Aktualijos: Edita Mildažytė vs. Beata Tiškevič - kodėl mus papiktino toji laida, o Radistai niekada?

 

Sveiki,

 

Galvojau, ką pasakyti šia tema. Ir ar išvis reikia, nes socialiniuose komentaruose tiek prirašyta (ir aš rašiau), kad tiesiog tas gynybinis instinktas medijose tampa kaip ir reikalu apginti Lietuvą prieš priešą. Labiausiai mes nepakenčiame pažeminimo ir neteisybės. Ypač, jeigu tas žmogus populiarus ir turi įtakos kitiems.

 

Nekalbėsiu apie Editos Mildažytės vairavimą. Manau, moteriai per skaudi tema, tačiau toji laida su Beata Tiškevič... Kodėl ji išėjo apskritai į LRT viešumą? Negi niekas nepastebėjo? Peržiūrėjau tą laidą ir suskubau beatodairiškai ginti Beatos Tiškevič, kuri, kas be ko, toje laidoje yra tikrąją to žodžio prasme „ant karštosios kėdės“. Bet po kurio laiko atsikvošėjau ir pagalvojau, bet juk esu Beatą matęs panašioje pokalbių laidoje su panašiais provokuojančiais klausimais, į kuriuos ji kuo puikiausiai išsisuko. Ir tos laidos buvo tiesioginės, viešoje auditorijoje. Nieko nepuolu teisinti. Man atrodo, kad Edita Mildažytė šiek tiek išėjo iš savito žanro, prisižiūrėjo buvusių B. Tiškevič interviu su jaunaisiais influenceriais, su kuriais ji šnekėjo apie #NEBEGĖDA, sekso žaislus ir kitus dalykus, ir sumanė, kad ji – puikus paukštelis ir jai pačiai pravartu su tokia be tabu moterimi pakeisti laidos toną ir pabūti freak laidų vedėja tik, žinoma, nepavyko dėl kelių priežasčių.

• a)      Edita Mildažytė niekada nevedė tokių stendapinių be tabu pokalbių.
• b)      Iš laidos vedėjos niekas nesitikėjo (ypač B. Tiškevič) tokių klausimų, todėl ji buvo nepasiruošusi.
• c)      Net stendapininkai nesako: aš matau, kad tavo kojos kruvinos, o kodėl būdama feministe, jas skutiesi?
• d)      Stendapininkai neprimeta savo nuomonės, jos susieina su pašnekovo, „susiliečia“ ir makabriškai prasilenkia, o E. Mildažytė to nemoka. (Prisiminkime, kaip ji išdėstė feminizmo teoriją apie nupjautas krūtis ir t. t. bei pamokslavo).
• e)      Mes E. Mildažytei po „Bobų vasara“, „Krokodilas“ ir „Bėdų turgus“ laidų keliame kitokias etines vertinimų normas nei, pavyzdžiui, Rolandui iš Radistų (tai kaip ir dėl to netikėta kažkiek, pripažinkime) ir šiek tiek segreguojame pagal amžių ir lytį bei nuopelnus laidos vedėją. Jeigu tą laidą vestų, pvz., Raisa Šarkienė su Radži su tais pačiais klausimais, juk visi būtų atsipalaidavę.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Second Hand"

Sveiki,

Dar šiemet „Kino pavasaryje“ galėjote išvysti lietuvių režisieriaus Artūro Jevdokimovo filmą „Second Hand“ (2019), kuriame jis pasakoja emigrantų Didžiojoje Britanijoje gyvenimus. Second Hand – tai daiktai „iš antrų rankų“, kitaip sakant, kai britai atsikrato savo rūbų, o dėl jų kovoja emigrantų darbo brigados, kad galėtų perparduoti rūbų supirktuvėse. Tai gana nestabilus darbas, kuriam pasiryžta dalis lietuvių, važinėdami po miestų rajonus ir ieškodami, kaip tuos rūbus surinkti, o šalia jų darbo specifikos pasakojamos ir asmeninės istorijos; kas pastūmėjo juos dirbti tokį darbą, kaip jie leidžia laisvalaikį ir panašiai...

Tiesą sakant, filmą pamačiau visiškai atsitiktinai per LRT televiziją. Buvau šį bei tą girdėjęs, kad verta pamatyti, bet baiminausi, kad filmas bus labiau publicistinio pobūdžio, kaip antai TV laida „(Ne)emigrantai“. Tam tikrų TV laidos montažinių niuansų visgi yra. Bandoma išvengti studijinio paruošto interviu tipažo, todėl veikėjai pasakoja tiesiog dirbdami savo darbe, tad tas nepasitarnavo garso kokybei, dažnai tiesiog nebesuprasdavau, kas ką sako...

Daug mes apie emigrantus esame prisiskaitę, ypač, kad ne pyragai jiems ten, o šis filmas ir patvirtina, kaip sunku dirbti, kai iš tavęs paima dokumentus, kada šešias dienas per savaitę tiesiog triniesi darbe... Pirmojoje filmo dalyje labiau pasakojama apie „Second Hand“ darbo specifiką, antrojoje – asmeninės žmonių istorijos. Vienas puikiausių kadrų būta apie heroję Sandrą, kuri aiškina apie sielą, dvasią ir reinkarnaciją ir čia pat kitame kadre ji seksualiai šoka klube... Tas socialinio gyvenimo ir kultūrinės atskirties žmogus tampa sistemos vergu, štai, ką sako šis filmas. Nors niekas nešokiruoja, niekas nieko filme nesistengia įtikinti ar įrodyti, tiesiog išskleidžiami šiaip jau bent pačioje Lietuvoje mitologizuoti emigrantų gyvenimai, jų nelengvos patirtys, kurios daugiau ar mažiau jaudina.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

LRT rubrika "Kino žvaigždžių alėja" grąžina seną gerą kiną žiūrovams

Sveiki,

Paskutiniu metu mane vis stebina LRT kino parinktis savo televizijos žiūrovams. Rodos, kai be „Elito kino“ rubrikos lyg ir nieko geriau nebegali būti, LRT vėl pateikia dar vieną gurmanišką rubriką savo žiūrovams – „Kino žvaigždžių alėja“, kurioje rodomi geriausiai įvertintos kino juostos. Ir tai juostos bei vaidmenys, už ką mes mylime Holivudą ir Europos kiną. Tai senos, geros kone jau retro kino klasika tapusios juostas. Nors aš asmeniškai mačiau kol kas tik keletą juostų ir labiausiai įsiminė čia jau mano pristatytą „Visas tas džiazas“.

Neįtikėtina, kad senas geras kinas grįžta į eterį, kai visi ištroškę pačių naujausių, pačių labiausiai kino efektais prisodrinto kino, kuris vos ką tik „nulipo“ nuo didžiųjų teatro ekranų. Tikiuosi, kad „Kino žvaigždžių alėja“, startavusi 2016 spalio 10 dieną, išliks ilgamete LRT televizijos dalimi. Jau nusižiūrėjau keletą filmų į priekį, o Jūs?

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: LRT laida "Emigrantai" - kuo nustebino necenzūruota emigranto Mindaugo kalba?

Sveiki,

Šiandien susidūriau su keiksmažodžių galia. Aną penktadienį praėjau pro mokyklą, kai pro paradines duris išpuolė eržilų būrys, kuriuos, dievaži, niekaip nepavadinsi gimnazistais, ir traukdami baisią rusišką nešvankią čiastuškę staugė nešvankybes. Tiesiog pasimėgaudami, kokie ereliai, kokie galingi, kokie nuostabūs, visatos centrai ir visos žvaigždės bei planetos sukasi tik apie juos, žinoma, jų iliuzijų tuštybėse. 

Kaip tik šiandien pasirodė tas „nuostabus“ LRT paruoštas emigranto įrašas, kur vyras kas antrame žodyje kaip kokį savaime suprantamą ištiktuką išleidžia po keiksmažodžio pliūpsnį. Žinoma, pasipiktinusių buvo begalės: kaip čia LRT taip gali sau leisti, kaip gali imti iš tokio emigranto interviu ir t. t. Teisuolių ir teisėjų kaip visada netrūksta, tačiau ir tokių, kurie tuojau pat spragteltų ir moralistams: o intelektualai nesikeikia? Nesikeikia mokytojai? Dėstytojai? Pampersuose sėdinčios kantriosios kasininkės? Keikiasi. Bet... 

Besikeikiantis žmogus, manding, rodo prastą savo ne tiek aplinkinės kultūros normą, keik savo ugdymo spragas, mūsų visų spragas, toks žmogus visą gyvenimą buvo menkinamas, jo gebėjimai slopinami, o ten, kur reikėjo disciplinose nuolankumo – gniuždomas, nes maištininkas, atsikalbinėtojas, banditas... Dar kažkas bandė primesti komentaruose: vai, kaip šitaip gali emigrantas kalbėti, Lietuvai gi gėdą daro. Palaukit, negi turtingi ir laimingi emigruoja? Tie patys žmonės nuo mūsų šaligatvių – sugniuždyti nelaimingi, tie patys, kurie keikia vakarus už liberalizmą, už tai, kad tolerancija, už tai, kad homoseksualumą propaguoja, turi savo šalyje normalius atlyginimus, bet vis tiek ne į Rusiją važiuoja, o prie tų pačių iškeiktų vakariečių. Štai jums ir vidinis susipriešinimo pavyzdys – sąmonė ir vertybių veidrodis dar Sovietų Sąjungoje, o asmeninių galimybių troškulys – vakaruose. Ir LRT televizija, sakyčiau, čia visai nekalta, kad parodė realaus žmogaus situaciją, jo suluošinimą, išaugimą tokiose sąlygose ir kultūroje, kurią sudaro kiemo „bachūrai“, o Jūs tikrai norite, kad LRT televizija Jums pieštų idilinę tikrovę? Utopiją? Be keiksmažodžius dangstančių pypsėjimų? Aš tai nenoriu. Taip kaip šis vyras kalba reportaže, realiai Lietuvoje koks 80–90 proc. vyrų bendrauja kasdien tik taip ir dar baisiau, o Jūs norite prieš kameras grimo ir padlaižiavimo. 

Skirtumas tarp intelektualų besikeikiančių ir besikeikiančių kaip reportaže yra akivaizdus; ištarto žodžio svoris, jo esmės suvokimas, kai lepteli kokia žinių vedėja netyčia, ji gailisi, nes irgi kasdien eidama pro mokyklą girdėjo tuos žodžius, atsinešė į šeimą, nors ir suvokia jų galią ir išraiškos prasmę, tiesiog kartais jo nesulaikysi kaip čiaudulio, tačiau kiek žmonių „nachuj“ reiškia tas pats, kaip „aš manau“? Manau, statistiškai nesunku įsivaizduoti. Tai norma. Negera norma, bet kartu daug ką pasakanti apie žmogaus gyvenimą, juk kalba išduoda žmogaus patirtį ir niekur nepabėgsi, ar tu žinių vedėjas, ar emigrantas. Dar niekaip taip nemačiau, o gal nebuvau pagalvojęs, kad kalba tiek daug pasakytų apie žmogaus žaidas ir nelaimingą gyvenimą.

Pridedu kontekstui įrašą:

Jūsų Maištinga Siela