Pašto ženklai su Lietuvos miestų herbais, kolekcija. Kas yra filatelija ir filateslistas? Paaiškinimas

 

Sveiki,

 

Nesitikiu, kad visi čia netyčia papuolę ir skaitantys yra filatelistas. Kas nežino filatelisto žodžio reikšmės, aiškinu: filatelistas yra žmogus, kuris užsiima filatelija – pašto ženklų, vokų, specialių antspaudų ir kitų su paštu susijusių objektų kolekcionavimu ir tyrinėjimu. Filatelija yra viena populiariausių kolekcionavimo rūšių pasaulyje. Filatelistai ne tik renka pašto ženklus, bet ir domisi jų istorija, dizainu, spausdinimo būdais bei tuo, ką jie simbolizuoja. Pavyzdžiui, pašto ženklų serijos su Lietuvos miestų herbais yra vertinamos dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės.

 

Nesu filatelistas, bet kažkada norėjau surinkti nemažai pašto ženklų su vaizduojamais Lietuvos miestų ir miestelio herbai, t. y. Lietuvos turtinga heraldika. Pašto ženklų serija „Lietuvos miestų herbai“ – tai vienas svarbiausių ir populiariausių Lietuvos pašto projektų, skirtų šalies heraldikai ir istorijai įamžinti. Serija, kurios metu buvo išleisti pašto ženklai su įvairių Lietuvos miestų ir miestelių herbais, prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo ir buvo leidžiama iki beveik iki šių dienų su tam tikromis pertraukomis. Šios serijos tikslas buvo filatelistams ir plačiajai visuomenei pristatyti turtingą Lietuvos heraldikos paveldą, o kartu ir atkurti istorinę atmintį.

 

Serija buvo leidžiama etapais ir ne visai, kaip minėjau, nuosekliai, tačiau per daug metų išleisti 64 pašto ženklai su skirtingais herbais (bent jau pagal senesnius šaltinius, žinau, kad gali būti ir daugiau). Kiekvienas pašto ženklas buvo skirtas konkrečiam miestui ar miesteliui, pabrėžiant jo unikalumą ir istoriją. Tiražai skyrėsi, tačiau jie buvo gana dideli, pvz., Vilniaus herbo ženklas viename šaltinyje nurodyta, kad sulaukė net 3 milijonų tiražo!), paprastai vėliau iki 2000 metų pasirodę ženklai (Klaipėda, Kaunas, Alytus ir t. .t) siekė iki 500 000 vienetų, o tai rodo didelį visuomenės susidomėjimą šiuo projektu. Dailininkai, tokie kaip Laima Ramonienė, Arvydas Každailis, Jonas Galkus ir kiti, prisidėjo prie serijos kūrimo, atkurdami arba pritaikydami herbus pašto ženklų dizainui.

 

Šioje serijoje buvo išleisti pašto ženklai su didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – herbais, taip pat su senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tokių kaip Trakai, Kėdainiai, Biržai, herbais. Be to, buvo pristatyta ir daugybė mažesnių miestelių, pavyzdžiui, Kupiškio, Radviliškio, Vilkaviškio, Joniškio, Alytaus ir kitų, heraldika. Pašto ženklai su mažesnių miestelių herbais buvo ypač vertinami filatelistų, nes jie leido plačiau susipažinti su Lietuvos regionų istorija. Ši serija tapo svarbiu indėliu į filatelijos pasaulį ir padėjo išsaugoti bei populiarinti Lietuvos heraldinį paveldą.

