Filmas: "Helovinas" / "Halloween"

Sveiki,

Vis grįžtu prie pramoginio kino ir šįkart apie kino siaubo klasika tapusį filmą „Helovinas“ (angl. Halloween) (1978), kurį režisavo John Carpenter. Po šio filmo per ilgus dešimtmečius filmas sulaukė ne vieno tęsinio, paskutinis pristatytas dar pernai (2018), tačiau įspūdžio, deja, jis nepadarė. Tiesą sakant, nelabai tikėjau, kad sudomins ir įtikins šioji dalis, nes filmus dažniausiai vertinu pagal poveikį (ypač siaubo žanrą), tačiau visgi kirbėjo toji pasislėpusi mintis, kad tai tikriausiai ir bus pati geriausia „Helovino“ dalis, kurią taip puikiai įvertino kino kritikai ir žiūrovai.

Filmas nufilmuotas pagal aštunto dešimtmečio maniera, jame dar visai jaunutė pasirodė aktorė Jamie Lee Curtis, kuri dėsningai seks kiekvieną šios frančizės dalį. Filmo specifika, palyginus su paskutiniąja dalimi, atrodo kiek vaikiška – tie nesibaigiantys susižvalgymai, įtarimai, kad tave seka, paauglių mergaičių seksualiniai ypatumai, bet labiausiai stebina tie telefoniniai skambučiai, kurie verčia iš koto – kas kelias minutes skamba tas telefonas, kad pasakytų ką nors nereikšmingo! Nereikšmingo mums, žiūrovams, o štai merginų gyvenime, kur meilės reikaliukai, tai labai svarbu...

Ar buvo baisu? Nelabai. Gal vietomis, kaip ir pridera siaubo filmui, kur įsibėgėja trilerio vyksmas ir žudymas. Atrodo, pernelyg klaidų nepadaryta, viskas „sukrenta“ į savo logikos vagas, pavyzdžiui, kad Maiklas Majersas yra ne žmogus, todėl jo mezgimo virbalu ar paprasta kulka nenužudysi. Tiesa, iki tikrosios įtampos teks palaukti, nes filmas gana ištęstas, kuriant persekiojimo ir žudiko stebėjimo atmosferą, kas iš esmės veikia visai neblogai, tačiau matantiems pernelyg daug šiuolaikiškesnių siaubo filme esančių elementų, pastebės, kad klasikiniame variante nieko stebuklingo visgi nėra. Galima tik žiūrint suvokti, kokią didelę įtaką šis filmas darė siaubo kino žanrui ir kiek vėlesni projektais perėmė „Helovino“ elementų. Visgi vertinant subjektyviai, manding, šis filmas vidutiniokas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Beprotybės nasruose" / "In The Mouth of Madness"

Sveiki, skaitytojai,

Seni geri siaubo filmai, ak, kaip jie kartais vilioja po sunkių darbo dienų prieš miego, kai norisi vai kitokių emocinių įkrovų. Žinau, tokie filmai nesimėto pakelėmis, tad noriu šįkart vieną tokį filmą išgriebti iš pakelės ir pakomentuoti amerikiečių režisieriaus John Carpenter filmą „Beprotybės nasruose“ (angl. In the Mouth of Madness) (1994). 

Na, filmas, bent jau man, iš esmės pateisino savo pavadinimą, nes iš tikrųjų scenarijus beprotiškas ir geras, primenantis S. Kingo siaubo romanų siužetus. Gal šiame filme dabar atrodo ne viskas gerai su scenarijaus realizavimo, ypač padarai ir toji senoji moteris su čiuptuvais atrodė klaikiai dirbtina, tačiau didžioji filmo dalis visgi sėkmingai išlaikiusi senųjų gerųjų siaubo filmo elementus. Galbūt čia rasime daugiau mistinių elementų, nei paties siaubo, tačiau netgi patys mistiniai dalykai primena „Košmaras Guobų gatvėje“ idėjas – skeptikas tyrėjas ima tapatinti šią realybės pusę su siaubo romanų siužetais ir šios realybės ima persipinti. Galiausiai nebeaišku, kur viskas realu, o kur tik knyga, nes viskas tampa pernelyg tikra...

Iš viso filmo man labiausiai patiko siužetas. Jis iš tikrųjų kažkaip užkabino, nors pirmosios 10 minučių nebuvau nusiteikęs žiūrėti, netgi kirbėjo kuo greičiau išjungti, tačiau po to įsivažiavau ir, ačiū Dievui, filmas nėra ištęstas ir labai ilgas, tai irgi savotiškas pliusas. Senas geras veteranas aktorius Sam Neill pratęs prie trilerių ir tokio tipažo vaidmenų, todėl jautėsi kaip žuvis vandenyje. Šiaip filmą vertinu gana gerai. Ne šedevras, tačiau galiu pasakyti, kad aplenkia nemažą dalį šiandienos siaubo filmo produkcijos.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela