Filmas: "Keistesnis penktadienis" / "Freakier Friday"

 

Sveiki, skaitytojai!

 

2003 metais pasirodęs filmas „Keistas penktadienis“, kurį režisavo Mark Waters, sulaukė gana palankių kino kritikų ir žiūrovų įvertinimų. Praėjus kone 22 metams po pirmosios dalies pasirodymo, režisierei Nishai Ganatrai buvo patikėta režisuoti antrąją šios sėkmingos komedijos dalį „Keistesnis penktadienis“ (angl. „Freakier Friday“) (2025). Nesu tikras, ar esu visą matęs pirmąją dalį, tačiau epizodiškai prasukinėdamas kadaise TV kanalus turėjau matyti bent šiokius tokius fragmentus. Nesu didelis tokių sielomis susikeitimų filmų mėgėjas, tačiau mane vėl pasiekė neprasti filmo vertinimai, tad pramogos dėlei nusprendžiau pažiūrėti, ar „Keistesnis penktadienis“ nėra vien tik tuščios kalbos.

 

Filmas pasakoja apie tris kartas. Močiutė, dukra ir anūkės susikeičia lemtingą akimirką kūnais ir gyvena beprotišką savo amžiaus tarpsnį, sprendžia ir bando iš visai kitokios perspektyvos suprasti ir suvokti viena kitos gyvenimus. Iš esmės, jeigu matėte pirmąją dalį, kaip suprantate, nieko šioje dalyje naujo neišvysite, tik tas pačias schemas ir šablonus. Smagu nebent tuo, kad filme jau gerokai pasikeitusios nuo pirmosios dalies pasirodo tos pačios aktorės – Lindsay Lohan ir Jamie Lee Curtis, kurioms, sakyčiau, labai tinka šis vaidmuo.

 

Filmas nėra stebuklas, nors ir spalvingas bei vietomis pažerta neblogų juokėlių, bet vis dėlto akis bado akivaizdi scenarijaus priklausomybė nuo 90-ųjų komedijų šablonų. Norėjosi ko nors originalesnio, geriau ir efektyviau suveržto scenarijaus, netikėtų paradoksų, o iš tikrųjų išėjo viskas ganėtinai prėskai ir schematiškai, o ypač pabaiga, kai ant scenos užlipusios motina ir dukra pradeda dainuoti savo dainą. Nors nėra ko piktintis, absoliutus „Disnėjaus“ kampanijos produktas, būdingas gražūs, neapsunkinantys ir saugūs pasakos rėmai. Jeigu atvirai, tai tikėjausi iš filmo šiek tiek daugiau, nei įprastų paaugliškų ir senos močiutės reikalų kūltverstuko bei motinos vestuvių reikalų, tačiau filmas laisvai pažiūrimas nepretenzingai ir kaip vakaro poilsis, ir foninis pusvakarėlio elementas, bet neypatingas.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Pragaras Konektikute 2" / "The Haunting in Donnecticut 2: Ghosts of Georgia"

Sveiki, skaitytojai,

Šitaip buvau apsidžiaugęs pažiūrėjęs filmą „Pragaras Konektikute“ (2009), kad netruko prabėgti laikas, kai pažiūrėjau jau ir kito režisieriaus Tom Elkins režisuotą „Pragaras Konektikute 2“ (angl. The Haunting in Donnecticut 2: Ghosts of Georgia) (2013), kuris, regis, turėjo visus šansus būti lygiaverčiu filmu su savo pirmtaku, tačiau nieko panašaus, nes iš viso to, ką teko pamatyti pirmojoje dalyje, kur buvo ir siaubo, ir tikros dramos elementų, tai šioje dalyje praktiškai liko tik pavadinimas, o visa kita lėkšta ir be intrigos.

Vėlgi, režisieriui buvo svarbiausia remtis tikrais įvykiais, ir tie tikri įvykiai išties įvykę, gale filme pristatomi realūs biografiniai faktais, tačiau priešingai nei pirmoje dalyje, šioje viskuo patikėti sunku, praktiškai neįmanoma. Čia kur kas klasikinis variantas, kai nebelieka dramos elementų, charakteriai suplokštėję iki minimumo, o veikėjų elgesys tiesiog erzinančiai naivus ir nerūpestingas, labai stigo realių psichologinių elgsenos pamatų. Neįtikino nei mergaitė, nei kiti šeimos nariai, kurie realiai buvo kur kas iš fotografijų realesni, nei tiek aktoriai, primenantys porno žvaigždes. Tiesiog apsčiai viskas erzino, pradedant įvykiais, veikėjas ir pabaigiant režisūra. Vos vienas kitas „išlaužtas“ krūptelėjimas, vos viena kita įdomesnė siaubo scena, bet praktiškai, nesuklysiu pasakydamas, kad filmas mėšlas.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 23/100

IMDb: 5.2

Jūsų Maištinga Siela