Šios dienos citata: dainininkė Adele stabdo muzikinę karjerą

 

„Man nepatinka būti garsiai. Man patinka, kad galiu visą laiką kurti muziką. Visiškai neturiu jokių planų dėl naujos muzikos. Noriu padaryti didelę pertrauką ir manau, kad kurį laiką noriu užsiimti kitais kūrybiniais dalykais. Per pastaruosius metus, būti scenoje taip arti ir asmeniškai su publika – po tiek metų buvo tikrai nepaprasta atkuriamoji patirtis, kurios niekada nepamiršiu. Visi linksmi, dvasingi, pašėlę ir širdį draskantys mūsų pokalbiai įsirėžė į mano atmintį visam gyvenimui.“ Adele

 

Ką gi, belieka palinkėti sėkmės!

 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Cigarettes After Sex – X's [vinyl / LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Cigarettes After Sex – X's [vinyl / LP] (2024) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Empire of the Sun - Ice on the Dune [vinyl / LP] (2013)

 
Informacija apie albumą: Empire of the Sun - Ice on the Dune [vinyl / LP] (2013) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Empire of the Sun - Walking on a Dream [vinyl / LP] (2008)

 
Informacija apie albumą: Empire of the Sun - Walking on a Dream [vinyl / LP] (2008) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Empire of the Sun - Two Vines [vinyl / LP] (2016)

 
Informacija apie albumą: Empire of the Sun - Two Vines [vinyl / LP] (2016) 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 56: dėk pastangų, kad būtum laimingas

 Sveiki,

 

Pas mane, kaip ir tikriausiai pas daugelį, yra toks įsitikinimas, kad laimė turi mus savaime ištikti, kad ji yra Fortūna, pokštininkė, kuri bet kada gali pasirodyti už kampo ir dingti, vos tik ji panorės. Kitaip sakant, galvojame, kad laimė, įkvėpimas, pakylėjimas, gera gyvenimo bangos ketera mūsų banglentės judėjimo krypčiai turi tiesiog ateiti tinkamas laikas, tačiau niekas mūsų nemokė, kad laimei atsirasti reikia pastangų. Juk pastangos – tai darbas, o kas dirbdami būna laimingi? Pasižiūrėkite į šį piešinį – laimė be pastangų virsta nuoboduliu, o galiausiai ji vis aplanko rečiau ir rečiau. Panašiai kaip sėkmingas Teleloto bilietas. Pirk nepirkęs – kaip nieko, taip nieko.

 

Laimei rastis reikia planavimo ir pastangų, bet ne tos karinės parengties, o kūrybinės, leisti sau saugiai rizikuoti išmėginant naujus dalykus pagal galimybes. Įsivesti į savo gyvenimą naujų eksperimentų ir pojūčių. Gal banaliai nuskambės, bet rašant šias eilutes atėjo prisiminimas, kaip skaičiau stilistės Agnės Jegelavičiūtės mintis, kad gyvenime pats geriausias dalykas yra nuolat keistis ir nebūti visada tokiam pat. Aišku, ji turėjo galvoje ne vien išvaizdą ir garderobą, bet ir polinkius, ir pomėgius. O aš žinau, kaip kartais norime didelių pokyčių, tačiau jų baidomės, nes esame apriboti įsitikinimų. Bet įdėti pastangą įdomiau gyventi ir išbandyti gyvenime įvairius dalykus reikia drąsos žaisti ir įsivaizduoti, kad gyvenimas nėra cementinis. Pastanga yra susiplanuoti įvairumo pasaulyje taip, kad galėtume eksperimentuoti užpildanti potyriais visą savo krūtinę ir gyvenimą gyvastingumu: aš gyvenu, aš esu, aš patiriu... Kad nebūtų taip, kaip eilėraštyje gruodis, kurį parašė Aistis Žekevičius: „[...] dekoracijos keičiasi / o mes sėdim toliau / apsikarstę šviesos šaltiniais / skaičiuojame nuveiktus darbus / ir kantriai laukiame pavasario.“

 

Daryk taip, kad gyventi būtų įdomu.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Leonidas Donskis apie valstybės švietimo politiką ir kvailą aukštojo mokslo reformą

  

Sveiki,

 

„Prasidėjo pati tikriausia senojo akademinio feodalizmo restauracija – universitetai buvo verčiami ne mokslo ir kūrybos, o ES struktūrinių fondų ir projektų lėšų efektyvaus panaudojimo įstaigomis, kurias valdo ir kontroliuoja centrinės valdžios institucijos, dauginančios savo biurokratiją ir nuolatines ataskaitas bei vertinimus. <...> Universitetai tampa ekonomiką aptarnaujančia institucija. Valstybė apsimeta, kad turi švietimo politiką, o universitetai – kad gali ir nori koreguoti valstybės vykdomą politiką. O iš esmės tiesiog panaudojami ES pinigai ir valstybė kapituliuoja prie tarptautines korporacijas.“ Leonidas Donskis, 2012-2016 m.

 

Apie profesoriaus filosofo kritiką aukštojo mokslo reformai tikriausiai nėra galo – viską galima cituoti nuo A iki Z, tačiau puikiai susidėlioja, sakyčiau, ir veidrodinė pagrindinio ir vidurinio mokyklų išsilavinimo politika. Kad reforma buvo ir yra demoninio pobūdžio, neskaidri ir pajungta kaip veršis prie motinos Švietimo Ministerijos tešmens ir maitinama nuleidžiamais ir kontroliuojamais įstatymais, visiems tas akivaizdu. Kaip akivaizdu, kad aukštojo mokslas tarnauja ES pinigų kapšams ir numetamiems įvairiems projektams, kuriuos reikia visada kuo skubiau įgyvendinti ir aptarnauti aukštesnes instancijas.

 

Bet tai kas nutiko mūsų vidurinėse, gimnazijose, progimnazijose? Visai ta pati politika. Socialiniai pedagogai, psichologų armijos, įtraukusis mokslas, įvairios koncepcijos, iššūkiai, vizijos, iškvaišę papirkti politikai, kurie neturi nieko bendro su mokyklomis, lenda ir kuria projektus, kabinetus, o ministerija apstatyta kaip erkių kloaka, kurioje kabinetas ant kabineto veisiasi specialistai, patarėjai (tų patarėjų ketvertas kitų patarėjų) ir gaisrų gesintojai, kuriems reikia atskirų viršininkų, nes kontrolierius turi kontroliuoti kontrolierių... Mūsų švietimas, mokyklos ir universitetai baigia nusibaigti ataskaitomis, lentelėmis, įsisukę į skundų, duomenų lentelių pildymą, parašiukų rinkimą, tad iš esmės pritariu Leonidui Donskiui, kad geriausia švietimo padėtis buvo 1990-1996 metais, kada dar nebuvome parsidavę projektams, sucentralizuoti pagal lojalumą ir kyšius ir akademikai bei mokytojai turėjo orumo parodyti neišsilavinusiems isterikams vidurinį pirštą ir parodyti savo vietą. Tik dabar kvailam pusę dienos gali rodyti akivaizdžius faktus, o po savaitės sužinoti, kad vis tiek buvai viešai apšmeižtas ir ant tavęs institucijoje jau parašytas raštas – tai žeminanti švietimo sistemos karpa, kuri peraugo visų valstybės tarnautojų stogus.

 

Jūs pasižiūrėkite, kuo pavirto mūsų universitetai. Protai iškeliauja mokytis visur, kad tik ne Lietuvoje. Pas mus universitetai užgriozdinti azijiečiais ir afrikiečiais, nes lietuviai nenori! Arba ketvirtukininkai tampa specialistai nelankę paskaitų. Kas čia yra? Susinaikinimas ir proto nutekinimas, bet užtat kaip puiku dar vieną sertifikatą universiteto vestibiulyje pakabinti, kad įstaiga dalyvauja ar bendradarbiauja (dažniausiai kosmetiškai) su kokiu nors Slovėnijos universitetu, apie kurį retas studentas girdėjęs, dar retesnis ten buvęs.

 

Lygiai tas pats ir mūsų mokyklose. Projektai tiesiog pučiasi, pilietinės veiklos, akcijos, išvykos, tarptautiniai ryšiai, nuolaidžiavimas tėvų įgeidžiams – viskas kaip prašmatnioj kirpykloje, kad tik kas necyptų, nerėktų, nesiskųstų. Tarnaujama numestiems projektams, dažniausiai sukandus dantis, per prievartą, kosmetiškai, prabėgomis rašant šabloninius dokumentus, kaip vienos ar kitos lėšos sukištos buvo įgyvendinamos, klijuojant čekiukus. Idėjos, kūryba ir visapusiškas akademinis išsilavinimas palauks, pirmiausia reikia linksmai gyventi pagal kitų klumpes ir tai vadinti švietimu.

 

Maištinga Siela