Dailė: Sylvia Sleigh ir jos nuogų vyrų aktai paveiksluose

Sveiki, meno žmonės!
 
Sylvia Sleigh (1916-2010) – XX amžiaus antrosios pusės Didžiosios Britanijos ir JAV menininkių, sugebėjusi visiškai pakeisti tradicinį požiūrį į žmogaus kūno vaizdavimą. Tuo metu, kai meno pasaulyje dominavo abstrakcijos, o moterys tapytojos vis dar kovojo dėl lygių teisių su vyrais, Sleigh pasirinko eiti prieš srovę. Ji sugrįžo prie klasikinio realizmo ir portreto žanro, tačiau suteikė jam radikalų feministinį atspalvį. Menininkė labiausiai išgarsėjo tuo, kad atėmė istorinę teisę iš vyrų būti vieninteliais, kurie stebi ir vertina nuogą moters kūną, pati perimdama šį kūrybinį „žvilgsnį“ ir perkeldama jį į vyrų aktus.
 
Jos meninių idėjų ašis rėmėsi lyčių vaidmenų apvertimu ir siekiu dekonstruoti tradicinį grožio suvokimą. Sleigh pastebėjo, kad meno istorijoje moterys buvo vaizduojamos kaip pasyvūs, idealizuoti objektai vyro malonumui. Atsakydama į tai, ji pradėjo tapyti nuogus vyrus – dažnai savo draugus, meno kritikus bei poetus. Tačiau ji niekada jų neobjektino taip, kaip vyrai menininkai elgėsi su moterimis. Sleigh savo modelius vaizdavo kaip realius, asmeniškus ir psichologiškai gilius herojus, neslėpdama kūno netobulumų, o tai suteikė vyrų aktams netikėto jautrumo ir pažeidžiamumo.

Sylvia Sleigh

 
Vienas įdomiausių ir labiausiai pasikartojančių motyvų jos kūryboje buvo liekno, elegantiško kūno sudėjimo ir gausių garbanų vyro vaizdavimas. Šis konkretus estetinis pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Tokie modeliai, kaip jos vyras – įtakingas meno kritikas Lawrence'as Alloway – bei jaunas poetas ir muzikantas Paulas Rosano, įkūnijo Sleigh idealą, kuris tiesiogiai prieštaravo to meto stereotipiniam vyriškumui. Vietoj raumeningų, agresyvių ar herojiškų figūrų ji rinkosi vaizduoti švelnų, jautrų ir netgi šiek tiek androginišką grožį. Garbanos ir lieknas kūnas jos paveiksluose tapo simboliu, kuris leido vyro kūną pateikti kaip estetišką, poetišką ir juslingą meno kūrinį.
 
Garbanoto, liekno vyro aktai Sleigh taip pat tarnavo kaip tiesioginė ironiška užuomina į meno istorijos klasiką. Tapytoja savo modelius dažnai guldydavo į tokias pačias pozas, kokiomis praeities meistrai, pavyzdžiui, Ticianas ar Velázquezas, vaizdavo Venerą. Tokiu būdu plonos linijos ir vešlios garbanos tapdavo kontrastu pačiam nuogumo faktui, išryškindamos ironiją: vyras, istoriškai buvęs stebėtoju, dabar pats tapo stebimuoju objektu. Sleigh šiuos modelius tapė su ypatingu dėmesiu detalėms – kruopščiai išvedžiodama kiekvieną plauką, pabrėždama odos blyškumą ir minkštumą, kas kūriniams suteikė intymumo.
 
Šiandien Sylvios Sleigh palikimas vertinamas kaip esminis lūžis feministinėje dailėje. Jos sprendimas vaizduoti švelnų, neagresyvų vyrišką grožį ne tik išlaisvino moters žvilgsnį mene, bet ir pasiūlė naują, kur kas humaniškesnį būdą žiūrėti į patį žmogaus kūną. Ji įrodė, kad nuogumas mene gali būti ne apie galią ar dominavimą, o apie grožį, lygybę ir abipusį pasitikėjimą tarp menininko ir jo modelio.
 
Maištinga Siela

Asmenybė: Mary Ann Loo – menininkė iš Singapūro, tapanti po pasaulį "Svajonių medžius"

 

Mary Ann Loo prie savo kūrinio Užupyje, 2019

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Neįtikėtina, ką gali papasakoti tiesiog miesto paprastas, atrodo, muralas (sieninė tapyba)! Rengdamas įrašą apie Užupio atsitiktinai nufotografuotą grafiti „Užupio svajonių medis“ (The Užupis Dream Tree), sužinojau, kad jis turi autorystę – jį sukūrė menininkė iš Singapūro! Visai kita planetos pusė! Ir tokie žmonės atskrenda į Lietuvą, ateina į Užupį ir kuria meną! Argi tai nėra nuostabu? Aš tiesiog sužavėtas!

 

Mary Ann Loo yra iš Singapūro kilusi talentinga menininkė ir vokalo mokytoja, kurios kūryba paliečia ne tik paveikslų drobes, bet ir giliausias žmogaus sielos stygas. Gimusi 1984 m., ji įsitikinusi, kad menas yra ne tik estetinio grožio išraiška, bet ir galinga priemonė įkvėpti, priminti apie svajones ir skatinti tikėjimą savo galimybėmis. Ši filosofija tapo jos pagrindinio ir ambicingiausio projekto – „100 svajonių medžių“ (Project: 100 Dream Trees) – šerdimi. Projekto idėja kilo iš Mary Ann tikėjimo, kad kiekvienas žmogus turi svajonių, kurios dažnai užleistos kasdienybės rūpesčiams. Jos tikslas – sukurti 100 muralų visame pasaulyje, o kiekvienas „Svajonių medis“ simbolizuoja idealią gyvybę, veikiančią kaip savotiškas tiltas tarp žemiškos realybės ir aukštesnių siekių bei svajonių. Šie medžiai vaizduojami besistiebiantys į debesis, tarsi kviesdami prisiminti ir siekti savo didžiausių troškimų.

Kintų svajonių medis. Nuotr. iš autorės puslapio

 

Nuo pat projekto pradžios, Mary Ann Loo „Svajonių medžiai“ pražydo įvairiose pasaulio šalyse ir miestuose, palikdami ryškius pėdsakus ir įkvėpdami vietos bendruomenes. Jos kūriniai puošia sienas tokiose vietose kaip Singapūras, kur viskas ir prasidėjo. Menininkė taip pat tapė Ispanijoje, kur jos „Svajonių medžiai“ įsišaknijo saulėtos žemės kultūroje. Projektas pasiekė ir Bulgariją, kur Rytų Europos žavesys susiliejo su jos vizija. Kaimyninėje Latvijoje taip pat galima rasti jos darbų, liudijančių apie platų projekto geografinį mastą. Kiekvienas muralas yra unikalus, įkvėptas vietos lankytinų vietų, istorijų, kultūros ir tradicijų, taip įkūnijant bendruomenės dvasią ir jos siekius. Mary Ann aktyviai bendradarbiauja su vietiniais gyventojais, įtraukdama juos į kūrybinį procesą ir prašydama pačių nupiešti savo svajones, kurios vėliau įsilieja į bendrą muralo kompoziciją. Šis bendruomeniškumo aspektas yra itin svarbus jos projekte, nes jis leidžia kiekvienam jaustis bendros kūrybos dalimi.

 

Lietuva tapo svarbiu „100 svajonių medžių“ žemėlapio tašku, priėmusi Mary Ann Loo 2019 metais. Jos vizito metu šalyje atsirado du įspūdingi muralai, kiekvienas pasakojantis savo istoriją. „Kintų svajonių medis“ nutapytas vaizdingame Kintų miestelyje, esančiame prie Kuršių marių. Šis kūrinys įsiliejo į vietos gamtos ir bendruomenės kontekstą, atspindėdamas unikalią Pamario krašto dvasią ir vietos žmonių svajones. Antrasis ir bene žinomiausias jos darbas Lietuvoje – „Užupio svajonių medis“ – puošia Užupio g. 3 esančio pastato išorinę sieną Vilniuje. Šis 2,5 x 2 metrų dydžio muralas buvo nutapytas 2019 metų birželį ir tapo neatsiejama Užupio, kaip menininkų respublikos, kraštovaizdžio dalimi. Mary Ann Loo kūrinys Užupyje yra tarsi odė šiai unikalios dvasios turinčiai vietai, įkūnijanti jos meninę laisvę, kūrybinį polėkį ir bendruomenės svajones. Tai nėra tiesiog paprastas grafiti, o profesionalus gatvės meno kūrinys, įaustas į tarptautinį projektą, primenantis, kad net pačiame Vilniaus centre svajonės yra gyvos ir laukia savo išsipildymo.

 

Mary Ann Loo projektas „100 svajonių medžių“ yra nuolatinis ir tęsiamas. Nors tikslas pasiekti 100 medžių dar neįgyvendintas, projektas yra neabejotinai sėkmingas. Jos darbai ir toliau įkvepia žmones visame pasaulyje, jungdami juos su jų pačių svajonėmis ir skatindami tikėti jų galimybėmis.

 

Čia mano daryta nuotrauka, 2025 metų vasarą. Muralas „Užupio svajonių medis“ jau įsisenėjęs, vietomis aptrupėjęs, bet vis tiek dar atkreipia dėmesį.

P. S.

Galite apsilankyti asmeniniame ir spalvingame menininkės Mary Ann Loo puslapyje: https://maryannloo.com/about/

 

Jūsų Maištinga Siela

Dailė: Piteris Breigelis Vyresnysis (Pieter Bruegel the Elder) paveikslai "Babelio bokštas" ir "Medžiotojai sniege"

"Babelio bokštas"

"Medžiotojai sniege"

Sveiki,

 

Yra toks renesansų flamandų (Nyderlandai) dailininkas Pieter Bruegel the Elder (1525-1569), kuris pasauliui paliko daug įdomių to meto tapytų kūrinių. Mano mėgstamiausi yra atėję iš vaikystės. Gerai pamenu, kad kažkur stalčiuje, tarp senų sovietiniais dar laikais leistų atvirukų kolekcijų, radau „Medžiotojai sniege“.

 

Atrodo, nieko neypatinga, tačiau po Nepriklausomybės buvo toks knyginis ir vizualinės lektūros leidimo skurdo dešimtmetis, kad mane kaip žaibas paveikdavo iliustracijos ir meno kūriniai. Jų daug nebuvo. Buvau visai pamiršęs, kaip atidžiai galėdavau tyrinėti reprodukcijas valandomis ir galvoti ne tik apie tai, kas pavaizduota, bet ir kas vyko už ir prieš. Kitaip sakant, sukurti savo istoriją.

 

„Babelio bokštas“ atėjo vėliau. Manau, iš kažkokio istorijos vadovėlio, kurio niekaip negalėjau susieti su Biblijos pasakojimu, nes nežinojau tos istorijos. Tik vėliau. Tas „Babelio bokštas“ taps komerciniu ženklu, puošiančiu vadovėlių viršelius, puodelius, marškinėlius ir rašiklius. Kone emblema, praradusi vaikišką nuostabą atrasti „Babelio bokšte“ esančią renesansišką paslaptį. Šiandien prisiminiau šiuos paveikslus. Gerai į juos įsižiūrėkite, gal ir jums kažką primins.

Jūsų Maištinga Siela

Dailės paroda: Neringa Dubietytė ir jos dailės darbai, paveikslai

 Sveiki,

 

Šiuo metu Klaipėdos prekybos centre BIG‘as vyksta dailininkės Neringos Dubietytės (g. 1989) dailės darbų paroda. Mėgstu nemokamai apžiūrėti naujausias ten vykstančias parodas, galiu ilgai prie vieno paveikslo išstovėti ilgai, kol pajuntu perteiktą idėją, mintį, prisijaukinu tapybos techniką, tekstūrą, spalvas, vaizduojamų objektų pustonius ir nuotaiką.  

Jūsų Maištinga Siela

Paveikslas: dailininkas Laurits Regnes Tuxen ir jo paveikslas vyro aktas

 

Sveiki,

Šį paveikslą aptikau visai netikėtai. Nužvelgiau ir perėjau prie kitų internetinių atsitiktinumų, tačiau teko sugrįžti atgal. Kažkuo užkabino. Atviras ekshibicionizmas, o gal XIX amžiaus pabaigos impresionizmo atšvaitai? Gal tas perdėtas lietuviškas drovumas (iki šiol nesuprantu, kaip reiktų deramai atskirti erotiką nuo tapomo nuogo kūno akto?) Ar tai ne tas pats? Tyrinėti ir perteikti tomis spalvomis, pasirinkta perspektyva savo matymo santykį su subjekto fiziniu kūnu?

Danų tapytojas, dailininkas Laurits Regnes Tuxen (1853-1927) gali pasigirti tiek marinistiniais, tiek aktiniais darbais, bet labiausiai tuo, kad jis tapė ir Anglijos karališkąją šeimą. Peržiūrėjau jo darbus. Labiausiai įstrigo šis. Iš tamsos, lyg nuo teatro užkulisių žvelgiama į apsirengusių ponų dailininkų galerą pro tamsų išraiškingo vyro formas, tarsi jis būtų užuolaida, o kartu tapoma iš atsitiktinai neparankios „pastatytos“ pozicijos.

Jūsų Maištinga Siela

Tapybos darbų paroda: Kristina Gedminaitė "Gyvenimas akimirkoje"

 Sveiki, skaitytojai,

Sunkiai praeinu neįsistebeilijęs į kokias nors viešas dailės darbų parodas. Periodiškai Klaipėdos prekybos oazėje „Molas“ prie knygyno „Pegasas“ keičiasi įvairios dailės parodos. Šįkart viešai demonstruojami tapytojos Kristinos Gedminaitės realizmu dvelkiantys darbai. Dalijuosi.

Jūsų Maištinga Siela

Dailė: Edward Gałustow paveikslai, tapyba

Sveiki,

Šįkart noriu pasidalyti puikiausiai Edward Gałustow tapybos darbais. Kaip teigia autoriaus profilis facebook menininkų puslapyje, jis gimė Armėnijoje, o šiuo metu gyvena Vitebske, kur priklauso baltarusių lenkų bendruomenei, ten jis baigė ir dailės studijas. Jo specifika ne tik molbertų tapyba, bet ir audinių audimas rankomis. Tapytojas taip pat yra lenkų dailininkų asociacijos narys. Daugiausiai žinomas kaip Vidurio Europos dailininkams ir visuomenei, kadangi ten daugiausiai surengta parodų. Menininkas taip pat aktyvus visokių dailės renginių ir festivalių dalyvis.

Kuo patraukė jo darbai? Būtent ta smarkiai ornamentuota ir ryškiiomis viduramžių klouno, pajaco, juokdario ir įmantrių skrybėlių istorijomis. Autorius kuria ir kitokio tipažo paveikslus, bet būtent šie man pasirodė įdomiausi ir gražiausi, todėl dalijuosi nuotraukomis su jumis.

 

Maištinga Siela

Dailė: Jolanta Talaikienė, tapyti paveikslai, gotika, mistika

Sveiki,

Senokai norėjau pasidalyti Jolantos Talaikienės šiais dienraštyje 15min.lt publikuotais darbais (straipsnį galite paskaityti ČIA). Amerikoje gyvenanti tapytoja šiuo metu teigia, kad iš košmarų ji išsivadavo tapydama šiuos darbus. Labai gražūs darbai! Negaliu žiūrėdamas į juos atsistebėti, kokia plona riba tarp vaiko pasaulio ir šiurpaus gotikinio mistinio pasaulio. Jeigu gerai įsižiūrėtumėte, pastebėtumėte, kad visi darbai tamsūs, bent nepasakysi, kad niūrūs, veikiau siurrealistiniai, išsiritę iš sapnų pasaulio, kur pertransformuotos tam tikros vaikų fantazijos, mitų ir pasakų tikrovės. Tikiuosi autorė nesupyks, tačiau noriu, kad ir kiti pamatytų šiuos darbus, todėl dalijuosi.