Sveiki, skaitytojai!
Isabel Allende
yra viena žymiausių ir skaitomiausių Lotynų Amerikos rašytojų pasaulyje, kurios
kūryba pasižymi magiškojo realizmo elementais, gilia emocine jėga bei stipriais
moterų charakteriais. Gimusi Čilėje, ji vėliau dėl politinių aplinkybių buvo
priversta emigruoti, o šie asmeniniai išgyvenimai, netektys ir ilgesys tėvynei
tapo svarbiais jos literatūrinių kūrinių varikliais. Autorė sugeba meistriškai
pinti istorinius įvykius su intymiomis asmeninėmis dramomis, sukurdama epinio
masto pasakojimus, kurie alsuoja gyvybe, aistra ir nepaprastu paslaptingumu.
Jos romanai yra išversti į dešimtis kalbų, pelnę daugybę tarptautinių
apdovanojimų ir pavergę milijonų skaitytojų širdis visame pasaulyje.
Ši trilogija, kurią sudaro romanai „Dvasių namai“,
„Fortūnos duktė“ ir „Portretas sepija“, yra neatsiejamai susijusi ir viena kitą
papildanti saga, apimanti kelias kartas bei žemynus. Kiekviena knyga atveria
vis kitą epochą, tačiau jas visas jungia bendras giminės medžio kamienas,
stiprios moterys, lemtis bei neišvengiami istorijos vėjai. Šie kūriniai
skaitytoją nusiveda į kelionę per politinių sukrėtimų krečiamą Pietų Ameriką,
XIX amžiaus Čilę, Kalifornijos aukso karštligę ir San Franciską. Trilogija
stebina savo epine aprėptimi ir gebėjimu sukurti tirštą, mistinę atmosferą,
kurioje realybė susipina su sapnais ir pranašystėmis.
Trilogijos pradžia ir pirmoji dalis „Dvasių namai“ (Originalo
kalba pasirodė 1982 m.) vainikuoja giminės sagą nuo pat šaknų, apimdama beveik
viso XX amžiaus Čilės istorijos laikotarpį. Knyga pasakoja apie patriarchalinę
Truebų šeimą, kurios galva Estebanas Trueba yra ūmaus būdo ir valdžios trokštantis
žemvaldys, o jo žmona Klara apdovanota aiškiaregystės dovanomis ir bendrauja su
dvasiomis. Per šios giminės pakilimus ir nuosmukius, santykius tarp tėvų ir
vaikų bei politinius sukrėtimus autorė vaizduoja visuomenės virsmą nuo
feodalinių laikų iki kruvino karinio perversmo. „Dvasių namai“ tapo ne tik
magiškojo realizmo klasika, bet ir giliu liudijimu apie diktatūrą,
pasipriešinimą bei dvasinę stiprybę.
Antroji trilogijos dalis „Fortūnos duktė“ (originalo
kalba pasirodė 1999 m.) nukelia mus į XIX amžiaus vidurį, kur Valparaise jauna
našlaitė Eliza Zomers užauga britų pirklių šeimoje. Mergina slapta įsimyli
neturtingą vaikiną Choakiną, kuris, prasidėjus aukso karštligei, išvyksta
laimės ieškoti į Kaliforniją. Sužinojusi, kad laukiasi, Eliza nusprendžia
leistis į itin pavojingą kelionę laivu per vandenyną, kad surastų savo
mylimąjį. Šiame romane autorė meistriškai atskleidžia drąsios moters virsmą
laukinės ir negailestingos Kalifornijos fone, kur susiduria įvairių tautų
nuotykių ieškotojai, nusikaltėliai ir svajotojai.
Trečioji trilogijos dalis „Portretas sepija“ (originalo
kalba pasirodė 2000 m.) pasakoja apie Elizos Zomers anūkę Aurorą Del Valę,
gimusią San Franciske ir išgyvenusią skaudžią vaikystės traumą, dėl kurios ji
prarado atmintį apie pirmuosius savo gyvenimo metus. Mergaitę užaugina jos
ekscentriškoji ir valdinga senelė Paulina Del Valė, vėliau sugrąžinusi ją atgal
į Čilę. Užaugusi Aurora tampa talentinga fotografe, bandančia per objektyvo
lęšį ir sepijos spalvos nuotraukas sudėlioti savo praeities šukes bei suprasti
savo tapatybę. Šis romanas giliai nagrinėja atminties, šeimos paslapčių,
skaudžių netekčių ir brandos temas, pratęsdamas ankstesnėse knygose pradėtus
likimo vingius.
Visi trys šios trilogijos kūriniai išsiskiria
nepakartojamu autorės stiliumi, kuriame dera aštrus socialinis realizmas,
poezija ir magiški reiškiniai, priimami kaip savaime suprantama kasdienybės
dalis. Isabel Allende su reta atida ir empatija kuria personažus, ypač moteris,
kurios privalo išlikti vyraujančioje vyriškoje visuomenėje, nešti sunkią
tradicijų naštą ir kovoti už savo nepriklausomybę. Kiekviename puslapyje
pulsuoja pietietiškas temperamentas, gamtos stichijų galybė, meilės aistra ir
gyvenimo trapumas. Ši trilogija tampa ne tik įtraukiančia pramoga, bet ir gilia
emocine bei intelektualine patirtimi, praturtinančia kiekvieną skaitytoją.
Skaityti šią trilogiją – tai patirti vientisą,
svaiginantį epinį pasakojimą, kuriame praeities aidai nuolat atsispindi
ateities kartose. Knygos sujungia giminės prakeiksmus ir palaiminimus į vieną
darnų grandinės skambesį, įrodydamos, kad likimas yra išaudžiamas iš mūsų
pasirinkimų, skausmo ir vilties. Tai literatūra, kuri įtraukia nuo pirmo
puslapio ir nepaleidžia ilgai po to, kai užverčiamas paskutinis lapas,
palikdama neišdildomą įspūdį apie žmogaus dvasios didybę. Isabel Allende
kūriniai išlieka, kai kurių skaitytojų nuomone, amžinais literatūros šedevrais,
gvildenančiais amžinąsias gyvenimo, mirties, atleidimo ir meilės paslaptis.
Maištinga Siela
