Filmas: "Septynios seserys" / "Seven Sisters" / "What Happened to Monday?"

Sveiki, 

Kai sužinojau, kad skandinavų kilmės aktorė Noomi Rapace viename filme atliks net septynis identiškas seseris – suklusau, nes žinojau šią aktorę kaip itin universalią. Taigi filmas „Septynios seserys“ (angl. Seven Sisters) kaip kur pristatoma kaip „Kas nutiko pirmadieniui?“ (angl. What Happened to Monday?) (2017) padovanoja ne taip dažnai pasitaikančią progą pamatyti kadre vieną aktorių, atliekantį daug vaidmenų. 

Pasakojimas nukelia į distopinius laikus, kurie, pripažinkime, bus netolima ateitis, kai žmonija pasieks 10 milijardų populiacijos ribą ir iš esmės reikės galvoti, kaip išgyventi kuo ilgiau šioje planetoje. Šioji istorija siūlo vieno vaiko politiką, o ką daryti, jeigu gimė dvynukai, o dar baisiau – septyni vaikai vienu metu? Vaikų utilizavimo politika atrodo gan kraupi, tačiau filme utopinis pasaulis atrodo kažin koks sterilus ir trūksta loginių akcentų, pvz., kodėl likęs pasaulis nesugeba pasipriešinti pseudo biologės mintims? Kas per pasaulio galingieji, sunaikinę vidurinę klasę, kad jų pritrenkiančiai visų baiminasi? Sterili tikrovė primena ir kitus pseudo antiutopinius pasaulius kaip „Bado žaidynės“ ir pan., kur žmonės paklūsta tokiai politikai. Kas šiame filme jeigu ir neįtikina, tai būtent tas socialinis baisus pasaulis, kuris pernelyg primena daugelį filmų ir yra pernelyg „numuilintas“, kad tiesiog galima kaltinti režisūrinės vaizduotės stoka.

Kalbant apie veikėjų charakterius – tipiniai. Ypač prastai pasirodė „blogiečiai“, kurie išlipa iš blizgančių limuzinų su ginklais ir be gailesčio šaudo – be druskos ir cukraus, tarsi „Matricos“ epopėjos robotai, kurie neturi nei savito charakterio, nei likimo – vien tik kompiuteriu užprogramuotą veikimą. Išskyrus Glenn Close suvaidintą personažą – aktorė tiesiog be pastangų atliko klišinį vaidmenį ir perspjovė visus blogiečius. Štai vienintelė Noomi Rapace ir buvo įdomi – gaila seserų, gaila jų likimo ir tai bene vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų šiame filme vertė gniaužti kumščius ir sirgti. Septynios seseris galima apkaltinti nebent tipažiniais charakteriais: pernelyg tipažiškai suskirstyta pagal savaitės dienas ir gyvendamos po vienu stogu 30 metų „tapo“ neįtikėtinai viena nuo kita besiskiriančiomis – viena blondinė koketė, kita super protinga, kita sprotiška aktyvistė, viena užsidarėlė programišė... Tarsi įkūnytų kiekviena tam tikrą moters tipažą, pernelyg išskaidytos į stereotipinius moters įvaizdžius. Kitą vertus, vienodesnės seserys šiame trileryje atrodytų pernelyg nuobodžios. 

Veiksmo netrūksta, visgi filmas man labai patiko, sirgau kaip kokioje pralaiminčioje krepšinio komandoje, kur daugiau ar mažiau viskas vis tiek nuspėjama, netgi finalą gali numatyti, jeigu žiūrite daugiau panašių trilerių. Nepaisant visų klišių, nuspėjamo braižo, siužetinių vingrybių, filmas kaip kompiuterinis žaidimas turi savo įtampos laipsnį, todėl manau, kad vidutiniams žiūrovui ši juosta turėtų patikti, juolab, kad viso filmo koziris vienas ir tas pats – aktorė Noomi Rapace.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Maištinga Siela žengia į Facebooką

Sveiki,

Maištinga Siela facebooke? Na, negali būti! Bet yra! Tiesą sakant, nežinau, kiek tai bus veiksminga ir patogu kitiems, nes kol kas žengimą į facebooką atidėliojau gal kokius penkerius metus? Gal daugiau? Nesvarbu. Kadangi šiandien nepatingėjau šiai inovacijai-eksperimentui, nusprendžiau kai kurių raginamas sukurti šiame puslapyje nuorodą į facebooko „Maištingos sielos“ blogą – nuorodą rasite šio puslapio pradžioje, paspaudę facebooko paveikslėlį. 

Prisijungę galėsite patogiau seksi Maištingos Sielos įrašus. Tiesą sakant, net nežinau, ar kas prisijungs, tad kol kas palieku šį eksperimentą mėnesiui, o vėliau – jeigu rasis paklausa, bus ir pasiūla. 

Taigi. Tokios malonios permainos! Džiugiai grūmoja Dzeusas Rugpjūtis.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Katytė juoda, katinas baltas" / "Crna macka, beli macor"

Sveiki,

Šįkart be jokių pasimaivymų sakau – serbų režisierius Emir Kusturica, jeigu nėra kino genijus, tai bent jau, žargonu sakant, „kažkas tokio“. Auksinės palmės šakelės savininkas už puikų filmą „Pogrindis“ (1995) sukūrė kitą nuodėmės vertą filmą – „Katytė juoda, katinas baltas“ (serb. Crna macka, beli macor) (1998), kuriame išlieka tas pats kaip ir „Pogrindyje“ savitas režisieriaus kino karnavališkumas – visur lakstantys čigonai su orkestro instrumentais, makabriškai besišaudantys vietiniai „čiabuviai“ nė iš tolo neatitinka realių žmonių, veikiau primena kvaištelėjusius Adamsus ar kokius nors komiksų personažus.

Filmas sodrus savo įvykiais – išteka dviejų mafijozų šeimos atžalos ir vienintelė problema – atšvęsti vestuves skolų ir įtakų apsuptyje. Visur gagenančios žąsys tampa „pantagriuelizmo“ simboliu, kitaip sakant, dar vienas puikus stilistinis-simbolinis hiperbolizavimo būdas. Meilės trikampiai, serbiška ir čigoniška nacionalizmo motyvai taip tinka Emir filmui, kad tiesiog siaubingai smalsu, o kaip jo filmai atrodo su angliakalbiais aktoriais ir visai kitoje valstybėje? 

Tiesa, filmas – absoliuti komedija, kone Kazio Borutos „Jurgio Paketurio kelionių“ humoro virtuvė, kur kulka kartais tampa ne mirtimi, o išraiškingos ir aistringos meilės išraiška. Filme, atrodo, visi karnavališkai šoka, nesvarbu, kokia tai bebūtų makabriška situacija, todėl juodojo humoro gerbėjai neturėtų praleisti tokios unikalios, nuoširdžiai kvatotis ir stebėtis Emiro kuriamu pasaulio sintezės. Išties filmas man labai patiko! Nusiimu kepurę ir lenkiu galvą.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela