio gatvėmis ir pastebi naujus sutvarkymus, paminklus, įprasminimus...

 

Vivulskio milinė Užupyje – tai simbolinis atminimo ženklas, skirtas įamžinti iškilaus lietuvių architekto, skulptoriaus ir savanorio Antano Vivulskio (1877–1919) atminimą. Jis yra įrengtas ant namo Užupio g. 5 sienos Vilniuje.

 

Šis ženklas simbolizuoja tragišką įvykį, nutikusį 1919 metų sausio 3-iosios naktį. Tuo metu, kai vokiečiai kapituliavo, o Raudonoji bolševikų armija artėjo prie Vilniaus, Antanas Vivulskis, vedamas patriotinių jausmų, paliko savo pagrindinį gyvenimo darbą – Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios statybą (kuri taip ir liko nebaigta, o vėliau sovietmečiu perstatyta) – ir stojo savanoriu ginti Vilniaus. Šaltą žiemos naktį, eidamas sargybą Užupyje, jis, tarsi Šv. Martynas, savo milinę atidavė kitam sušalusiam savanoriui. Pats Vivulskis stipriai persišaldė ir po kelių dienų, sausio 10 d., mirė nuo ūmaus plaučių uždegimo.

 

„Vivulskio milinė“ yra ne tik atminimas apie šį kilnų poelgį, bet ir apie paties Vivulskio atsidavimą, žmogiškumą ir patriotiškumą. Šis simbolinis ženklas, atidengtas 2019 metais minint 100-ąsias architekto mirties metines, yra Užupio bendruomenės ir rėmėjų pastangų rezultatas įamžinant vienos iškiliausių asmenybių, prisidėjusių prie Vilniaus gynybos ir kultūros, atminimą.

 

Dalinuosi savo autentiškomis nuotraukomis.

 

Maištinga Siela

Vilnius: Užupio kavinė, Užupio g. 2, Užupio Respublika, nuotraukos, istorija

 

Sveiki,

 

Užupio kavinė, kuri Vilniuje pasitinka vos tik įvažiuoji ir įeini į Užupio Respubliką, yra tikriausiai viena iš tų legendinių vietų, be kurių neįsivaizduojamas pats Užupis ir jo fasadas prie srauniosios Vilnelės upės. Po tiltu įrengtos supynės tapo tiek vilniečių, tiek užsieniečių ir šiaip čionai besilankančių tautiečių mėgstama vieta. Apie Užupio kvartalą esu jau rašęs ne kartą ir kaskart man tai magiška menininkų ir hipsterių žemė. Aš taip pat mėgstu čia retsykiais apsilankyti, ypač, jeigu yra vietos šiltuoju metų sezonu prie pat upės, ant pastolių pastatytoje terasoje, kur sklinda įvairiomis kalbomis pokalbiai, o į Užupį vakarojant pamažu plūsta gaivi vėsa, kurią metą virš galvų tamsėjantys medžiai, gaivus upės vanduo. Tada apsvaigę po kelių bokalų alaus Užupio kavinėje ir pasisotinę užkandžių, einame gilyn į senamiestį ieškoti, kur galima tvankiomis vasaros naktimis naktinėti iki paryčių. Man Užupio kavinėje patinka net tas iš pirmo žvilgsnio baisus tualetas, pripeckiotas pačių įvairiausių inicialų, kurį galima skaityti kaip kokį sąmonės srauto žemėlapį... Tiesa, radau oficialiame Užupio kavinės puslapyje ir šios vietos atsiradimo istoriją, dalinuosi. Dalinuosi ir šiomis asmeninėmis nuotraukomis.

 

MAŽASIS MONMARTAS UŽUPYJE

 

Užupio kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais".

 

Pastatas, kur įsikūrusi kavinė, įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio.

 

1748 m.  daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m. Atstatytas jis kartą nukentėjo T.Kosčiuškos sukilimo metu 1794m.

 

Kepėjas HEYDAS pastatą nupirko 1796 m., ir jo vardu buvo pavadintas skersgatvis šalia namo. Kepėjas namus perstatė ir čia jau stovėjo du korpusai, sujungti tvora, galu į Užupio gatvę. Taip atsirado unikalus vidinis kiemelis. 1853 m. namą iš varžytinių nupirko pirklys S.FINAS. Tuo metu prie skersgatvio įrengė medinę daržinę, kur pardavinėjo mėsą, malkas, medieną.

 

Po II-ojo pasaulinio karo pastatas priklausė"Dailės" kombinatui, jam išsikėlus, įrengtos dailininkų dirbtuvės ir butai.

 

Ne tik pats pastatas, bet ir jo gyventojai įsilieję į Vilniaus istoriją. Vilnelės upė nuo pat Vilniaus miesto įsikūrimo įsijungė į jo gynybinę sistemą ir ūkinį gyvenimą.

 

Vilnelė buvo pagrindinis energijos šaltinis miestui, jos krintantis vanduo buvo varomoji jėga visoms didžiausioms miesto įmonėms - malūnams. XIX a. viduryje upėje buvo įrengtos viešos maudyklos.

 

Metalinis Užupio tiltas pastatytas 1881-1901 metais.

 

1994 m. čia įsikūrė Užupio kavinė.

 

2002 m. krantinę šalia kavinės papuošė skulptoriaus R. Vilčiausko  garsioji "Užupio undinė".

Užupio kavinė iš lauko terasos pusės. Pro voratinklį matosi Užupio undinėlė ir ukrainiečiams skirta fotografijų paroda po atviru dangumi.

Užupio kavinė iš senamiesčio pusės.

Užupio tiltas, o po juo įrengtos sūpynės, vyrukas skaito knygą, matosi ir Užupio kavinės terasa. 

Viduje rasite inicialais "išpuoštas" tualeto sienas ir duris.

 

Jūsų Maištinga Siela