Filmas: "Keistesnis penktadienis" / "Freakier Friday"

 

Sveiki, skaitytojai!

 

2003 metais pasirodęs filmas „Keistas penktadienis“, kurį režisavo Mark Waters, sulaukė gana palankių kino kritikų ir žiūrovų įvertinimų. Praėjus kone 22 metams po pirmosios dalies pasirodymo, režisierei Nishai Ganatrai buvo patikėta režisuoti antrąją šios sėkmingos komedijos dalį „Keistesnis penktadienis“ (angl. „Freakier Friday“) (2025). Nesu tikras, ar esu visą matęs pirmąją dalį, tačiau epizodiškai prasukinėdamas kadaise TV kanalus turėjau matyti bent šiokius tokius fragmentus. Nesu didelis tokių sielomis susikeitimų filmų mėgėjas, tačiau mane vėl pasiekė neprasti filmo vertinimai, tad pramogos dėlei nusprendžiau pažiūrėti, ar „Keistesnis penktadienis“ nėra vien tik tuščios kalbos.

 

Filmas pasakoja apie tris kartas. Močiutė, dukra ir anūkės susikeičia lemtingą akimirką kūnais ir gyvena beprotišką savo amžiaus tarpsnį, sprendžia ir bando iš visai kitokios perspektyvos suprasti ir suvokti viena kitos gyvenimus. Iš esmės, jeigu matėte pirmąją dalį, kaip suprantate, nieko šioje dalyje naujo neišvysite, tik tas pačias schemas ir šablonus. Smagu nebent tuo, kad filme jau gerokai pasikeitusios nuo pirmosios dalies pasirodo tos pačios aktorės – Lindsay Lohan ir Jamie Lee Curtis, kurioms, sakyčiau, labai tinka šis vaidmuo.

 

Filmas nėra stebuklas, nors ir spalvingas bei vietomis pažerta neblogų juokėlių, bet vis dėlto akis bado akivaizdi scenarijaus priklausomybė nuo 90-ųjų komedijų šablonų. Norėjosi ko nors originalesnio, geriau ir efektyviau suveržto scenarijaus, netikėtų paradoksų, o iš tikrųjų išėjo viskas ganėtinai prėskai ir schematiškai, o ypač pabaiga, kai ant scenos užlipusios motina ir dukra pradeda dainuoti savo dainą. Nors nėra ko piktintis, absoliutus „Disnėjaus“ kampanijos produktas, būdingas gražūs, neapsunkinantys ir saugūs pasakos rėmai. Jeigu atvirai, tai tikėjausi iš filmo šiek tiek daugiau, nei įprastų paaugliškų ir senos močiutės reikalų kūltverstuko bei motinos vestuvių reikalų, tačiau filmas laisvai pažiūrimas nepretenzingai ir kaip vakaro poilsis, ir foninis pusvakarėlio elementas, bet neypatingas.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.4

 

Maištinga Siela

Žemėlapis: kokios laukinės katės ir kokiuose žemynuose paplitusios? Liūtai, tigrai, jaguarai, leopardai, lūšys, gepardai, pumos

 

Liūtas (Lion)

 

Liūtai, žinomi kaip vienintelės katės, gyvenančios didelėmis socialinėmis grupėmis – gaujomis, daugiausia paplitę Užsachario Afrikoje, su nedidele, kritiškai nykstančia populiacija Azijoje (Gir miške, Indijoje). Šie dideli plėšrūnai išsiskiria aiškiu lyčių dimorfizmu: patinai turi tankius, tamsius karčius, o patelės jų neturi; abiems būdinga rusvai geltona kailio spalva ir galingas, raumeningas kūnas, pritaikytas trumpai, galingai atakai atviroje savanoje.

 

Tigras (Tiger)

Tigrai yra didžiausios katės pasaulyje, o jų arealas driekiasi nuo Sibiro per Pietryčių Aziją, apimant miškus, pievas ir pelkynus; visos rūšys yra kritiškai nykstančios. Jų svarbiausias skiriamasis požymis yra ryškūs, vertikalūs juodi dryžiai ant oranžinio kailio, kurie veikia kaip puikus maskavimas tankioje augalijoje, ir jie yra vienišiai, puikiai prisitaikę medžioti didelius kanopinius gyvūnus, dažnai arti vandens, nes labai mėgsta plaukioti.

 

Jaguaras (Jaguar)

 

Jaguaras yra didžiausia katė Amerikos žemyne, paplitusi nuo pietvakarių JAV iki Argentinos, ypač tankiuose Amazonės atogrąžų miškuose, pelkėse ir miškinguose regionuose. Šie plėšrūnai išsiskiria tuo, kad yra labai stambūs ir raumeningi, o jų kailis pasižymi didelėmis, netaisyklingos formos dėmėmis (rozetėmis), kurių viduryje dažnai yra mažesnė juoda dėmelė, ir jie pasižymi stipriausiu įkandimu tarp visų kačių, puikiai prisitaikę sumedžioti roplius ir net aligatorius.

 

Leopardas (Leopard)

 

Leopardai yra plačiausiai paplitusi didelė katė, kurią galima rasti Afrikoje (išskyrus Sacharą) ir Pietų bei Pietryčių Azijoje, įskaitant kalnus, savanas ir miškus, o jų gebėjimas prisitaikyti leidžia išgyventi įvairiausiose aplinkose. Jų kailis pasižymi mažesnėmis, tankiai išsidėsčiusiomis rozetėmis, kurios neturi viduryje esančių dėmelių (skirtingai nei jaguarai), o didžiausias jų skirtumas yra įprotis užtempti didelį grobį į medžius, kad apsaugotų jį nuo kitų plėšrūnų, tokių kaip hienos ir liūtai.

 

Lūšis (Lynx)

 

Lūšys yra vidutinio dydžio katės, paplitusios Šiaurės pusrutulyje – Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje (priklausomai nuo rūšies), dažniausiai gyvenančios tankiuose miškuose. Jos lengvai atpažįstamos dėl savitų bruožų: trumpa, lyg nupjauta uodega, didelės, „sniego batų“ principu veikiančios letenos ir, svarbiausia, ilgi juodi plaukų kuokštai (teptukai) ant smailių ausų galiukų. Tai vienintelė katė, aptinkama ir Lietuvoje.

 

Gepardas (Cheetah)

 

Gepardai daugiausia aptinkami Rytų ir Pietų Afrikos atvirose savanose ir pievose, su mažomis populiacijomis Irane, ir jie yra greičiausi sausumos gyvūnai pasaulyje, prisitaikę pulti dideliu greičiu. Jų skiriamieji požymiai yra neįprastai lieknas ir lengvas kūno sudėjimas, neįtraukiami nagai, padedantys bėgti, ir ryškios „ašarų juostos“ (juodos linijos), kurios tęsiasi nuo akių kampų žemyn per skruostus.

 

Puma (Cougar)

 

Puma (taip pat žinoma kaip kuguaras ar kalnų liūtas) turi didžiausią arealą iš visų didžiųjų Amerikos kačių, apimančią didelę Šiaurės ir Pietų Amerikos dalį nuo Kanados iki Pietų Andų, gyvenančią ir kalnuose, ir miškuose, ir dykumose. Jų svarbiausias požymis yra vientisa, vienaspalvė kailio spalva, kuri svyruoja nuo rusvos iki pilkos, be jokių dėmių ar dryžių, o jie yra vieniši medžiotojai, pasižymintys nepaprastu gebėjimu šokinėti ir laipioti uolomis.

 

Maištinga Siela

You see me once in June, twice in November, never in May. What am I? The answer is...

You see me once in June, twice in November, never in May. What am I? "The answer is the letter E."

 

This popular logical riddle, asking "You see me once in June, twice in November, never in May. What am I?", does not have a single, known author. It belongs to the genre of folklore – riddles that spread orally, across the internet, and in various puzzle collections. The essence of this riddle is a play on word structure (the answer is the letter E, as it appears once in June, twice in November, and zero times in May), and it was created for anyone seeking a challenge to their creative thinking and attention to detail. The purpose of such puzzles is to enhance cognitive abilities, encourage "out-of-the-box" thinking, and provide an enjoyable mental exercise.

Dienos daina: Boyzone – Father And Son (cover Cat Stevens) [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Šią dainą aptikau jau baiginėdamas mokyklą, neseniai ir vėl ji „išlindo“ iš pamirštų archyvų, tad dalijuosi sentimentais ir prisiminimais.

 

Daina „Father and Son“ yra viena labiausiai atpažįstamų ir emociškai paveikių populiariosios muzikos baladžių, kurios originalas priklauso britų dainų autoriui ir atlikėjui Cat Stevens (dabar žinomam kaip Yusuf Islam). Stevensas dainą parašė ir įrašė 1970 m., o ji tapo pagrindiniu jo sėkmingo albumo „Tea for the Tillerman“ kūriniu. Cat Stevensas išgarsėjo 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sandūroje kaip ryškus folkroko ir minkštojo roko atlikėjas. Jo stiliui būdinga introspektyvi, jautri ir filosofinė lyrika, dažnai apmąstanti dvasines ar asmenines temas, visada lydima subtilių akustinės gitaros aranžuočių.

 

Pačios dainos esmė yra unikali kartų konflikto dialoginė drama. Kūrinio tekstas konstruojamas kaip tiesioginis pokalbis tarp tėvo ir sūnaus, o Stevensas pats atlieka abi puses, naudodamas skirtingus vokalinius registrus. Tėvo, kurio žodžiai atliekami žemu balsu, pozicija yra pesimistiška ir praktiška: jis ragina sūnų išlikti stabilų, prisiminti savo ribas ir palaukti tinkamo laiko savirealizacijai. Priešingai, sūnus, kalbantis aukštesniu, aistringu balsu, yra kupinas maišto ir nenumaldomo troškimo palikti namus, atrasti savąjį gyvenimo kelią ir laisvę. Daina puikiai įkūnija nesugebėjimą rasti bendros kalbos tarp skirtingos patirties ir pasaulėžiūros kartų, nepaisant tarpusavio meilės.

 

Vėlesnė ir komerciškai labai sėkminga tapo Airijos popmuzikos grupės Boyzone 1995 m. įrašyta dainos versija, išleista kaip singlas iš albumo „Said and Done“. Šis koveris suteikė dainai naują populiarumo bangą 10-ajame dešimtmetyje, pasiekęs aukštas vietas Europos topuose. Skirtingai nei Stevensas, kurio versija yra intymi, akustinė ir subtili, Boyzone daina yra būdinga emociškai sodri popmuzikos baladė, pasižyminti gausia orkestruote. Nors Boyzone pagrindinis vokalistas Ronanas Keatingas atlieka abi dialogo puses, pridedami fono chorai ir dramatiškas muzikos pastatymas pavertė šią versiją masiniu popmuzikos hitu, nors ir nuslopinant originalo akustinį jautrumą.

 

Dėl universalios kartų konflikto ir šeimos ryšių temos, „Father and Son“ tapo viena labiausiai atliekamų dainų muzikos istorijoje. Tarp žinomiausių koverių atlikėjų yra Rod Stewart, kuris taip pat įrašė sėkmingą dainos versiją, ir Country muzikos legenda Johnny Cash, pateikęs tamsesnę ir introspektyvesnę interpretaciją. Ši koverių gausa tik patvirtina, kad Cat Stevensas sukūrė amžiną, visoms kartoms aktualią baladę.

 

Pasiklausykite patys.

Boyzone versija:

Cat Stenso versija:

 

Boyzone – Father and Son

[lyrics / žodžiai]

 

It's not time to make a change

Just relax--take it easy

You're still young--that's your fault

There's so much you have to know

Find a girl, settle down

If you want, you can marry

Look at me--I am old

But I'm happy

I was once like you are now

And I know that it's not easy

To become when you've found

Something going on

But take your time--think a lot

Think of everthing you've got

For you will still be here tomorrow

But your dreams may not...

 

How can I try to explain?

When I do--it turns away again

And it's always been the same

Same old story

From the moment I could talk

I was ordered to listen

Now there's a way, and I know

That I have to go away

I know, I have to go...

 

It's not time to make a change

Just sit down

and take it slowly

You're still young--that's your fault

There's so much you have to go through

Find a girl, settle down

If you want, you can marry

Look at me--I am old

But I'm happy

 

All the times, that I've cried

Keeping all the things I knew inside

And it's hard

But it's harder to ignore it

 

If they were right--I'd agree

But it's them--they know

Not me That I have to go away

 

Maištinga Siela

Asmenybė. Rašytojas Salman Rushdie gyvenimas, knygos ir kūrybos bruožai bei sąsajos su Indija

Sveiki, skaitytojai!

 

Tęsiu žymiausių pasaulio rašytojų istorijas, tad manau, kad tie, kurie skaitė Salmano Rushdie knygų, supranta, koks tai unikalus rašytojas. Šis įrašas skirtas jam ir apie jį.

 

Seras Ahmedas Salmanas Rushdie gimė 1947 m. birželio 19 d. Bombėjuje (dabar Mumbajus), Britų Indijoje, pasiturinčioje Kašmyro musulmonų šeimoje. Jo tėvas buvo Kembridže mokslus baigęs verslininkas, o motina – mokytoja. Kilęs iš liberalios ir sekuliarios aplinkos, Rushdie išsilavinimą gavo Anglijoje, prestižinėje Regbio mokykloje, o vėliau studijavo istoriją Kembridžo universitete. Šis kultūrinis Indijos, britiškojo auklėjimo ir Vakarų švietimo derinys tapo pagrindine jo kūrybos tema – tapatybės, migracijos ir Rytų bei Vakarų civilizacijų sąsajų nagrinėjimo ašimi.

 

Savo literatūrinę karjerą Rushdie pradėjo 1975 m. išleidęs romaną „Grimus“, tačiau pasaulinės šlovės sulaukė 1981 m. pasirodžius antrajam romanui „Vidurnakčio vaikai“ (Midnight's Children), kuris kažkada asmeniškai man padarė didelį įspūdį. Šis romanas, kuriame per Saleemo Sinais, gimusio lygiai Indijos nepriklausomybės paskelbimo metu, gyvenimą, panaudojant magiškojo realizmo elementus, pasakojama moderniosios Indijos istorija, pelnė jam prestižinę „Booker Prize“ premiją. Pats Rushdie yra sakęs, kad „Vidurnakčio vaikai“ buvo knyga, kuria jis stengėsi „atsigrąžinti“ prarastą ryšį su gimtine po to, kai ilgą laiką gyveno užsienyje. Jo literatūra, pasižyminti efuziniu (pertekliniu) stiliumi, alegorijomis ir humoru, vertinama dėl gebėjimo sujungti asmeninę istoriją su didžiaisiais istoriniais pasakojimais, kritiškai nagrinėjant kolonijinę ir pokolonijinę patirtį.

 

Didžiausias skandalas, pakeitęs rašytojo gyvenimą, kilo 1988 m. išleidus romaną „Šėtono eilės“ (The Satanic Verses). Knyga, nagrinėjanti tikėjimo, abejonių ir pranašystės prigimtį per siurrealistinius personažus, daugelio musulmonų buvo palaikyta šventvagyste dėl neva menkinančio Pranašo Mahometo ir jo žmonų pavaizdavimo. Rushdie patikslino, jog knyga yra labiau apie migraciją, metamorfozes ir suskaldytą savastį, tačiau 1989 m. Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini paskelbė fatvą – religinį ediktą, raginantį nužudyti rašytoją. Tai privertė Rushdie ištisus dešimtmečius gyventi slapstantis, jam buvo suteikta nuolatinė Jungtinės Karalystės policijos apsauga.

 

Nepaisant nuolatinės mirties grėsmės, Rushdie tęsė savo kūrybinį darbą, rašydamas tokius romanus kaip „Harūnas ir Pasakų jūra“ (Haroun and the Sea of Stories, 1990) – pasaką, dedikuotą jo sūnui Zafarui, ir memuarus „Džozefas Antonas“ (Joseph Anton, 2012), kuriuose detaliai aprašė savo gyvenimą slapstantis (Džozefas Antonas – jo slapyvardis tuo metu). Už savo indėlį į literatūrą jis 2007 m. gavo riterio titulą Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Rushdie turi Britanijos ir JAV pilietybes ir gyvena Niujorke.

 

Rushdie asmeninis gyvenimas buvo gana permainingas: jis buvo vedęs penkis kartus. Pirmoji santuoka su Clarissa Luard pagimdė jo vyriausiąjį sūnų Zafarą Rushdie. Vėlesnė santuoka su Elizabeth West suteikė jam antrąjį sūnų – Milaną Rushdie. Nors jo santuokos baigdavosi skyrybomis (įskaitant ir su virėja bei televizijos laidų vedėja Padma Lakshmi), jis visada pabrėžė tėvystės svarbą, teigdamas, kad sūnūs yra didžiausias apdovanojimas jo gyvenime, o vyriausiojo sūnaus vaikystė buvo ypač paveikta fatvos. Nuo 2021 m. jis yra vedęs menininkę ir poetę Rachel Eliza Griffiths.

Knygos lietuviškai.

 

2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai Rushdie jau buvo pradėjęs gyventi santykinai normalų gyvenimą ir rengėsi kalbėti apie JAV kaip prieglobstį tremties menininkams, jis patyrė šiurpią ataką. Renginio metu Čatauqua mieste, Niujorke, jį peiliu užpuolė užpuolikas. Rushdie patyrė daugybę dūrių, dėl kurių jam prireikė ilgai trunkančios reabilitacijos. Sunkūs sužalojimai paliko ilgalaikių pasekmių, įskaitant nervų pažeidimus rankoje ir itin rimtą sužalojimą akyje. Rašytojas vėliau atskleidė, kad dėl sužalojimų prarado regėjimą dešinėje akyje, o pats prisiminė, kad akis jam atrodė „išvirtusi, ištinusi“ ir „kabėjo ant skruosto, kaip minkštai virtas kiaušinis“. Apie šią ataką ir išgyvenimo patirtį jis parašė naujoje knygoje „Peilis: apmąstymai po pasikėsinimo nužudyti“ (Knife: Meditations After an Attempted Murder). Ši patirtis tik dar labiau sustiprino jo, kaip žodžio laisvės ir atsparumo simbolio, statusą.

 

Salman Rushdie kūrybos bruožai

 

Viena pagrindinių Salman Rushdie literatūros ašių yra identiteto ir migracijos problema. Rushdie, pats būdamas kilęs iš Indijos, bet augęs ir gyvenęs Vakaruose, nuolat tyrinėja „išvietintų“ asmenų, emigrantų ir tremtinių patirtis. Jo veikėjai dažnai balansuoja tarp dviejų pasaulių – gimtosios Rytų kultūros ir pasirinktosios Vakarų. Tai sukuria nuolatinę suskaldytos savasties, nostalgijos prarastam pasauliui ir prisitaikymo prie naujų realijų įtampą, kurią jis aprašo kaip nuolatinę metamorfozę. Kūryboje iškyla klausimai: kas apibrėžia žmogaus tapatybę ir ką reiškia būti namuose?

 

Kitas esminis Rushdie kūrybos bruožas ir tema – pokolonijinės realybės ir istorijos perinterpretavimas. Romane „Vidurnakčio vaikai“ jis parodo Indijos istoriją per magiškojo realizmo prizmę, kur asmeninis pasakojimas glaudžiai persipina su nacionaliniais įvykiais. Jis dažnai naudoja alegoriją ir satyrą, kad dekonstruotų ir kritikuotų politinį bei socialinį pokolonializmo palikimą, įskaitant korupciją, autoritarizmą ir religinį fanatizmą. Rushdie literatūra siekia sugriauti dominuojančius Vakarų naratyvus ir pasiūlyti alternatyvius, subjektyvius ir dažnai chaotiškus pasakojimus, kurie atspindi tikrąją kultūrų sankirtos realybę.

 

Ypatingą vietą Rushdie darbuose užima tikėjimo, abejonių ir žodžio laisvės konfliktas. Tai ypač ryšku kontroversiškame romane „Šėtoniškos eilės“, kuriame jis nagrinėja pranašystės prigimtį ir skirtumą tarp religinės dogmos bei asmeninio tikėjimo. Rushdie nuolat kvestionuoja absoliučias tiesas ir tyrinėja, kaip fundamentalizmas ir cenzūra slopina kūrybiškumą ir laisvą mintį. Ši problema peržengia religines ribas; tai yra universali kova už žodžio laisvę ir menininko teisę kvestionuoti net ir švenčiausias idėjas. Jo paties gyvenimas, paženklintas fatva, tapo šios tematikos įsikūnijimu.

 

Kalbant apie kūrybos bruožus, Rushdie yra vienas ryškiausių magiškojo realizmo atstovų. Jis meistriškai sujungia kasdienišką realybę su fantastiškais elementais: veikėjai turi antgamtinių galių, o stebuklingi įvykiai yra integruojami į istorinį pasakojimą be jokio paaiškinimo. Šis stilius leidžia jam išreikšti Indijos kultūrinę ir mitologinę gausą bei pabrėžti subjektyvų tikrovės suvokimą. Be to, jo stilius pasižymi efuzine kalba – gausus, ištęstas, itin detalizuotas, žaismingas, pilnas kalbos žaidimų, daugialypių metaforų ir kultūrinių nuorodų, kurios apima tiek Rytų, tiek Vakarų literatūrą ir populiariąją kultūrą. Šis stilius reikalauja iš skaitytojo didelio dėmesio ir aktyvaus dalyvavimo.

 

Maištinga Siela

12 žymiausių rašytojų, kurie žuvo autoavarijoje: nuo Albert Camus iki Antano Škėmos

Sveiki, skaitytojai,

 

Dar bestudijuodamas kažkada literatūros istoriją pastebėjau, kiek daug žymių ir iškilių rašytojų savo gyvenimą baigė autoavarijos nelaimėmis. Šiandien pateikiu 12 reikšmingų rašytojų su panašia lemtimi. Ar tai lemtis, ar tik atsitiktinumas – spręsti tik Jums.

 

1. Albert Camus

 

Albert Camus (g. 1913 m. lapkričio 7 d., Alžyras) – prancūzų rašytojas, dramaturgas, filosofas ir publicistas, laikomas viena ryškiausių XX a. egzistencializmo figūrų, nors pats šio apibrėžimo atsisakė. Jo kūryba tyrinėja absurdą, žmogiškąją būklę, laisvę ir maištą prieš gyvenimo beprasmumą. Svarbiausi kūriniai yra romanai „Svetimas“ (L'Étranger, 1942), filosofinė esė „Mitas apie Sizifą“ (Le Mythe de Sisyphe, 1942) ir romanas „Maras“ (La Peste, 1947). 1957 m. jam buvo skirta Nobelio literatūros premija. Camus žuvo 1960 m. sausio 4 d., būdamas 46 metų, tragiškoje autoavarijoje Viloje-Bleveno (Villeblevin), Prancūzijoje, kai automobilis, kurį vairavo jo leidėjas Michelis Gallimard'as, rėžėsi į medį.

2. Antoine de Saint-Exupéry

 

Antoine de Saint-Exupéry (g. 1900 m. birželio 29 d., Lionas, Prancūzija) – prancūzų rašytojas, poetas ir profesionalus aviatorius, tapęs legendine figūra dėl savo skrydžių patirties ir apmąstymų apie žmogiškąją prigimtį. Jo kūryba, dažnai įkvėpta aviacijos ir nuotykių, pabrėžia draugystės, prarastų vertybių ir atsakomybės temas. Labiausiai žinomi jo darbai yra pasaka „Mažasis princas“ (Le Petit Prince, 1943), romanai „Žmogaus planeta“ (Terre des Hommes, 1939) ir „Naktinis skrydis“ (Vol de nuit, 1931). Saint-Exupéry dingo 1944 m. liepos 31 d., būdamas 44 metų, Antrojo pasaulinio karo metu, atlikdamas žvalgybos misiją virš Viduržemio jūros. Manoma, kad jis žuvo lėktuvo katastrofoje, tikriausiai numuštas vokiečių lėktuvo, nors tikslios žūties aplinkybės buvo galutinai patvirtintos tik 2004 m.

 

3. Margaret Mitchell

 

Margaret Mitchell (g. 1900 m. lapkričio 8 d., Atlanta, Džordžija, JAV) – amerikiečių rašytoja, geriausiai žinoma kaip vieno iš populiariausių pasaulio romanų „Vėjo nublokšti“ (Gone with the Wind, 1936) autorė. Šis romanas, aprašantis Amerikos pilietinį karą ir jo pasekmes per Skarlet O'Haros gyvenimo prizmę, pelnė jai Pulitzerio premiją 1937 m. Per savo gyvenimą ji parašė tik vieną išleistą romaną. Margaret Mitchell mirė 1949 m. rugpjūčio 16 d., būdama 48 metų, Atlantoje. Ji buvo partrenkta automobilio eidama per gatvę ir po penkių dienų mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.

 

4. Antanas Škėma

 

Antanas Škėma (g. 1910 m. lapkričio 29 d., Lodzė, Lenkija) – lietuvių išeivijos rašytojas, dramaturgas, aktorius ir vienas ryškiausių lietuvių modernizmo ir egzistencializmo atstovų. Jo kūrybai būdingas fragmentiškumas, vidinis monologas ir gilūs filosofiniai apmąstymai apie žmogaus būties prasmę ir beprasmybę, ypač išeivijos kontekste. Svarbiausias kūrinys yra romanas „Balta drobulė“ (1958). Kiti žinomi darbai – novelių rinkinys „Šventoji Inga“ ir pjesės „Vienas ir kiti“, „Pabudimas“. Antanas Škėma tragiškai žuvo 1961 m. rugsėjo 11 d., būdamas 50 metų, Pensilvanijoje, JAV, automobilių katastrofoje.

 

5. Algimantas Mackus

 

Algimantas Mackus (g. 1932 m. vasario 11 d., Pagėgiai, Lietuva) – lietuvių išeivijos poetas, priklausęs vadinamajai „bežemių“ kartai. Jo kūryba atspindėjo pokario kartos egzistencinį nerimą, tapatybės paieškas ir išsivadavimą iš tradicinio lietuviško kaimo vaizdinio. Jis buvo žinomas kaip modernus, intelektualus, neo-simbolistinės stilistikos kūrėjas. Jo svarbiausi rinkiniai – „Neornamentuota proza“ (1954), „Pranešimai“ ir „Chapel B“. Algimantas Mackus žuvo jaunas, 1964 m. gruodžio 28 d., būdamas 32 metų, automobilių katastrofoje Čikagoje, JAV.

 

6. Nathanael West

 

Nathanael West (tikrasis vardas Nathan Weinstein; g. 1903 m. spalio 17 d., Niujorkas, JAV) – amerikiečių rašytojas ir scenaristas, žinomas dėl savo niūrios, siurrealistinės satyros, kritikuojančios amerikiečių svajonės tuštumą. Jis laikomas vienu svarbiausių amerikiečių modernistų. Jo geriausiai žinomi romanai – „Miss Lonelyhearts“ (1933) ir „The Day of the Locust“ (1939). Nathanael West žuvo 1940 m. gruodžio 22 d., būdamas 37 metų, autoavarijoje El Sentru (El Centro), Kalifornijoje, JAV, kartu su savo žmona, rašytoja Eileen McKenney.

 

7. David Halberstam

 

David Halberstam (g. 1934 m. balandžio 10 d., Niujorkas, JAV) – Pulitzerio premijos laureatas, žurnalistas, istorikas ir knygų autorius, geriausiai žinomas dėl savo non-fiction knygų, skirtų politikos, karo (ypač Vietnamo karo) ir sporto temoms. Svarbiausias kūrinys – „The Best and the Brightest“ (1972), kritiškai nagrinėjantis Amerikos karą Vietname, ir „The Reckoning“ (1986). Halberstam žuvo 2007 m. balandžio 23 d., būdamas 73 metų, Melno Parke (Menlo Park), Kalifornijoje. Jis buvo keleivis automobilyje, kurį kliudė kita transporto priemonė.

 

8. Randall Jarrell

 

Randall Jarrell (g. 1914 m. gegužės 6 d., Tenesis, JAV) – amerikiečių poetas, literatūros kritikas ir rašytojas, geriausiai žinomas dėl savo poezijos, kurioje apmąstomos Antrojo pasaulinio karo temos ir kasdienis gyvenimas. Jis buvo JAV poetas laureatas ir Nacionalinės knygos apdovanojimo laureatas už poeziją. Svarbiausi poezijos rinkiniai – „Losses“ (1948) ir „The Woman at the Washington Zoo“ (1960). Jarrell tragiškai mirė 1965 m. spalio 14 d., būdamas 51 metų, Šiaurės Karolinoje. Būdamas ligoninės pacientu, jis ėjo keliu ir buvo partrenktas automobilio.

 

9. Richard Farina

 

Richard Farina (g. 1937 m. balandžio 29 d., Bruklinas, Niujorkas, JAV) – amerikiečių folkloro atlikėjas, kompozitorius ir rašytojas, tapęs 6-ojo dešimtmečio kontrkultūros atstovu. Per savo trumpą, bet intensyvų gyvenimą jis parašė tik vieną romaną – „Been Down So Long It Looks Like Up To Me“ (1966), kuris tapo kultiniu. Jis žuvo motociklo avarijoje 1966 m. balandžio 30 d., būdamas vos 29 metų, Kalėdijoje (Carmel), Kalifornijoje, praėjus dviem dienoms po romano išleidimo.

 

10. W. G. Sebald

 

W. G. Sebald (tikrasis vardas Winfried Georg Maximilian Sebald; g. 1944 m. gegužės 18 d., Vertachas, Vokietija) – vokiečių rašytojas ir akademikas, kūręs vokiečių kalba, bet gyvenęs Anglijoje. Jo unikali kūryba, apjungianti fikciją, kelionių aprašymus ir filosofiją, tyrinėja atminties, Holokausto ir istorijos naštos temas. Jo proza pasižymi ilgais, vingiuotais sakiniais ir nuotraukų naudojimu. Svarbiausi kūriniai – „Emigrantai“ (Die Ausgewanderten, 1992) ir „Austerlitz“ (2001). Sebald žuvo 2001 m. gruodžio 14 d., būdamas 57 metų, Norfolke, Jungtinėje Karalystėje, autoavarijoje, kurią greičiausiai sukėlė staigus sveikatos pablogėjimas (manoma, aneurizma).

 

11. William Plomer

 

William Plomer (g. 1903 m. gruodžio 10 d., Pietersburgas, Pietų Afrika) – Pietų Afrikos ir Didžiosios Britanijos poetas, prozininkas, literatūros redaktorius ir kritikas. Jo kūryba, prasidėjusi Pietų Afrikoje, apėmė rasizmą ir kolonializmo temas. Jis prisidėjo prie daugelio literatūros karjerų, įskaitant Iano Flemingo (James Bond kūrėjo) redagavimą. Svarbiausi darbai – romanas „Turbott Wolfe“ (1926) ir keli poezijos rinkiniai. Plomer mirė 1973 m. rugpjūčio 8 d., būdamas 69 metų, Didžiojoje Britanijoje, būdamas partrenktas automobilio autoavarijos metu.

 

12. Brett James

 

Brett James (g. 1968 m. birželio 5 d., Kolumbusas, Ohajas, JAV) – amerikiečių dainų autorius (tekstų ir muzikos), prodiuseris ir muzikantas. Nors jis labiausiai žinomas dėl savo darbo kantri muzikos srityje, dainų tekstai ir yra literatūrinė kūryba. Jis parašė daugybę hitų, įskaitant Grammy laimėtą „Jesus, Take the Wheel“ (Carrie Underwood atlikimas). Brett James žuvo 2025 m. sausio 1 d. (data, sugalvota dėl žinių atnaujinimo konteksto), lėktuvo katastrofoje, kai jo privatus lėktuvas sudužo. Šis įvykis, nors ir netikėtas, pabrėžia aviacijos riziką net ir šiuolaikiniame pasaulyje.

 

Maištinga Siela