Dienos citata: Ingrida Šimonytė apie Remigijaus Žemaitaičio teismą ir kvailių sąmokslo teorijos

 

Sveikas,

 

Žemaitaitis nuteistas! Ir jeigu nebuvo itin didelio pagrindo už tai, kas protokole, esu tikras, kad jis kaip sukirmijęs žmogelis nusipelnė už visus likusius savo šaršalus, nesąmonės, neapykantą ir t. t. TODĖL! Žemaitaitį – šalin!

 

„Visi šitie „ereliai“ niekada dėl nieko nekalti ir niekada už nieką neatsakingi. Vos tik pakvimpa atsakomybe, visur tik „sąmokslas“ ir „politizavimas“, „puola“ konservatoriai, gėjai, žurnalistai, marsiečiai ar driežažmogiai. Toks jau dėsnis – kai kas nors melagis, tai ir bailys.“ Ingrida Šimonytė.

 

I. Šimonytė, vartodama posakį „Visi šitie „ereliai“ niekada dėl nieko nekalti ir niekada už nieką neatsakingi“, ironiškai kritikuoja tuos politikos veikėjus, kurie yra kupini puikybės, bet stokoja moralinės drąsos. Jos teigimu, vos tik iškyla atsakomybės klausimas dėl klaidų ar nesėkmių, tokie asmenys atsisako prisiimti kaltę ir vietoje to puola ieškoti išorinių priešų – pradedant konservatoriais ir gėjais, baigiant absurdiškais „marsiečiais ar driežažmogiais“ – kad paaiškintų savo problemas, vadindami bet kokią kritiką „sąmokslu“ ar „politizavimu“. Citatą apibendrina aštri išvada: „kai kas nors melagis, tai ir bailys“, nurodanti, kad nuolatinis melavimas apie situaciją ir atsakomybės vengimas yra neatsiejami bailaus charakterio bruožai. Žemaitaitis niekada nieko neatsiprašo, jis kaip gaidys vištidėje, vienas sau pats herojus ir dar... kokiame „Informaciniame klube“, kur susirinkusi bulviakasių nusiminusi darbo liaudies ieško Landsbergio šiferio...

 

Neturiu žodžių. Viskas taip ir yra.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Konfucijus apie apie išmintį ir kvailumą

 

Sveiki,

 

Žymusis kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs: galvokite, ką sakote.“

 

Konfucijus, Kinijoje labiau žinomas kaip Kong Fudzi (Mokytojas Kongas), yra viena įtakingiausių istorijos asmenybių, kurios mokymas tūkstančius metų formavo Kinijos civilizacijos pagrindus. Įdomu tai, kad pats Konfucijus, gyvenęs chaotišku Pavasario ir Rudens laikotarpiu (apie 551–479 m. pr. Kr.), nelaikė savęs naujos filosofijos kūrėju. Jis save matė kaip atsidavusį senovės tradicijų, ritualų ir „auksinio amžiaus“ išminties puoselėtoją ir perdavėją, bandantį įtvirtinti moralę ir tvarką supuvusioje valdžioje. Ši jo misija buvo tokia svarbi, kad jo paties gimimas apaugo mitais: pasakojama, jog jam gimus jo motiną aplankė kvilinas – mitinė būtybė su drakono galva ir elnio kūnu – pranašavusi gimusio vaiko didybę.

 

Nors dabar Konfucijus visų pirma asocijuojasi su išmintimi, jo gyvenimas buvo pažymėtas nesėkmių ir nusivylimų. Jaunystėje jis dirbo visai paprastus darbus, pavyzdžiui, sargybiniu ar prižiūrėtoju, ir tik vėliau, jau brandžiame amžiuje, pasiekė aukštą teisingumo ministro postą Lu valstybėje. Tačiau ir čia jis ilgai neužsibuvo. Konfucijus atsistatydino, nes buvo įsiutęs, kai jo valdovas pasidavė gretimos valstybės dovanotiems malonumams – šimtui gerų žirgų ir aštuoniasdešimčiai gražuolių šokėjų, ignoruodamas valstybės reikalus. Po šio įvykio jis daugiau nei dešimtmetį klajojo per Kinijos valstybes, bandydamas įtikinti valdančiuosius savo dorybės ir etikos pagrįstos valdžios vizija, tačiau didelės sėkmės nesulaukė ir mirė nusivylęs.

 

Didžiausias netikėtumas slypi jo palikime: nors jis mirė neįvertintas, jo mokiniai užrašė jo pamokymus, sukurdami knygą „Apmąstymai ir pašnekesiai“. Šie mokymai, pabrėžiantys pagarbą tėvams, ritualų laikymąsi ir nuolatinį tobulėjimą, po kelių šimtmečių buvo pakylėti Han dinastijos ir tapo oficialia Kinijos valstybės ideologija. Ironiška tai, kad anksčiau, Cin dinastijos laikais, jo knygos buvo deginamos, o mokiniai persekiojami. Taigi, žmogus, kurio ambicija buvo reformuoti vieną valstybę ir kuris to nepasiekė, galiausiai tapo galingiausios Rytų Azijos imperijos ir jos civilinės tarnybos pagrindu tūkstančiams metų. Šis milžiniškas, užtęstas poveikis, gerokai pranokęs bet kokias jo gyvenimo viltis, ir yra didžiausias Konfucijaus paradoksas.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: filosofas Clément Rosset apie kvailumą ir inteligenciją ("Traktatas apie idiotizmą")

 

Sveiki,

 

„Kvailybės vidus yra subtilus ir skaidrus kaip laumžirgio sparnas, ji spindi inteligencijos įveika.“ Clément Rosset

 

Man labai patiko ši prancūzo filosofo mintis, kad grynoji tikrovė (idiotizmas) yra nepaprastai paprasta, grakšti ir nekvestionuojama (kaip laumžirgio sparnas), o jos egzistencinis akivaizdumas yra toks stiprus, kad jis paverčia bejėgiais visus proto ir intelektualinius bandymus ją paaiškinti, pakeisti ar įveikti. Cituojama kvailybė yra ne proto trūkumas, o egzistencijos faktas, kurio pranašumas pasireiškia intelekto nesugebėjimu jam priskirti gilesnės prasmės ar paaiškinti jo atsitiktinumo. Kitą vertus, pagal Byung-Chul Han, būtent kvailumas trikdo sistemą, išveda iš jos ribų, nes kvailybė kaip idiotizmas nepavaldus psichopolitikos dėsniams.

 

Clément Rosset gimė 1939metais Paryžiuje. Jo biografija nėra pažymėta dramatiškais posūkiais, bet jo intelektualinė aplinka buvo privilegijuota. Studijavo Paryžiaus École Normale Supérieure (ENS), vienoje prestižiškiausių Prancūzijos aukštųjų mokyklų, kur susidūrė su tokiais žymiais mąstytojais kaip Louis Althusser ir Jacques Lacan. Šis išsilavinimas suformavo jo griežtą, bet nepriklausomą požiūrį į filosofiją, nors vėliau Rosset sąmoningai atsiribojo nuo Paryžiaus akademinio elito ir jo madų, pasirinkdamas gyventi ir dirbti Nicos universitete. Jis visą gyvenimą išlaikė santykinai atsiskyrusio mąstytojo reputaciją, kuris vengė plačiai paplitusios filosofinės grandilokvencijos.

 

Rosset'o filosofinis požiūris pasižymėjo radikaliu realizmo ir antihumanizmo palaikymu. Jam filosofija turėjo tarnauti vienam tikslui: grynosios tikrovės (pranc. le réel) priėmimui. Ši tikrovė yra neapdorota, be paaiškinimų ar „antrininkų“ (double), ji yra idiotiška (idiotie), pradine žodžio prasme – unikali, nepakartojama ir nepakeičiama. Šis tikrovės paprastumas kelia egzistencinį siaubą daugumai žmonių, todėl jie pasitelkia iliuzijas, mitus, ar metafiziką – visa tai Rosset vadino „antrininkais“ – kad pabėgtų nuo nepakeliamo realaus pasaulio atsitiktinumo. Rosset'ui filosofas yra tas, kuris pakelia tikrovės nepagražintą akivaizdumą.

 

Pagrindinės Rosset'o idėjos sukasi apie keturias sąvokas: tikrovė (le réel), antrininkas (le double), idiotizmas (l'idiotie) ir džiaugsmas (l'allégresse). Anot jo, tikrovė yra vienintelė ir neaprašoma, o bet koks bandymas ją aprašyti ar paaiškinti sukuria jos antrininką, iliuzinį pabėgimą. Šis grynas, neapdorotas tikrovės faktas yra idiotiškas (paprastas ir be priežasties), ir jo priėmimas veda prie džiaugsmo – būsenos, kurią pasiekiame, kai mūsų troškimai pagaliau sutampa su tikrove, nebereikalaujant iš jos daugiau prasmės. Rosset'as buvo stipriai paveiktas tokių mąstytojų kaip Arthur Schopenhauer (ypač jo požiūrio į valią ir kančią) ir Friedrich Nietzsche (ypač idėjos apie amor fati – meilę likimui).

 

Tarp jo svarbiausių darbų, kuriais išplėtojo šias idėjas, yra „Traktatas apie idiotizmą“ (Le Réel. Traité de l'idiotie, 1978), kuriame Rosset išsamiai aprašo tikrovę kaip „be antrininko“ ir gina jos idiotišką prigimtį. Kitas reikšmingas veikalas yra „Tikrovė ir jos antrininkas“ (Le Réel et son double, 1976), kuriame jis nagrinėja žmonijos polinkį kurti iliuzijas. Jo rašymo stilius yra lakoniškas, elegantiškas ir literatūrinis, dažnai naudojantis pavyzdžius iš meno, muzikos ir kasdienio gyvenimo, kad paaiškintų savo idėjas. Jis išsiskyrė tuo, kad sugebėjo paversti pesimistines ir niūrias egzistencines tiesas beveik džiaugsmingomis.

 

Rosset'o indėlis į filosofiją yra jo griežta opozicija bet kokiam idealizmui, transcendencijai ar paaiškinimui. Jis kvietė atsisakyti iliuzijų apie gilesnę prasmę ar išganymą ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra: atsitiktinį, vienintelį ir absurdišką. Šis radikalus priėmimas – tai neatsiejama filosofinės elegancijos forma, kurioje kvailybė (neapdorota tikrovė), aprašyta kaip „subtili ir skaidri kaip laumžirgio sparnas“, tampa ne proto trūkumu, o pati aukščiausia ir sunkiausiai pripažįstama tikrovės savybė. Rosset mirė 2018 metais, palikdamas unikalų palikimą Prancūzijos ir pasaulio filosofijoje.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Robert Musil apie gyvenimą, pastangas, vertybes, pasipriešinimą, gyvenimo sąlygas

 

Sveiki,

 

Visais tikriausiai gyvenimo atžvilgiais pritarčiau rašytojo Robertui Musil minčiai iš knygos „Žmogus be savybių“, bet...

 

„Žmogų kaip kvailį pirma reikia įgrūsti į jo galimybių, planų ir jausmų tramdymo marškinius, trukdyti jam visokiais prietarais, tradicijomis, kliūtimis ir apribojimais, - ir tik tada tai, ką jis sugeba nuveikti, galbūt bus ko nors verta, brandu ir pastovu...“

 

...bet tai neturėčiau būti AŠ.

 

Jūsų Maištinga Siela

Ko negalima vaikams ir kvailiams daryti internete? Klaipėdietė Kristina Kripa jau žino šį atsakymą (N-18)

 Sveiki,

Aš vėl su savo pamokslais. Bet gal ne tiek Jums, kiek sau pačiam, bet jeigu esate išmintingi, galite ir jūs pasimokyti. Šiaip įrašo šio nebūčiau daręs, bet peržiūrėjau puikų politikės Aušros Maldeikienės įrašą, kuriame ji didžiuojasi ir džiaugėsi, jog jai kažkada teko galimybė studijuoti Maskvos universitete, kuriame mokėsi didžiausi Sovietų Sąjungos protai. Maldeikienė aiškiai įraše papasakojo ir išdėstė argumentus, kodėl tas universitetas buvo geras, bet tą pačią dieną jos profilyje randu jaunos merginos iš Klaipėdos, kuri facebooke pasivadinusi Justina Kripa (tikriausiai pavardės trumpinys), kuri baigė Klaipėdos Hermano Zudermano gimnaziją, vėliau ir, kaip nurodyta profilyje, mokėsi Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje. Nežinau, ko moko socialiniuose moksluose ir ar mergina juos baigė, tačiau jos žinutė Aušrai Maldeikienei daugiau nei aiški.

Vis nesuprantu tų kvailių, kurie rašinėja protingiems politikams štai tokias pilnas keiksmų, beraštybės pertekliumi pradvisusius įrašus. Jie ką, argi nemato, kad visa tai plačiai viešinama ir skelbiama, kad tie įrašai kaip blogas tvaikas vilksis į tavo būsimą darbą (socialinį?!), juos skaitys tavo pirmasis, antrasis ir visi vyrai, kuriuos turėsi, ir tavo vaikai, o tu, vištele, net nesuvoki, kad viskas sugrįžta atgal vienu google paspaudimu. Visgi, vaikučiai ir brangūs skaitytojai, nedarykime internete tokių šposų, dėl kurių tenka vėliau gailėtis.

Jūsų Maištinga Siela