Filmas: "Second Hand"

Sveiki,

Dar šiemet „Kino pavasaryje“ galėjote išvysti lietuvių režisieriaus Artūro Jevdokimovo filmą „Second Hand“ (2019), kuriame jis pasakoja emigrantų Didžiojoje Britanijoje gyvenimus. Second Hand – tai daiktai „iš antrų rankų“, kitaip sakant, kai britai atsikrato savo rūbų, o dėl jų kovoja emigrantų darbo brigados, kad galėtų perparduoti rūbų supirktuvėse. Tai gana nestabilus darbas, kuriam pasiryžta dalis lietuvių, važinėdami po miestų rajonus ir ieškodami, kaip tuos rūbus surinkti, o šalia jų darbo specifikos pasakojamos ir asmeninės istorijos; kas pastūmėjo juos dirbti tokį darbą, kaip jie leidžia laisvalaikį ir panašiai...

Tiesą sakant, filmą pamačiau visiškai atsitiktinai per LRT televiziją. Buvau šį bei tą girdėjęs, kad verta pamatyti, bet baiminausi, kad filmas bus labiau publicistinio pobūdžio, kaip antai TV laida „(Ne)emigrantai“. Tam tikrų TV laidos montažinių niuansų visgi yra. Bandoma išvengti studijinio paruošto interviu tipažo, todėl veikėjai pasakoja tiesiog dirbdami savo darbe, tad tas nepasitarnavo garso kokybei, dažnai tiesiog nebesuprasdavau, kas ką sako...

Daug mes apie emigrantus esame prisiskaitę, ypač, kad ne pyragai jiems ten, o šis filmas ir patvirtina, kaip sunku dirbti, kai iš tavęs paima dokumentus, kada šešias dienas per savaitę tiesiog triniesi darbe... Pirmojoje filmo dalyje labiau pasakojama apie „Second Hand“ darbo specifiką, antrojoje – asmeninės žmonių istorijos. Vienas puikiausių kadrų būta apie heroję Sandrą, kuri aiškina apie sielą, dvasią ir reinkarnaciją ir čia pat kitame kadre ji seksualiai šoka klube... Tas socialinio gyvenimo ir kultūrinės atskirties žmogus tampa sistemos vergu, štai, ką sako šis filmas. Nors niekas nešokiruoja, niekas nieko filme nesistengia įtikinti ar įrodyti, tiesiog išskleidžiami šiaip jau bent pačioje Lietuvoje mitologizuoti emigrantų gyvenimai, jų nelengvos patirtys, kurios daugiau ar mažiau jaudina.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Tuštėjantys ir nykstantys Lietuvos miestai (pastebimi kasdienybės pokyčiai)

Sveiki, 

Ką jūs pagalvojate, kai atsidarote dienraštį ar atsiverčiate laikraštį ir perskaitote, kad Lietuvos neliks? Spėju kelis variantus, priklausomai nuo to, kur Jūs gyvenate ir kiek Jums metų. Jeigu jūs abiturientas, tikriausiai galvojate, kad ir taip viskas nusivažiavo, o ir Jūsų pačių šioj šaly nebeliks ir visi likę tegu apsiši... Jeigu jums per 40 metų, tikriausiai dejuojate, kad, vaje, kaip blogai, nebėra jaunimo, nebėra gimstamumo, kaip blogai, kaip blogai, iš kur pensijas mokės, Lietuva geria, Lietuva sensta... Jeigu Jūs jau apskritai gyvenate ne Lietuvoje ir neplanuojate į ją grįžti, tikriausiai tokių portalų ir laikraščių stengiatės net neskaityti, nes Jums „giliai dzin“.

Ką galvoju aš? Slenku didmiesčio gatvėmis (ne sostinėje!) ir tuštėjančios gatvės, veidus jau atpažįsti, nors žmonių nepažįsti – visi praretėję, priartėję ir ,jeigu turi vieną tolimesnį draugą, tai „užmetus tinklą“ paaiškėja, kad per pažįstamų pažįstamus iš tikrųjų apie mus žino visas Kaunas, Klaipėda ar Šiauliai, priklausomai nuo to, kur gyvenate. Anonimiškumas ir kai tavęs nežino yra JĖGA, žmonių gausa yra jėga, dabar... Lietuva tuštėja ir galvoju, kad kiekvieno „iškritusio“ iš valstybės vagono turėčiau užimti vietą, juk kuo mažiau, tuo daugiau erdvėms likusiems, bet kad jaučiu viskas yra priešingai. Kuo mažiau lietuvių, tuo mažiau pasaulio, kaip Azovo jūra, kuri susitraukė į balą, o čia neseniai dar gyvybinga tauta bujojo prie Baltijos, o dabar, žiūrėk, greit vienas kito blusas susiskaičiuosime.

Ką reiškia gyventi nykstančioje ir emigruojančioje tautoje? Žinoma, yra individualios galimybės, pamatyti pasaulį, patirti nuotykių, mylėti ispaną, tuoktis su itale, išgerti savaitgalį Maltoje, o Norvegijoje gaudyti lašišas... Bet ne apie tai. Apie tautą, kaip tapatybę, lukštą, skydą, vertybę sunku ką ir bepasakyti. Kai kam tai kaskart mažiau paties žmogaus, kai kam tai „ne mano reikalas ir problemos“. 

Mūsų, sako statistika, 2080 metais liks 1,58 mil. ir daugumą sudarys senesni žmonės (tai čia aš ir tu, jeigu ką). Bet vis dar statomos vilos, nauji prekybos centrai, vis reikia daugiau ir daugiau, investuojam ir nykstam... Kaip atrodys ta plėtra, kai joje nebebus mūsų arba bus tiek mažai, kad atrodysime kaip sąvartyno žmonės, apsikrovę nebereikalingais daiktais. Žinoma, mūsų laukus ir autostradas užeis azijatai ir baltai galiausiai liks šiaip kaip istorinė žymė. Dominuojanti difuzijos banga praris ir... Neapleidžia manęs dabar jausmas, kad vis rašau apie rėmus ir kad visi žmonės lygūs ir Lietuvą paveldės kiti (irgi žmonės...), taip, kaip mes kažkada paveldėjome vardus.

Nežinau, kaip Jums, bet tuštėjančiame mieste darosi nyku. Jaučiuosi mažas. Atpažįstamas. Permatomas ir dėl to, kad ir kaip keistai skambėtų, nesaugus. O kas norėtų prisidėti prie mažumos, kai aplinkui visi tokie dideli? Kur būsiu aš ir kur būsite jūs po 30 metų? Tie kurie išliks ar tie, apie kuriuos kalbės būtaisiais laikais? 

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: LRT laida "Emigrantai" - kuo nustebino necenzūruota emigranto Mindaugo kalba?

Sveiki,

Šiandien susidūriau su keiksmažodžių galia. Aną penktadienį praėjau pro mokyklą, kai pro paradines duris išpuolė eržilų būrys, kuriuos, dievaži, niekaip nepavadinsi gimnazistais, ir traukdami baisią rusišką nešvankią čiastuškę staugė nešvankybes. Tiesiog pasimėgaudami, kokie ereliai, kokie galingi, kokie nuostabūs, visatos centrai ir visos žvaigždės bei planetos sukasi tik apie juos, žinoma, jų iliuzijų tuštybėse. 

Kaip tik šiandien pasirodė tas „nuostabus“ LRT paruoštas emigranto įrašas, kur vyras kas antrame žodyje kaip kokį savaime suprantamą ištiktuką išleidžia po keiksmažodžio pliūpsnį. Žinoma, pasipiktinusių buvo begalės: kaip čia LRT taip gali sau leisti, kaip gali imti iš tokio emigranto interviu ir t. t. Teisuolių ir teisėjų kaip visada netrūksta, tačiau ir tokių, kurie tuojau pat spragteltų ir moralistams: o intelektualai nesikeikia? Nesikeikia mokytojai? Dėstytojai? Pampersuose sėdinčios kantriosios kasininkės? Keikiasi. Bet... 

Besikeikiantis žmogus, manding, rodo prastą savo ne tiek aplinkinės kultūros normą, keik savo ugdymo spragas, mūsų visų spragas, toks žmogus visą gyvenimą buvo menkinamas, jo gebėjimai slopinami, o ten, kur reikėjo disciplinose nuolankumo – gniuždomas, nes maištininkas, atsikalbinėtojas, banditas... Dar kažkas bandė primesti komentaruose: vai, kaip šitaip gali emigrantas kalbėti, Lietuvai gi gėdą daro. Palaukit, negi turtingi ir laimingi emigruoja? Tie patys žmonės nuo mūsų šaligatvių – sugniuždyti nelaimingi, tie patys, kurie keikia vakarus už liberalizmą, už tai, kad tolerancija, už tai, kad homoseksualumą propaguoja, turi savo šalyje normalius atlyginimus, bet vis tiek ne į Rusiją važiuoja, o prie tų pačių iškeiktų vakariečių. Štai jums ir vidinis susipriešinimo pavyzdys – sąmonė ir vertybių veidrodis dar Sovietų Sąjungoje, o asmeninių galimybių troškulys – vakaruose. Ir LRT televizija, sakyčiau, čia visai nekalta, kad parodė realaus žmogaus situaciją, jo suluošinimą, išaugimą tokiose sąlygose ir kultūroje, kurią sudaro kiemo „bachūrai“, o Jūs tikrai norite, kad LRT televizija Jums pieštų idilinę tikrovę? Utopiją? Be keiksmažodžius dangstančių pypsėjimų? Aš tai nenoriu. Taip kaip šis vyras kalba reportaže, realiai Lietuvoje koks 80–90 proc. vyrų bendrauja kasdien tik taip ir dar baisiau, o Jūs norite prieš kameras grimo ir padlaižiavimo. 

Skirtumas tarp intelektualų besikeikiančių ir besikeikiančių kaip reportaže yra akivaizdus; ištarto žodžio svoris, jo esmės suvokimas, kai lepteli kokia žinių vedėja netyčia, ji gailisi, nes irgi kasdien eidama pro mokyklą girdėjo tuos žodžius, atsinešė į šeimą, nors ir suvokia jų galią ir išraiškos prasmę, tiesiog kartais jo nesulaikysi kaip čiaudulio, tačiau kiek žmonių „nachuj“ reiškia tas pats, kaip „aš manau“? Manau, statistiškai nesunku įsivaizduoti. Tai norma. Negera norma, bet kartu daug ką pasakanti apie žmogaus gyvenimą, juk kalba išduoda žmogaus patirtį ir niekur nepabėgsi, ar tu žinių vedėjas, ar emigrantas. Dar niekaip taip nemačiau, o gal nebuvau pagalvojęs, kad kalba tiek daug pasakytų apie žmogaus žaidas ir nelaimingą gyvenimą.

Pridedu kontekstui įrašą:

Jūsų Maištinga Siela