Sveiki!
Kaip seniai nerašiau pozityvumo dienoraščio! Norėtųsi
kasdien intensyviai vykdyti šią praktiką, bet, tiesą sakant, kai kada būdavo
galva pilna ne pačių geriausių ir pozityviausių minčių, o „pritempinėti“ prie
pozityvumo per prievartą savęs nenorėjau, todėl laukiau impulso.
Šiandien jaučiuosi ramus ir laukiantis nuotykių. Visos
danguje esančios planetos man yra palankios, nes aš šiandien taip nusprendžiau.
Visada žavėjausi žmonėmis, kurie geba veikti ne iš inercijos, bet ramia širdimi
ir neperpildydami impulsyviai savo jausmų. Kiek jie daug sutaupo energijos!
Dzenbudistinis pasirinkimas akimirkoje būti ne tik čia ir dabar
sąmoningai, bet ir atsiraukus nuo intrigų ir dirgiklių yra šis tas!
Jau ilgą laiką pastebiu, kad situacijos vertinimas „iš
šono“ yra kur kas paprastesnis, nei intensyvus įsitraukimas ir savęs
pamiršimas. Kaip lengva gyventi problemomis ir iš to šaltinio kylančiomis
negatyviomis emocijos ir kiek reikia pastangų kaskart atsidūrus prie šio
įsitraukimo atsigręžti į savo sąmoningumą ir neįsitraukti į dramas, likti
pasyviu stebinčiuoju viso to, ką A. Kamiu ir egzistencialistai vadina gyvenimo
rutinoje dekoracijomis.
Maža savivertė veda prie to, kad skaudžiai reaguojama
į aplinkines situacijas, pasakymus, žmones. Kai supranti, kad esi pakankamas ir
visada toks buvai ir būsi, tai atveda prie pilnatvės ir savęs užpildymo,
vadinasi, ir stoiškos bei sąmoningos dietos nuo absurdo ir dramų. Kaskart suvokęs,
įtvirtink tai, kad taptų kaip programa, kaip įprotis, kuris sutausoja tave kur
kas kitokiems gyvenimo įvykiams ir nuotykiams, apie kuriuos nė nebūtum
draminėse situacijose pagalvojęs.
Maištinga Siela
