Filmas: "Stovykla X-Ray" / "Camp X-Ray"

Sveiki, kino žiūrovai,

Amerikiečių filmas „Stovykla X-Ray“ (angl. Camp X-Ray) (2014) pradeda naują aktorės Kristen Stewart darbų ciklą. Šiemet pasirodys net keturi nauji filmai, kurie, kaip sako kritikai, turėtų toli nunešti nuo „Saulėlydžio“ sagos įvaizdžio. Nors aktorė dažnai laikoma šalta ir lyginama su lenta, visgi režisieriai ją labai mėgsta ir dėl jos pešasi. „Stovykla X-Ray“ - tai pirmasis režisieriaus Peter Sattler pilno metražo filmas, kuris pasakoja apie bene griežčiausią pasaulyje kalėjimą, įkurdintą Guantanamoje. Teko regėti apie šį karcerį dokumentinį filmą - neįtikėtinai baisi vieta. Taigi filmas sukasi būtent apie šią vietą, kur laikinai paskirtas pareigas eina eilinė Eimė.

Žinote, nieko pernelyg iš karinių dramų nesitikiu, tiesą sakant, jų netgi labai nemėgstu, bet šis filmas toli gražu ne karinis, nors militarinio rėžimo jame daug. Nustebino filmas, nes mane kaip reikiant pakrovė emociškai. Patiko man filmo atmosfera, medžiaga ir tie subtilūs prižiūrėtojos ir sulaikytojų dialogai, kultūrinė atskirtis, religiniai niuansai, kalėjimo taisyklės, Eimės vidiniai ieškojimai ir tas gerumas, kurio taip trūksta šitame „kare“. Kažkodėl vėl nejučiomis prisiminiau „Žaliąją mylią“, bet tai nesulyginami filmai, nors kažkokių panašumų tikrai rasime. 

„Stovykla X-Ray“ yra filmas su žinia apie žmogaus gerumą. Klausimas, ar Eimė tiko šiam darbui, ar reikėjo tik lentos su rakštimis? Visgi K. Stewart manęs nė kiek neerzino, priešingai, buvo labai įdomu žiūrėti į jos gana gerai atpažįstamus vaidybos elementus, mimiką, elgseną... Tai filmas su atmosfera, gana lėtų apsukų, tačiau greičio visai nereikia, viskas čia išvystyta, visi galai sueina į vientisą jausmų, prasmių ir gerumo vitražą. Išties džiaugiuosi pamatęs šią juostą, kuri gerokai sujaudino. Tikiuosi, kad Jums patiks taip pat.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išsiskyrimas" / "A Separation"

Sveiki visi,

Pagaliau ir aš pamačiau Irano kino šedevrą „Išsiskyrimas“ (A Separation) (2011 m.) – tai filmas pripažintas pasauliniu mastu, dvi Oskaro nominacijos – geriausias užsienio šalių filmas, kuris ir laimėtas, bei geriausias scenarijus. Gal apie siužetą nieko nepasakosiu, tiesiog užsiminsiu, kad tai istorija apie Teherane gyvenančią šeimą, kurią ištinka krizė ir jie sumano skirtis, o šeima nepasidalina paaugle dukra. Šis išsiskyrimas turi ir skaudžių padarinių, kuriuos užgriūva šeimą visu sunkumu... 

Žinote, nežinojau, ko tikėtis iš šio filmo, tik žinojau, kad jis bus geras – nenusivyliau. Galbūt tikėjausi šiek tiek daugiau egzotikos, juk ne paslaptis, kad būtent musulmoniškų šalių kinas, kuris mus pasiekia, dažniausiai būna prieštaringai savo šalyse vertinamas, dažniausiai netgi uždraustas, kadangi vaizduoja sunkią savo šalies socialinį, religinį ir visokį kitokį gyvenimą. Šis filmas man pasirodė netgi artimas Vakarų kultūrai, nes pasirodo, kad ir musulmonai gyvena panašiai kaip mes, turi savas teises, eina į darbą, rūpinasi Alzhaimerio sergančiais artimaisiais, turi kabelinę, klausosi muzikos, šoka ir dainuoja – žodžiu, filme vaizduojama šeima panaši į mūsų pasaulį, ne šiaip sau ateiviai ar iki menkiausio krustelėjimo suvaržyti religinių saitų, nors esama nemažai ir religinių apraiškų, iranėniškosios kultūros.

Taip, filmas išties patiko, padarė įspūdį, nors pagalvojau, jei pačią istoriją išėmus iš Irano šalies terpės ir perkėlus ją į tarkim kokią Lotynų Ameriką, filmas pasirodytų galbūt šiek tiek išplaukęs iš muilo operos – nėščia moteris, kuri netenka kūdikio, kaltina darbdavį, tačiau išskirtinė kultūrinė terpė, išvystytas scenarijus ir stipri režisūra neleidžia suabejoti paties filmo įtaiga ir stiprumu. Pats režisierius irgi kūrė šią juostą prieštaringai, vienu metu cenzūra buvo jį uždraudusi, tačiau kai laimėjo Oskarą ne Izraelis, o Iranas, juosta buvo sutikta palankiai – politinis karas mene. Įdomu ir tai, kad atslopus populiarumui visgi režisieriui netgi balių atšaukė, pasidžiaugta mažai. Apskritai nemažai gerų režisierių būna iš Artimųjų Rytų, tačiau jie sunkokai prasimuša į mūsų rinką, juk juosta taip ir neatėjo į Forum Cinema, ačiū Dievui, ją apsiėmė rodyti nepriklausomo kino centrai bei festivaliai.

Manau, kad šią juostą daugelis gurmanų jau matė arba jau ruošiasi žiūrėti. Ir manau, nereikia man raginti, nes pamatyti yra ko. Pakankamai populiari Vakarietiška problema nelabai populiari Artimuosiuose Rytuose – santykių nutraukimas. Aš sakau filmui „3 TAIP“.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 95/100

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela