Gerai. Išgirdau, pamačiau
ir labai patiko. Štai pirmoji mintis apie jau kadais Lietuvoje skambančią Donato Motvydo (Donny Montell) dainą „Viskas
bus gerai“, kuri patiko ne tik čionykščiams klausytojams, bet „užkabino“
ir užsieniečius, kurie vis niekaip nesupranta, kodėl daina neturi angliškos
versijos arba bent jau angliškų subtitrų. Aišku, šie žmonės ne šiaip sau „pasiYoutubino“,
o dėl Eurovizijos aktyvumo atrado naują atlikėją Baltijos regione.
Tiesą sakant, man jo
albumas #BLCK atrodo išties gerai. Netgi labai gerai, nes siekta kokybės visame
kame – tiek muzikoje, tiek nuostabiai stilingame, kiek erotiškame albumo
apipavidalinime. Nesiklausiau dar viso albumo, tik tas legaliai į YouTub‘ą
įmestas dainas, tai galiu pasakyti, kad labai jau švediška, kas, savaime
suprantama, nėra blogai. Albumas atrodo gana eklektiškas, nes jame ir angliškų
dainų, ir lietuviškų, tačiau kūriniai modernūs, pritaikyti populiariosios
muzikos gerbėjams ir pagaliau turime visai rimtą atsvarą vakarietiškajai pop
muzikai.
Kokybė skamba ir dainoje „Viskas
bus gerai“. Visų pirma melodingumas, nes paskutiniu metu kažkaip lietuvių kalba
„iššoka“ ir prasilenkia su tomis vizijomis, kurias nori sukurti kai kurie
lietuvių atlikėjai, bet šioji daina išties netikėta dermė. Gražių šiuolaikiškų
baladžių mes retai turime, turiu galvoje be tų folklorinių ir regioninių
prieskonių turinčių kūrinių, kad ir tas pats „Gintarai“, o štai paprastos
baladės tiesiog apie meilę retai nuskyla. Kai A. Valinskas legalizavo kone
daugelį šiuolaikinio pop muzikos vertalų, tai daug kas net nebeskiria kur yra
mūsų dainos ir kur adaptacija.
Žodžiu, viskas bus gerai,
sako daina, ir ji mane šiandien verčia tikėti, kad viskas ir bus gerai. Daina
melodinga, graži, jautri, romantiška ir tiesiog negaliu nepasidžiaugti, kad
viskas bus gerai.
Donny Motell (Donatas Motvydas) - geras pasirodymas, bet, Dieve, tas plaukų kuškis tikrai "pro šalį".
Jamala Ukrainai išplėšė pergalę.
Australė tik per plauką nelaimėjo "Eurovizijos" savo žemynui.
Rusija liko nepatenkinta trečiąja vieta...
Netikėtas svečias J. Timberlake.
Sveiki, skaitytojai,
Šįkart pernelyg
nevargindamas savo klaviatūros pakomentuosiu „Eurovizijos“ finalą ir po jo
paliktus įspūdžius. Visų pirma apie puikius ir šmaikščius renginio vedėjus.
Šioji porelė išties buvo nerealiai puiki ir taip šiuolaikiškai tiko vesti
renginį, kad net Justin Timberlake, kuris svečiavosi „Eurovizijoje“ ir atliko
savo dainų popuri, negailėjo gerų žodžių. Apskritai renginys reikalauja
maksimalaus kruopštumo ir milžiniško pasirengimo, kad nebūtų kokių nors
nesklandumų. Šaunuoliai švedai.
Grįžtant prie pasirodymų,
gal tiesiog „nesismulkindamas“ pasakysiu, kad beveik visi mano favoritai atėjo
iš pusfinalių. Tiesa, dar gerokai prieš renginį YouTube kanele tapo tikra bomba
sudarinėti savo įvairius topus ir netgi išreikšti simpatijas vieniems ar
kitiems atlikėjams. Vis galvojau, kad iš to kažkiek įmanoma nuspėti žmonių
favoritus – nė velnio. Topuose dominuojanti Ispanija liko antroje lentelės
pusėje, tačiau būta ir gerų spėlionių – Australijos daina praktiškai per kelis
plaukus nelaimėjo, o Ukraina topuose būdama antrame gale arba per vidurį, kaip,
beje, ir Lietuvos atstovas, įvertinta kur kas geriau.
Taigi šįkart mano
favoritai – Ukraina, Australija, Lenkija, Vengrija, Nyderlandai, Italija išties
pasirodė gerai ir tik politinių simpatijų kovos lėmė iš esmės ir pačią
laimėtoją Jamalą ir Rusijos svarbią vietą lentelėje. Smarkiai pasikeitusios
balsavimo taisyklės išties yra pasiteisinęs triukas, nes norisi „Euroviziją“
žiūrėti iki pačios pabaigos, kai komisijos balsai nieko nereiškia, nors kartu
reiškia ir daug. Gan kiek neįprasta, nes pagal sistemą akivaizdu, jog kitais
metais būtume tikriausiai pasimatę Melburne, tačiau sujungus žiūrovų balsus, į
priekį išėjo Ukraina. Tiesą sakant, Jamalos daina labai didžiuojuosi ir ją su
malonumu klausausi. Daug kas raudojo dėl trečios vietos Rusijai, tačiau kūrinys
standartinis, atlikimas gerai, tačiau nieko įspūdingo, paprasta žinia ir vienos
frazės kartojimas – labai panašaus tipažo kūrinys buvo ir Donny Montell. Abu
atlikėjai neturėjo šansų laimėti. Rusija, tiesa, turėjo dėl politinių
sąjungininkų ir tai puikiai atsispindėjo, pvz., Armėnijos ir Rusijos po 12 balų
apsikeitimais. Ir tai nėra žiūrovų balsai, bet „kompetentingoji“ komisija,
kurios galiausiai teisingo balsavimo mitas sugriautas. Netgi komisijose esama
politinių ryškių atspalvių. Nesakau, kad ir Lietuvos komisija teisinga, mes gi
visuomet su Latvija ir Gruzija apsikeičiame dideliais balais. Gal kiek netikėta
buvo Ukrainos 12 balų Lietuvai! Šiaip Australijos žiūri balsai buvo kone
labiausiai kompetentingi ir daugiausiai atšliję nuo Europos politikos
konteksto, jų 12 balų skirti Belgijai buvo vieninteliai tokie aukšti šiai
šaliai.
Grįžtant prie pasirodymų,
mane labiausiai nustebino vieno didžiausių mano favorito – Vengrijos atlikėjo
silpnas palaikymas, nes daina buvo tikrai gera ir klausoma. Didelį įspūdį
padarė milžiniškas Lenkijos balsų atotrūkis tarp žiūrovų balsų ir žiūri
komisijos, praktiškai, kardinaliai pasiskirstę balsai, o Lenkijos daina išties
buvo gera ir įsimenanti melodija. Patiko man ispanės pasirodymas labiau nei
peržiūros Youtubėje, šarmingai startavo ir prancūzas, o jam komisijos davė net
trečią vietą. Patiko man jo pasirodymas. Kiek nusivyliau italės pasirodymu, nes
dainą jau seniai klausau ir ji tikrai nuostabi, tačiau pasirodyme jaunoji
atlikėja atrodė netgi šiek tiek išsigandusi, o sceninis Edeno sodo įvaizdis man
pasirodė pernelyg teletabiškas tokiai gražiai dainai, kuri, mano ausimis,
tikrai nesuskabo maksimaliai gerai.
Apskritai vienas
baisiausių pasirodymų buvo Bjork ir Lenos prototipas iš Vokietijos – apie ką ši
daina ir kaip ją prisiminti? Baisu. Nors gal ir gerai, kad Europa spėjo jai
skirti paskutinę vietą. Nepatiko man ir Bulgarija, kuri pateko netgi į penketuką,
tie švytintis kostiumai ir tualeto šepečio šukuosena – sorry, nepykite. Gana
stipriai pasirodė latvis, balsai irgi pasiskirtė jam neblogai ir jis užėmė 15
vietą. Kuo toliau, tuo latvio daina man patinka, tik gaila, kad šalia taip ir
neišvydome Estijos atstovo.
Na, būčiau visai
nesupykęs, jeigu būtų laimėjusi australė, tačiau dar labiau džiaugiuosi Jamalos
pergale, nes jos daina apie savo tautos stigmas nepaliko abejingos Europos.
Galima sakyti, kad laimėjo politika, tačiau nemaža sudėtis visoje šioje balsavimo
sistemoje yra ir puikus Jamalos atlikimas bei dainos kitoniškumas. Aišku, kam
nepatinka apskritai Ukraina, tam nepatiks jokia jų atsiųsta daina ir tai yra
politinis nusiteikimas. Kai kam daina gali pasirodyti pernelyg panaši į raudą,
tačiau ji tikrai stipri, nešanti tautiškos patirties žinią pasauliui, ir tai
kur kas stipriau už paprastą ir gerą pop dainą. Net jeigu ir politika bei
solidarumas padėjo, tai padėjo, mano akimis, laimėti tikrai vertam kūriniui. Pagaliau
daina įveikia blizgučius, šou ir kičą?
Dar kartą pasiklausykime
nugalėtojos ir Lietuvos atstovo gero pasirodymo, pelniusio mums antrą geriausią
rezultatą „Eurovizijoje“ – Donny Montell:
