Visa platformos YouTube 20 metų istorija: kaip keitėsi YouTube nuo 2005 iki 2025

 

Sveiki,

 

Kartais negaliu patikėti, kaip greitai bėga laikas... Kai aptinki kokias senas nuotraukas, ar tuos pačius senus internetinių platformų skanus, nustembi, kaip iš tikrųjų viskas keitėsi ir kad tu visame tame dalyvavai. Taip panašiai nutiko ir su „YouTube“ kanalu, kuris tikriausiai yra lankomiausias šiuo metu mano puslapis, kur kokybišką ar pramoginį turinį lengva atsirinkti. Tiesa, reklamos šią platformą tiesiog teroristiškai siaubia.

 

2009 metais „YouTube“ platforma atrodė gerokai kitaip nei dabar. Tuo metu ji dar vystėsi ir buvo labiau orientuota į bendruomenę. Vaizdo įrašai buvo vertinami nuo 1 iki 5 žvaigždučių sistema, o pagrindiniame puslapyje buvo atskiras „bendruomenės“ skyrius. Tai liudijo „YouTube“ siekį skatinti vartotojų tarpusavio ryšius. Pati svetainės išvaizda buvo paprastesnė, su aiškesniu paieškos ir navigacijos meniu. Svarbu paminėti, kad 2009 metais „YouTube“ pradėjo palaikyti aukštesnę raišką – 1080p, o metų pabaigoje pristatė ir automatinį kalbos atpažinimą, gerinantį prieinamumą.

 

Tarp populiariausių 2009 metų vaizdo įrašų dominavo įvairūs reiškiniai. Tarp labiausiai žiūrėtų vaizdo įrašų, ne tik muzikinių, buvo Susan Boyle pasirodymas laidoje „Britain's Got Talent“ (surinkęs virš 120 milijonų peržiūrų), „David After Dentist“ ir „JK Wedding Entrance Dance“. Muzikos kategorijoje itin populiarios buvo Pitbull, Miley Cyrus, ir The Lonely Island dainos. Būtent 2009 metų lapkritį „YouTube“ ieškomiausių terminų sąraše pasirodė ir Lady Gaga „Bad Romance“.

 

Lady Gaga vaizdo klipas „Bad Romance“ buvo įkeltas į „YouTube“ 2009 metų lapkričio mėnesį. Šis klipas sparčiai išpopuliarėjo dėl savo išskirtinės estetikos, įsimintinų kostiumų ir choreografijos, įtvirtindamas Lady Gaga, kaip popmuzikos ikonos, statusą. Jis tapo vienu pirmųjų „YouTube“ klipų, pasiekusių milžiniškas peržiūras ir tapęs kultūriniu fenomenu.

 

Nuo 2009 iki 2025 metų „YouTube“ patyrė milžinišką transformaciją. Nuo žvaigždučių sistemos atsisakyta 2010 metais, pereinant prie „patinka“ ir „nepatinka“ mygtukų. Platforma nuolat tobulino vaizdo įrašų kokybę, pristatydama 4K ir net 8K raiškos palaikymą. Gyvos transliacijos, arba live streaming, tapo prieinamos 2011 metais, o vėliau išsivystė į sudėtingą sistemą su 360 laipsnių vaizdo ir 1440p raiškos transliacijomis. Buvo integruotos ir socialinės funkcijos, pavyzdžiui, automatinis dalinimasis su „Facebook“ ir „Twitter“. Didžiausi pokyčiai įvyko, kai „YouTube“ pradėjo labiau orientuotis į kūrėjus ir jų monetizaciją, pristatydama tokias funkcijas kaip „Super Chat“, kanalo narystės ir prekių pardavimas.

 

Iki 2025 metų „YouTube“ toliau evoliucionuoja. Platforma vis labiau akcentuoja trumpos formos vaizdo įrašus, vadinamus „Shorts“, ir leidžia juos kurti ilgesnius. AI technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį, siūlydamos automatinį vaizdo įrašų dubliavimą įvairiomis kalbomis, siekiant padidinti turinio pasiekiamumą visame pasaulyje. Taip pat diegiamos naujos funkcijos, padedančios kūrėjams analizuoti ir tobulinti savo turinį, pavyzdžiui, miniatiūrų testavimas ir palyginimas, siekiant maksimalaus įsitraukimo. „YouTube“ algoritmas taip pat nuolat tobulinamas, siekiant geriau atitikti žiūrovų poreikius ir efektyviau rekomenduoti turinį.

 

„YouTube“ platformos pradžia ir evoliucija iki 2009-ųjų

 

„YouTube“ platformos istorija prasidėjo 2005 metais, kai trys buvę „PayPal“ darbuotojai – Chad Hurley, Steve Chen ir Jawed Karim – nusprendė sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų lengvai dalintis vaizdo įrašais. Idėja gimė po to, kai jiems buvo sunku rasti internete vaizdo įrašų apie Janet Jackson incidentą per „Super Bowl“ ir 2004 metų cunamį. Nors iš pradžių svarstyta apie pažinčių svetainę su vaizdo įrašais, greitai paaiškėjo, kad didžiausias potencialas slypi paprastame vaizdo įrašų dalijimesi.

 

Domeno pavadinimas „YouTube.com“ buvo suaktyvintas 2005 m. vasario 14 d. Netrukus, tų pačių metų balandžio 23 d., buvo įkeltas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Me at the zoo“, kuriame vienas iš įkūrėjų, Jawed Karim, stovi prie dramblių San Diego zoologijos sode. Tai buvo kukli pradžia, tačiau per kelis mėnesius svetainė jau sulaukė apie 30 000 lankytojų per dieną.

 

Čia galite pamatyti jau 20 metų egzistuojantį patį pirmąjį visų laikų YouTube įrašą, kuris turi per 367 milijonus peržiūrų:

 

„YouTube“ augimas buvo spartus. 2005 metų lapkritį platforma gavo 3,5 mln. JAV dolerių investicijų iš rizikos kapitalo įmonės „Sequoia Capital“, o gruodį ji oficialiai išėjo iš beta versijos. Jau po aštuonių mėnesių nuo paleidimo, svetainė pritraukdavo daugiau nei du milijonus lankytojų per dieną. Per šį ankstyvąjį periodą „YouTube“ pristatė tokias esmines funkcijas kaip 5 žvaigždučių vertinimo sistema (2005 m. rugpjūtis), grojaraščiai, viso ekrano režimas ir prenumeratos (visi 2005 m. spalis).

 

2006 metais „YouTube“ ir toliau sparčiai augo. Sausį atsirado grupių funkcija, vasarį – asmeniniai profiliai, o kovą – 10 minučių vaizdo įrašo trukmės apribojimas. Liepos mėnesį „YouTube“ jau pasiekė 100 milijonų vaizdo įrašų peržiūrų per dieną. Šis eksponentinis augimas neliko nepastebėtas, ir 2006 metų spalį „Google“ įsigijo „YouTube“ už įspūdingą 1,65 mlrd. JAV dolerių sumą. Šis įsigijimas suteikė „YouTube“ milžiniškus resursus ir infrastruktūrą, reikalingą tolesnei plėtrai ir dominavimui internetinėje vaizdo įrašų rinkoje. Iki pat 2009 metų „YouTube“ nuolat tobulėjo, pavyzdžiui, 2007 m. startavo Partnerystės programa, leidusi turinio kūrėjams užsidirbti pinigų, o 2008 m. atsirado 480p raiškos vaizdo įrašai ir vaizdo įrašų analizės įrankiai. Tokiu būdu, iki 2009 metų „YouTube“ jau buvo tapusi ne tik populiariausia vaizdo įrašų dalinimosi platforma, bet ir svarbiu kultūriniu fenomenu, pakeitusiu tai, kaip žmonės kuria, dalijasi ir vartoja vaizdo turinį.

Tokia 2025 metų "YouTube" išvaizda:

 

VEVO muzikinis kanalas, populiarumas ir kaip žmonės užsidirba iš „YouTube“ talpinamą turinį?

 

Šiandien, 2025 metais, „YouTube“ platformoje populiariausių kanalų spektras yra itin platus ir dinamiškas, atspindintis vartotojų interesų įvairovę. Vis dar dominuoja žaidimų, pramogų, mokslo populiarinimo, edukacijos, grožio, gyvenimo būdo ir naujienų kanalai. Ypač didelio populiarumo sulaukia individualūs kūrėjai, vadinamieji youtuberiai, kurie kuria originalų, autentišką turinį, užmezga glaudų ryšį su savo auditorija. Taip pat išlieka populiarūs ir didžiųjų žiniasklaidos, muzikos ir sporto organizacijų oficialūs kanalai, transliuojantys profesionaliai sukurtą turinį. Be to, vis labiau populiarėja trumpos formos vaizdo įrašai, vadinami „Shorts“, kurie pritraukia jaunąją auditoriją.

 

VEVO yra tarptautinė muzikos vaizdo įrašų talpinimo platforma, kuri bendradarbiauja su didžiosiomis muzikos įrašų kompanijomis, tokiomis kaip „Universal Music Group“, „Sony Music Entertainment“ ir „Warner Music Group“. Jos tikslas – teikti oficialius, aukštos kokybės muzikos vaizdo klipus. Nors VEVO turi savo atskirą svetainę ir programas, didžioji dalis jos turinio yra platinama per „YouTube“ oficialius atlikėjų kanalus, dažnai su „VEVO“ žyme pavadinime. Tai užtikrina, kad žiūrovai matytų patvirtintą ir oficialų atlikėjo turinį, o pačioms įrašų kompanijoms tai leidžia efektyviau valdyti ir monetizuoti savo muzikos katalogą „YouTube“ platformoje. VEVO tapo savotišku kokybės ženklu muzikos pasaulyje, garantuojančiu, kad žiūrimi klipai yra autentiški ir legalūs.

 

Muzikos žvaigždės ir kiti turinio kūrėjai „YouTube“ uždirba įvairiais būdais, dažnai derindami kelis pajamų srautus. Pagrindinis ir labiausiai paplitęs būdas yra pajamos iš reklamos. „YouTube“ partnerių programos (YPP) nariai gauna dalį pajamų iš reklamos, rodomos jų vaizdo įrašuose. Kuo daugiau peržiūrų ir įsitraukimo, tuo didesnės pajamos. Be reklamos, kūrėjai gauna pajamų iš „YouTube Premium“ prenumeratų, kurios leidžia žiūrėti turinį be reklamos, o dalis prenumeratos mokesčio atitenka kūrėjams pagal peržiūrų skaičių.

 

Taip pat labai svarbią pajamų dalį sudaro prekių ženklų rėmimas ir partnerystės. Populiarūs kanalai bendradarbiauja su įvairiomis kompanijomis, reklamuodami jų produktus ar paslaugas savo vaizdo įrašuose. Tai gali būti tiesioginė produkto integracija, apžvalgos ar specializuoti rėmimo susitarimai. Kiti pajamų šaltiniai apima kanalų narystes, kur gerbėjai moka mėnesinį mokestį už išskirtinį turinį ar privilegijas, „Super Chat“ ir „Super Stickers“ – tai tiesioginių transliacijų metu žiūrovų siunčiamos mokamos žinutės ar animacijos, taip pat prekių (angl. merchandise) pardavimas, kai kūrėjai parduoda savo prekės ženklo atributiką (marškinėlius, puodelius ir kt.) tiesiogiai per „YouTube“ parduotuvės funkciją. Muzikos žvaigždės taip pat gauna pajamų iš licencijavimo mokesčių už savo muzikos naudojimą „YouTube“ platformoje, be tiesioginių pajamų iš vaizdo klipų peržiūrų. Šie įvairūs srautai leidžia kūrėjams monetizuoti savo turinį ir paversti „YouTube“ ne tik platforma saviraiškai, bet ir tvariu verslo modeliu.

Taip atrodė 2005 metais „YouTube“ paieškos puslapis.

Taip per 20 metų keitėsi peržiūros juostelės, įdomu, kad jau 10 metų ji nesikeičia ir nusistovėjo tokia, kokia ji dabar yra.

 

Kaip veikia cenzūra dėl turinio ir autorinės teisės „YouTube“ kanale?

 

„YouTube“ yra įdiegusi galingą sistemą, vadinamą „Content ID“, kuri yra pagrindinis autorių teisių apsaugos mechanizmas. Autorių teisių savininkai, tokie kaip muzikos leidyklos, filmų studijos ar nepriklausomi kūrėjai, gali įkelti savo autorių teisių saugomą turinį į „Content ID“ duomenų bazę. Kai naujas vaizdo įrašas yra įkeliamas į „YouTube“, „Content ID“ automatiškai nuskenuoja jį ir ieško atitikmenų šioje duomenų bazėje. Jei aptinkamas atitikmuo, autorių teisių savininkas gali pasirinkti vieną iš kelių veiksmų: blokuoti vaizdo įrašą, kad jo nebūtų galima peržiūrėti; monetizuoti vaizdo įrašą, t. y., rodyti jame reklamą ir gauti pajamas (kartais dalijantis jomis su įkėlėju); arba stebėti vaizdo įrašo auditorijos statistiką. Autorių teisių savininkai taip pat gali pateikti rankines pašalinimo dėl autorių teisių užklausas, jei „Content ID“ netaikoma arba turinys buvo įkeltas neteisėtai. Jei kūrėjas gauna tris tokius įspėjimus, jo kanalas gali būti pašalintas. Tačiau kūrėjai turi galimybę ginčyti šiuos įspėjimus, jei mano, kad jų turinys atitinka sąžiningo naudojimo (angl. fair use) principus arba yra licencijuotas.

 

„YouTube“ turi aiškiai apibrėžtas Bendruomenės gaires, kurios nustato, koks turinys yra leidžiamas platformoje. Šios gairės apima platų spektrą temų, tokių kaip smurtas, neapykantos kalba, priekabiavimas, nuogybės ir seksualinio pobūdžio turinys, klaidinanti informacija, šlamštas ir kt. Kai vaizdo įrašas įkeliamas, jis pirmiausia patenka per automatizuotas sistemas, kurios bando nustatyti galimus pažeidimus. Jei sistema aptinka kažką įtartino, vaizdo įrašas gali būti peržiūrėtas „YouTube“ specialistų komandos. Vartotojai taip pat gali pranešti apie turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia gaires. Gavus pakankamai pranešimų ar nustačius akivaizdų pažeidimą, „YouTube“ gali imtis veiksmų, kurie svyruoja nuo įspėjimo kūrėjui, vaizdo įrašo amžiaus apribojimo (kad jį galėtų matyti tik suaugę vartotojai), monetizavimo apribojimo arba visiško vaizdo įrašo pašalinimo. Rimtų ar pakartotinių pažeidimų atveju kanalas gali būti laikinai sustabdytas arba visam laikui pašalintas iš platformos. „YouTube“ teigia, kad nuolat tobulina savo politikas ir algoritmus, siekdama geriau aptikti ir spręsti su gairių pažeidimais susijusias problemas, taip pat stengiasi rasti pusiausvyrą tarp laisvos saviraiškos ir platformos saugumo.

 

„YouTube“ informacijos srautai šiandien. Kiek kasdien „YouTube“ puslapyje patalpinama informacijos?

 

„YouTube“ talpinamos informacijos kiekis yra sunkiai įsivaizduojamas ir nuolat augantis, siekiantis petabaitus ir net egzabaitus duomenų. Nors „Google“ niekada nėra tiksliai atskleidusi konkrečių skaičių, specialistų vertinimais, „YouTube“ turi mažiausiai vieną egzabaitą (tai yra 1 000 000 terabaitų) saugojimo vietos savo duomenų centruose, ir šis skaičius nuolat didėja. Platforma naudoja pakopinę sistemą, kurioje dažnai peržiūrimi vaizdo įrašai laikomi greitos prieigos saugyklose, o rečiau žiūrimi migruojami į ekonomiškesnes ir vėsesnes saugyklos pakopas, taip optimizuojant našumą ir kaštus.

 

Visa ši milžiniška informacija yra saugoma „Google“ valdomuose duomenų centruose visame pasaulyje. Šie duomenų centrai yra strategiškai išdėstyti įvairiose pasaulio vietose – Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir kitur – siekiant užtikrinti kuo mažesnę delsimą ir aukštą prieinamumą vartotojams, kad vaizdo įrašai būtų pasiekiami greitai ir patikimai, nepriklausomai nuo vartotojo geografinės padėties. „YouTube“ naudoja „Google“ modulinio duomenų centro architektūrą, kuri leidžia greitai ir efektyviai didinti saugojimo pajėgumus pagal poreikį. Be to, platforma naudoja turinio pristatymo tinklus (CDN), kurie kopijuoja populiarius vaizdo įrašus arčiau galutinių vartotojų, dar labiau pagreitindami jų įkėlimą. Technologijų požiūriu, „YouTube“ naudoja objektų saugojimo sistemas, tinkamas dideliems nestruktūrizuotiems duomenims, ir paskirstytas failų sistemas, tokias kaip „Google File System“ ir jos įpėdinis „Colossus“, kurios paskirsto duomenis tarp tūkstančių serverių, užtikrindamos atsparumą gedimams ir aukštą prieinamumą.

 

Kasdien „YouTube“ įkeliamo naujo turinio kiekis yra tiesiog stulbinantis. Vidutiniškai kas minutę į platformą įkeliama virš 500 valandų vaizdo įrašų. Tai reiškia, kad kas valandą pridedama daugiau nei 30 000 valandų, o per dieną įkeliamas naujas turinys gali siekti virš 720 000 valandų vaizdo įrašų. Kalbant apie vaizdo įrašų skaičių, tai sudaro maždaug nuo 2,4 iki 3,7 milijonų naujų vaizdo įrašų kasdien, priklausomai nuo to, ar įskaičiuojami ir trumpos formos vaizdo įrašai „Shorts“, kurių vien kasdien įkeliama apie 12 milijonų. Šis nuolatinis ir didžiulis naujo turinio srautas rodo „YouTube“ platformos gyvybingumą ir nuolatinį augimą, kas reikalauja milžiniškų saugojimo ir apdorojimo pajėgumų.

 

Taigi „YouTube“ tampa vienu svarbiausiu vaizdinės ir garsinės informacijos platforma pasaulyje. Praeityje, kai tik pradėjau kurti turinį, mane labai greitai ištrynė, juk nieko nežinojau apie besikeičiančias autorines teises, tad praradau daug laiko ir turinio, kuris šiandien būtų nostalgiškas. „YouTube“ iš dalies nuostabus, nes prieinama pati naujausia muzika, tinklalaidės ir kiti puikūs dalykai, tiesa, be reklamos nė dienos, bet ką padarysi, galima gi išsipirkti ir laisvą prieigą.

 

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Donatas Montvydas – Jausmai (cover Junior) [žodžiai / lyrics]

 

Maištinga Siela

 

Sveiki, mėgstu Donato Montvydo perkurtą grupės „Junior“ dainą „Jausmai“. Daug mėtų jos nesiklausiau, tačiau nuo šio pavasario kažkaip prasuku savo playliste šį gabaliuką ir jis man kokybiškai patinka.

 

Donatas Montvydas, kai kur Europoje geriau žinomas sceniniu vardu Donny Montell, yra vienas ryškiausių ir populiariausių šiuolaikinės Lietuvos popmuzikos atlikėjų. Gimęs 1987 m. spalio 22 d., jis nuo mažens buvo apsuptas muzikos, o jo talentas greitai prasiskynė kelią į didžiąsias scenas.

 

Donatas išgarsėjo ir pelnė pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, du kartus atstovaudamas Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse. Pirmą kartą – 2012 metais su daina „Love Is Blind“, kurioje išsiskyrė savo charizma ir sudėtingu pasirodymu. Antrą kartą, 2016 metais, jis sugrįžo su daina „I've Been Waiting for This Night“ ir užėmė aukštą 9-ąją vietą finale, pademonstruodamas įspūdingą vokalinį meistriškumą ir energingą sceninį įvaizdį.

 

Jo muzika apima pop, R&B ir šokių muzikos žanrus, pasižymi moderniu skambesiu ir stipriais vokaliniais atlikimais. Donatas Montvydas yra žinomas dėl savo energingų gyvų pasirodymų, profesionalumo ir gebėjimo užmegzti ryšį su publika. Jis yra išleidęs kelis sėkmingus albumus ir daugybę singlų, kurie nuolat užkariauja radijo stočių topus ir skaitmenines platformas. Be muzikinės karjeros, Donatas taip pat yra aktyvus televizijos projektuose, dalyvauja ir vertina įvairiuose muzikiniuose šou, toliau stiprindamas savo pozicijas Lietuvos pramogų pasaulyje.

 

Donato Montvydo atlikta legendinės Klaipėdos grupės „Junior“ dainos „Jausmai“ versija tapo ryškiu įvykiu Lietuvos muzikos padangėje. Šis perdainavimas, išleistas 2023 metais (vėliau pasirodė ir remiksas su Jovani 2024 m.), sulaukė didelio dėmesio ir emocinio atsako, ypač iš tų, kurie augo su originaliu „Junior“ kūriniu dešimtajame dešimtmetyje.

 

Grupės „Junior“ daina „Jausmai“ tapo tikru 90-ųjų vidurio Lietuvos popmuzikos fenomenu. Nors mano ankstesnėje informacijoje buvo netikslumų, patikslinus galima teigti, kad pagrindinė, žinomiausia šios dainos versija buvo išleista 1996 m. rugsėjo 11 d. kartu su albumu „Striptizas“. Kiek vėliau, 1997-aisiais, pasirodė ir „Jausmai (Party Mix)“ versija, įtraukta į albumą „Meilė ir ugnis“. Ši daina akimirksniu užkariavo radijo stotis ir diskotekas, tapdama vienu didžiausių grupės hitų. Jos emocingas, atpažįstamas tekstas, pasakojantis apie sudėtingus meilės ir išdavystės jausmus („Aš jį labai mylėjau, manim jis netikėjo...“), kartu su priklausomybę keliančia melodija, giliai įsirėžė į tūkstančių klausytojų atmintį ir tapo ryškiu nostalgijos simboliu visai 90-ųjų kartai. Net ir po daugelio metų „Jausmai“ išlieka viena ikoniškiausių Lietuvos popmuzikos dainų.

Apie dainą „Jausmai“ Rosita Paulauskaitė yra sakiusi, kad jai buvo tik 17 metų, kai daina pasirodė ir ji šoko į anuomet Lietuvoje muzikos madas diktavusios radijo stoties klausomiausių dainų pirmą vietą. Ji teigė, kad tuo metu buvo „tiesiog mergaitė iš Gargždų, kuri žiauriai norėjo stovėti scenoje“ ir jai buvo „vienodai, ką dainuosiu“. Rosita prisipažino, kad tik po daugelio metų, kai kartais sukilus sentimentams atsisukdavo paklausyti įrašo, ji pradėjo analizuoti ir suprasti, apie ką dainavo. Ji taip pat minėjo, kad patyrė euforiją matydama, kaip žmonės puola, verkia ir prašo autografų po koncertų, tačiau pati nesuprato, kas vyksta ir kur ji yra. Šios dainos populiarumas atnešė jai „milžinišką šlovę“, o pati ji jautėsi „tarsi kosmose, euforijoje visus tuos ketverius grupės gyvavimo metus“.

Daina „Jausmai“ (pradžia „Aš jį labai mylėjau, manim jis netikėjo...“) yra tapusi tam tikra Lietuvos popkultūros ikona, simbolizuojančia nostalgiškus 90-uosius ir tūkstančių širdžių sudužimo istorijas. Donatas Montvydas, pats būdamas tos kartos atstovas, teigė, kad šis kūrinys nuo pat pradžių jį lydėjo ir jautė vidinį ryšį su dainos žodžiais. Pasak atlikėjo, jam atrodė, kad ši daina parašyta būtent jam, ir jo atlikimas geriausiai atspindėtų jos esmę.

 

Montvydo interpretacija suteikė „Jausmams“ naują, dramatiškesnį, melodingesnį ir jautresnį skambesį. Skirtingai nuo šokių muzikos stilistikos originalo, Donato versija pasižymi gilesne emocija ir atlikimo branda. Atlikėjas neslėpė, kad kurdamas naują muziką, jam nuolat galvoje skambėjo „Junior“ dainos melodija, ir būtent ją jis norėjo atlikti savo koncertuose. Šis perdainavimas ne tik atgaivino dainą naujai kartai, bet ir leido jai suskambėti naujai, atskleidus kitokias emocines spalvas. Tai tapo puikiu pavyzdžiu, kaip Donatas Montvydas geba sujungti savo modernų skambesį su Lietuvos muzikos klasika, suteikdamas jai naują gyvybę ir vėl užkariaudamas klausytojų širdis.

 

Šiandien siūlau pasiklausyti ir Montvydo, ir grupės „Junior“ versijų.

Donato Montvydo versija

 

„Junior“ remix versija

Pati pirmoji versija

 

Donatas Montvydas – Jausmai

[lyrics / žodžiai]

 

Aš ją tikrai, tikrai mylėjau

Manim tada ji netikėjo

Sakė man draugai: „Tu durnas”

Tik tuščiai aušino burnas

Prie savo stulpo aš verkiau

Nusižudyti galbūt geriau

Kai ji pasakė: „Negaliu”

Aš atsakiau: „Tave myliu”

 

Aš ją labai mylėjau

Manim ji netikėjo

Kodėl taip atsitiko?

Kodėl man nepavyko?

Juk meilė tik žaidimas

Tai toks mano likimas

Oh no, no

 

Paklausyk dabar manęs

Neapgausiu aš tavęs

Jei nenori tu kentėti

Širdį tau labai skaudėtų

Kaukti naktį mėnesienoj

Lipti savo buto sienom

Nebėgiok tu paskui ją

Pasakyk tu kartais „ne”

 

Aš ją labai mylėjau

Manim ji netikėjo

Kodėl taip atsitiko?

Kodėl man nepavyko?

Juk meilė tik žaidimas

Tai toks mano likimas

Oh no, no

 

Aš ją labai mylėjau

Manim ji netikėjo

Kodėl taip atsitiko?

Kodėl man nepavyko?

Juk meilė tik žaidimas

Tai toks mano likimas

Oh no, no

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Donatas Montvydas yra gėjus, biseksualus ar heteroseksualus?

 

 

Sveiki,

 

Noriu tik pridurti, kad prieš skaitant – ši jo citata tiksli, atspindi labai tolerantiška heteroseksualo poziciją. Labai didžiuojuosi Montvydu, tą turėtų daryti ir jo vaikai, o ne (šiuo atveju kiti) kentėti dėl patyčių, labai gaila, kad ši tema (išpūsta žiniasklaidos) paveikė negatyviai šį atlikėją. Labai palaikau ir vertinu Donatą.

Kiek netikėta „propagandinė“ citata, sakytų homofobijos šalininkai, bet visgi daug priverčia pergalvoti apie mus pačius. Kokiomis smegenimis mąstome ir kokiomis kategorijomis skirstome žmones. Kodėl lytinė orientacija vis dar yra svarbus viešosios nuomonės aspektas? Aišku, tai labai lėtai nyksta, bet visgi nesiliovę klausimai atlikėjui Donatui Montvydui apie seksualinę orientaciją, nors jis turi žmoną ir du vaikus, rodo šį tą apie viešąją erdvę ir žmones. Tai kelia klausimų ne pačiam Donatui, o tam vyriško įsivaizduojama mačisto pradui, kuriuo turi būti „apdovanoti“ visi vyrai, nes kitaip esi kažkoks... Ir jeigu esi kažkoks, kad ir biseksualus, tai turi viešai deklaruoti kaip tapatybės kortelę.

 

Man patiko Montvydo atsakymas, jog jis regis žmones, o ne lytį ir trauka apibūdinama ne vien stereotipiniais standartais. Būti nesdantartišku visais laikais buvo sunku, šie, sakyčiau išlaisvina, praturtina ir apdovanoja galimybe kitoniškiau ir kitaip pajusti pasaulį, save ir gyvenimą. Tad džiaugiuosi už Donato ne seksualinę tapatybę, bet už tai, kaip jis mąsto ir suvokia žmogaus seksualumo įvairovę.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Donny Montell "Viskas bus gerai" (English lyrics "Everything will be alright")

Sveiki, skaitytojai,

Gerai. Išgirdau, pamačiau ir labai patiko. Štai pirmoji mintis apie jau kadais Lietuvoje skambančią Donato Motvydo (Donny Montell) dainą „Viskas bus gerai“, kuri patiko ne tik čionykščiams klausytojams, bet „užkabino“ ir užsieniečius, kurie vis niekaip nesupranta, kodėl daina neturi angliškos versijos arba bent jau angliškų subtitrų. Aišku, šie žmonės ne šiaip sau „pasiYoutubino“, o dėl Eurovizijos aktyvumo atrado naują atlikėją Baltijos regione.

Tiesą sakant, man jo albumas #BLCK atrodo išties gerai. Netgi labai gerai, nes siekta kokybės visame kame – tiek muzikoje, tiek nuostabiai stilingame, kiek erotiškame albumo apipavidalinime. Nesiklausiau dar viso albumo, tik tas legaliai į YouTub‘ą įmestas dainas, tai galiu pasakyti, kad labai jau švediška, kas, savaime suprantama, nėra blogai. Albumas atrodo gana eklektiškas, nes jame ir angliškų dainų, ir lietuviškų, tačiau kūriniai modernūs, pritaikyti populiariosios muzikos gerbėjams ir pagaliau turime visai rimtą atsvarą vakarietiškajai pop muzikai. 

Kokybė skamba ir dainoje „Viskas bus gerai“. Visų pirma melodingumas, nes paskutiniu metu kažkaip lietuvių kalba „iššoka“ ir prasilenkia su tomis vizijomis, kurias nori sukurti kai kurie lietuvių atlikėjai, bet šioji daina išties netikėta dermė. Gražių šiuolaikiškų baladžių mes retai turime, turiu galvoje be tų folklorinių ir regioninių prieskonių turinčių kūrinių, kad ir tas pats „Gintarai“, o štai paprastos baladės tiesiog apie meilę retai nuskyla. Kai A. Valinskas legalizavo kone daugelį šiuolaikinio pop muzikos vertalų, tai daug kas net nebeskiria kur yra mūsų dainos ir kur adaptacija.

Žodžiu, viskas bus gerai, sako daina, ir ji mane šiandien verčia tikėti, kad viskas ir bus gerai. Daina melodinga, graži, jautri, romantiška ir tiesiog negaliu nepasidžiaugti, kad viskas bus gerai. 

Pasiklausome:

Jūsų Maištinga Siela