 

Maištinga Siela

Biržai. Biržų herbas: istorija, heraldika, pašto ženklas, kas pavaizduota herbe, reikšmė ir prasmė

 

Sveiki,

 

Biržų herbas – tai išskirtinis miesto ir rajono heraldinis atributas, atspindintis galingosios Radvilų giminės įtaką ir karinę šlovę. Herbo auksiniame lauke pavaizduota ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu, kurio kojos ir snapas yra auksiniai, o nagai – sidabriniai. Visą skydą juosia žalias laurų vainikas. Ši unikali kompozicija pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų kunigaikštišką kilmę ir išskirtinę Biržų kunigaikštystės reikšmę visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

 

Biržai, kaip miestas, savo herbą su Magdeburgo teisėmis gavo 1589 m. iš karaliaus Zigmanto Vazos. Vėliau, 1642 m. kovo 27 d., karalius Vladislovas Vaza patvirtino savivaldos teises, o galingasis kunigaikštis Jonušas Radvila patvirtino privilegijos nuorašą, kuriame buvo pavaizduotas puošnus miesto herbas. Istorikai teigia, kad tai vienas įspūdingiausių herbo nuorašų Lietuvos miestų istorijoje.

 

Deja, istorija buvo permaininga. 1792 m. birželio 12 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė Biržams naują privilegiją su herbu, kuris buvo tiksli Kėdainių herbo kopija. Šis herbas neišliko. Dabartinis Biržų herbas, atkurtas pagal istorinius šaltinius ir geriausias heraldikos tradicijas, buvo patvirtintas 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu Nr. 1443. Jo autoriumi laikomas dailininkas Arvydas Každailis, kuris specializavosi kuriant ir atkuriant Lietuvos miestų heraldiką. Herbo simboliai, ypač unikalus laurų vainikas, pabrėžia Biržų išskirtinumą ir istorinę svarbą.

 

2001 metais Lietuvos paštas išleido Biržų herbo atvaizdo pašto ženklą.

 

Maištinga Siela

Joniškis. Joniškio herbas: istorija, heraldika, prasmė ir reikšmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Joniškio herbas – tai galingas miesto ir rajono simbolis, atspindintis tikėjimo, pergalės ir teisingumo idealus. Herbo raudoname lauke pavaizduotas šv. Mykolas Arkangelas, dėvintis sidabrinius šarvus ir demonstruojantis sparnus. Jis stovi ant žalio slibino, o pakeltoje dešinėje rankoje laiko sidabrinį kalaviją su auksine rankena, kairėje – apvalų sidabrinį skydą. Šventasis Mykolas, nugalintis slibiną, simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį ir yra krikščioniškos dvasios bei kovos už teisingumą įsikūnijimas.

 

Joniškis herbo istorija siekia XVII amžių. Istorinis herbas, vaizduojantis šv. Mykolą Arkangelą, miestui buvo suteiktas 1616 m. liepos 4 d. ir naudotas iki pat XVIII a. pabaigos.  Po to, kai Lietuva atiteko Rusijos imperijai, herbas buvo užmirštas. Sovietmečiu, 1970 m., buvo sukurtas naujas herbas su socialistine simbolika: raudonas fonas, dalgis ir dvi aštuonkampės žvaigždės, turėję simbolizuoti miesto indėlį į kovą už laisvę.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grįžta prie istorinės heraldikos. Dailininkas Arūnas Tarabilda (nors ant pašto ženklo nurodyta, kad L. Ramonienė) atkūrė ir 1991 m. balandžio 17 d. buvo patvirtintas naujas, istorine tradicija pagrįstas, Joniškio herbas. Nors sovietmečio herbas buvo panaikintas, tačiau jo motyvai išlieka svarbi Joniškio istorijos dalis. Atkurtas herbas su šv. Mykolu Arkangelu tapo ne tik oficialiu miesto simboliu, bet ir bendruomenės tapatybės, istorinės atminties ir dvasinės stiprybės ženklu.

 

Lietuvos paštas išleido Joniškio herbo atvaizdo pašto ženklą 2008 metais.

 

Maištinga Siela

Kupiškis. Kupiškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kupiškio herbas – tai savitas miesto ir rajono heraldinis simbolis, atspindintis jo geografiją bei gilias amatininkystės tradicijas. Skydas yra perkirstas į dvi dalis: viršutiniame mėlyname lauke vaizduojami du vingiuotys sidabriniai kaspinai, simbolizuojantys pro miestą tekančias Kupa ir Lėvens upes, kurios susilieja Kupiškio širdyje. Apatiniame auksiniame lauke – trys juodi linų verpalų ryšuliai, sudėti į žvaigždę. Šis motyvas pabrėžia senas Kupiškio krašto linininkystės tradicijas, kurios nuo seno lėmė gyventojų pragyvenimą ir krašto kultūrą.

 

Kupiškis, nors ir gavo miesto teises 1792 m., dėl politinių aplinkybių neįgijo savo autentiško istorinio herbo. Pirmieji bandymai sukurti herbą prasidėjo tik XX a. viduryje. 1969 m. dailininkas Juozas Kėdainis sukūrė herbo variantą su sėjėju, tačiau jis nebuvo patvirtintas ilgam. Tuomet buvo rastas Kupiškio valsčiaus antspaudas, kuriame, be Kauno gubernijos obelisko, buvo pavaizduoti trys linų ryšulėliai. Ši istorinė detalė tapo pagrindu naujo herbo kūrimui. Dailininkas Rimtautas Gibavičius, remdamasis antspaudo motyvais, vietoj obelisko pasirinko pavaizduoti du vingiuotus kaspinus, simbolizuojančius upes, ir modernizuotus linų ryšulius. Šis variantas buvo aprobuotas 1970 m., bet tais pačiais metais uždraustas sovietinės valdžios.

 

Atkūrus nepriklausomybę, buvo grįžta prie Rimtauto Gibavičiaus varianto, kuris buvo tobulinamas. Naująjį herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jis pakeitė skydo formą, pailgino kaspinus ir įvedė sidabro spalvą, kad herbas atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus. Atkurtą ir patobulintą Kupiškio miesto herbą 1997 m. gruodžio 8 d. dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Taigi, dabartinis Kupiškio herbas atspindi ne tik natūralią miesto geografiją, bet ir jo istoriją bei vertybinius pagrindus, kurie atlaikė laiko išbandymus.

2006 metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklą su Kupiškio herbu.

 

Maištinga Siela

Vilkaviškis. Vilkaviškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki,

 

Vilkaviškio herbas – tai pagrindinis miesto ir rajono simbolis, turintis gilią istorinę reikšmę. Jo mėlyname herbinio skydo lauke pavaizduota raudona heraldinė dviguba lelija. Šis herbas yra artimai susijęs su įtakinga Lietuvos didikų Pacų gimine, kuri turėjo didelę įtaką suteikiant Vilkaviškiui miesto teises ir heraldiką. Lelija, Pacų giminės herbo simbolis, heraldikoje reiškia gėrį, viltį ir dorybę.

 

Vilkaviškio miesto herbas buvo suteiktas 1697 m. rugsėjo 19 d. ir yra tiesioginė duoklė Pacų giminei, o ypač Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Steponui Pacui ir jo sūnui kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui, kuris buvo Vilkaviškio seniūnas. Nors Pacų herbe lelija buvo sidabrinė raudoname fone, Vilkaviškio herbe, siekiant juos atskirti, spalvos buvo pakeistos. Mėlyna spalva herbe simbolizuoja didingumą ir grožį, o raudona lelija – dorybę ir viltį. Herbo skydo forma, smailėjanti į apačią, pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos heraldikos. 1791 m. gruodžio 9 d. valdovas Stanislovas Augustas pakartotinai patvirtino Vilkaviškio miesto teises ir senąjį herbą.

 

Nors herbas buvo užmirštas po savivaldos panaikinimo ir XX a. tarpukariu buvo populiarinamas su pakeista darželio lelija vietoje heraldinės, istorinis herbas buvo atgaivintas. Nors ir 1969 m. atkurtas herbas buvo uždraustas sovietinės valdžios, po nepriklausomybės atkūrimo jis vėl atgimė. Galutinį herbo etaloną sukūrė dailininkė Laima Ramonienė. Šis herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1996 m. sausio 23 d., simbolizuoja Vilkaviškio bendruomenės ryšį su savo istorine praeitimi ir vertybėmis.

 

Lietuvos paštas 1997 metais su Vilkaviškio herbo atvaizdu išleido dideliu tiražų pašto ženklų.

 

Maištinga Siela

Radviliškis. Radviliškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizudota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki,

 

Radviliškio herbas – tai išraiškingas miesto ir rajono simbolis, atspindintis dinamišką ir judrų krašto charakterį. Juodame herbo skyde vaizduojamas kylantis sidabrinis žirgas, iš nasrų skleidžiantis sidabrinę šviesą. Ši heraldinė kompozicija neša gilią simbolinę prasmę. Žirgas yra judėjimo, susisiekimo ir nuolatinio vystymosi simbolis, puikiai atspindintis Radviliškio, kaip svarbaus geležinkelio mazgo, vaidmenį. Šis simbolis pabrėžia miesto stiprybę, klestėjimą ir nuolatinį augimą. Iš nasrų sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos indėlį į miesto raidą, šviesą ir pažangą, kurią neša prekyba, transportas ir technologijos.

 

Radviliškio herbo istorija yra gana nauja, nes miestas neturėjo senojo istorinio herbo. Herbo kūrimo darbai prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo. Dailininkė Laima Ramonienė sukūrė herbo etaloną, kuris buvo aprobuotas Lietuvos heraldikos komisijos. 1992 m. birželio 17 d. herbas buvo oficialiai patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko dekretu Nr. I-2642. Šiandien šis herbas naudojamas tiek Radviliškio miesto, tiek rajono savivaldybės reikmėms, tapdamas vieningu ir atpažįstamu krašto simboliu.

 

Radviliškio herbo vaizdinys yra unikalus ir gerai apgalvotas, jame susilieja senosios legendos apie žirgų svarbą Lietuvos kultūroje ir modernūs, judėjimo bei pažangos idealai. Taigi, šis herbas atspindi ne tik Radviliškio geografinę padėtį, bet ir miestiečių dvasią, pasižyminčią veržlumu ir noru siekti klestėjimo.

 

2004 metais Lietuvos paštas išleido herbų serijoje Radviliškio pašto ženklą su miesto herbu.

 

Maištinga Siela

Kiduliai. Kidulių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė ir prasmė, heraldika

 

Sveiki,

 

Kidulių herbas – tai išraiškingas Kidulių miestelio simbolis, atspindintis krašto dosnumą, derlingumą ir ilgametes gausos tradicijas. Herbinio skydo mėlyname lauke pavaizduotas sidabrinis gausybės ragas, pripildytas auksinių gamtos gėrybių. Šis simbolis, dar žinomas kaip Amaltėjos ragas, reiškia klestėjimą, sėkmę ir žemės teikiamą gėrį.

 

Amaltėja (gr. Ἀμάλθεια) – tai viena svarbiausių graikų mitologijos figūrų, glaudžiai susijusi su gausybe ir klestėjimu. Pagal mitą, ji yra Dzeuso, graikų dievų tėvo, auklė ožka. Dėl šios priežasties Amaltėja yra laikoma motinystės, rūpinimosi ir vaisingumo simboliu.

 

Istoriniai šaltiniai rodo, kad Kiduliai niekada neturėjo savo istorinio herbo. Herbas buvo sukurtas ir patvirtintas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, siekiant įamžinti miestelio tapatybę ir pabrėžti jo svarbą. Gausybės rago pasirinkimas herbe ypač taiklus. Kiduliai yra įsikūrę derlingame Šakių rajono krašte, prie Nemuno upės, kur žemdirbystė ir gamtos turtai nuo seno lėmė gyventojų gerovę. Auksas ir mėlyna spalva herbe gali simbolizuoti prabudimą, naujas viltis ir sėkmę, o sidabras – vandenį, šviesą ir tyrumą.

 

Herbo etalono autorė yra dailininkė Laima Ramonienė. Jos sukurtas ir 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu Nr. 138 patvirtintas herbas tapo oficialiu Kidulių miestelio heraldikos atributu. Gausybės rago simbolis atspindi ne tik miestelio geografinę padėtį, bet ir stiprią bendruomenės dvasią, kuri vertina ir puoselėja savo krašto turtus bei tradicijas.

 

Maištinga Siela