Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 48: gerą dieną reikia švęsti širdyje!

 

Photo: Jonas Mekas Amerikoje

Sveiki,

Šiandien man buvo gera diena. Nepaisant to, kad daug dirbau, nepaisant to, kad dirbau vėl tą patį per tą patį sistemoje, tačiau jaučiausi gerai, nes suvokiau, kad vienaip veikia fizinis veiksmas, kitaip – mintis, kuri duoda suvokimą, jog nesi vien Sizifas. Suvokiau, kad šiandien švietė saulė man, kad nereikėjo tampytis skėčio, kad prajuokinau kelis kartus žmones, kad man tai buvo lengva ir malonu. Turėjau skanius pietus su kolegomis, džiūgavau važiuodamas į darbą, o labiausiai laimingas pasijutau, kai atmečiau visus išankstinius „man reikia to ar ano, man trūksta, aš nenoriu, aš pavargau, man nebeįdomu ir kt.“ įsitikinimus, kurie apibrėžia emocinių būsenų ribotumą. Tiesiog buvau vėl dėkingume už tai, kad viską, ką norėjau jau turiu, esu pakankamas ir niekam nieko nereikia įrodinėti, nuo nieko pabėgti. Tai be proto išlaisvina lygioje vietoje.

Jūsų Maištinga Siela

Eilėraščiai: Jonas Mekas iš "Dienos raštai"

Sveiki,

Kartais internetinė plotmėje pasigendu Jono Meko eilėraščių, tad mažą pluoštelį patalpinu iš:

Jonas Mekas. „Dienos raštai“ – Vilnius: Baltos lankos, 1998.

***

Laukai

pilni sniego.

Medžiai

sustingę miega.

Širdis

žiūri į lauką

Ir

pavasario

laukia.

***

A kelio akmenėlis,

gulėsiu, kol mane paspirs.

Generacijos ateis ir mirs,

gėlės žydės ir vys,

tik aš,

paspirs, aš pariedėsiu,

ir būsiu vis.

***

Medis pasiguodžia medžiui,

lietaus lašas su lietaus lašu –

tikrai aš

vienas savo abejojimuos degu.

Tikrai aš, kaip skausmo vilyčia

vienas į rugsėjį vis krentu,

abejojimu, ir baime, ir kančia

siekdamas vis tolstančių krantų.

***

Liepos šakose paukščiukas gieda.

Geltona bitelė čiulpia žiedą.

Angelas prie tvarto stovi,

žiūri, kaip arkliai geria iš lovio.

***

Gyvenu susikryžiavęs

neapsisprendęs.

Laikas

dabartis

dega

kertas

ašmenų briauna.

Einu prisilaikydamas

ekvilibristo

kortele,

gyvenimo

paskliaustėmis.

***

Aš buvau ant Stikso upės.

Krankė varnos  ten ratu.

Ir mačiau aš mirtį šypsantys

ant abiejų krantų.

Kartą užėjau aš Janų

miegant po plačiu medžiu.

Aš žiūrėjau, ir mačiau aš

melą ant jo abiejų veidų.

***

Sėdžiu aerouoste.

Rėkia radijas.

Kvepia

dirbtinės

butaforinės

gėlės.

***

Niekas nemato ir negirdi,

kaip liūdnumas graužia širdį.

Tarytum kirvarpa per medį,

tartum dagio dygliai bedas

Vis gilyn, skaudyn vis sminga

vilyčia aštri, skausminga.

***

Tėve mūsų,

aukštaičiai, žemaičiai

ir prūsai,

buvome čia,

esam

ir būsim

iki

laiko

pilnumos.

***

gėdos dienos

užmaršties

        lūpos

1980

Jūsų Maištinga Siela