Filmas: "Šiukšlės" / "Trash"

Sveiki, skaitytojai,

Neseniai teko pamatyti ilgai pas mane užsistovėjusį filmą „Šiukšlės“ (angl. Trash) (2014), kurį režisavo, mano akimis, legendinis Stephen Daldry. Taip, tas pats, kuris režisavo filmus „Bilas Eliotas“, „Valandos“ bei „Skaitovas“. Paskutiniu metu režisierius daug laiko skyrė teatrui, todėl jo paskutinis filmas „Nepaprastai garsiai, neįtikėtinai arti“ buvo gerokai mane nuvylęs. Tiesą sakant, to tikėjaus ir iš filmo „Šiukšlės“, o tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl atidėliojau jį pažiūrėti.

O visgi filmas man labai patiko. Taip, jame nėra subtiliojo Stephen Daldry, bet pati istorija gerokai sujaudino. Dirbti kine su vaikais rimtam filmui nėra lengva užduotis, ypač įtikinti žiūrovą. Filmas apie Brazilijos sąvartyno vaikus, kurie įsivelia į kriminalinį įvyki, tik iš pažiūros atrodo įdomi idėja, tačiau jau nebe nauja ir kažkur matyta tiek filmo kompozicija, tiek veiksmas. „Šiukšlės“ pavadinčiau šiek tiek prastesniu brazilišku „Šiukšlyno milijonieriaus“ variantu – vaikai išlupa milijoną ir jų gyvenimas idiliškai pasikeičia. Daug veiksmo, bėgimo nuo parsidavusios ir korumpuotos policijos per miesto lūšnynus, mirčių, smurto ir vilties, kad vaikams pavyks. Esama ir gana abejotinų scenarijuje niuansų, pvz., kapinių mergaitė, kuri trenkia per galvą nusikaltėliui – iš kur? Kodėl toks keistas sprendimas? Abejotina pasirodo ir vaikų kalba – pernelyg literatūrinė, be lūšnyno žargono, o finalinis siužeto sprendimas pasirodė pernelyg naivus ir paprastas, nors filme didžiąją laiko dalį tvyrojo ir įtampa, ir intriga. Filmą taip pat lyginčiau su kitu irgi brazilišku karščiu ir kriminalais alsuojančiu filmu – „Dievo miestas“, kuriame nagrinėjami vaikų ir paauglių nusikalstomas pasaulis, tačiau ir šiam filmui „Šiukšlės“ visgi nusileidžia.

Kaip pas tokį režisierių nebus žymių aktorių? Bus, nors jų vaidmenys visgi labiau antraplaniai. Rooney Mara sukūrė gana vidutinišką ir blankoką personažą, tą patį galiu pasakyti ir apie aktorių Martin Sheen, bet tai tik dėl to, kad tai istorija ne apie juos...

Nepaisant visko prastesnio varianto, ką esu matęs, filmas pakankamai stiprus, jis įtikinamesnis nei „Nepaprastai garsiai, neįtikėtinai arti“. Ateityje norėtųsi, kad sugrįžtu unikalusis S. Daldry ir vienui vienas ekranizuotų ar pastatytu kažką stulbinančiai subtilaus ir įspūdingo.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti" / "Extremely Loud and Incredibly Close"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Nepaprastai garsiai ir neįtikėtinai arti“ (Extremely Loud and Incredibly Close) (2011 m.). Pradėsiu pesimistiškai, nes iš tikrųjų nusivyliau režisieriumi Stephen Daldry, kuris sukūrė tokius filmus kaip „Bilis Eliotas“, „Valandos“, „Skaitovas“. Manau, kad su šiuo filmu režisierius padarė žingsnį atgal ir net geroka žingsnį. Visų pirma pasirinkta tema – Rugsėjo 11 – osios padariniai Amerikoje, nereikia nė sakyti, tema labai „plati“ ir nuvalkiota. Suprantu, sumanymas gal ir nieko, parodyti viską vaiko akimis, tačiau manęs tai neįtikino. Pavadinimas ir pats trailer‘is lyg ir nemažai žadantis, tačiau žiūri filmą ir galvoji, kažkur kažkas matyta, kažkas subanalinta, kažkas skolinto ir pan.

Vaiko ir tėvo santykiai – pavaizduoti gan įdomūs, tačiau paties vaiko charakteris išluptas lyg iš kokios fantastikos, šiek tiek net siejosi su Oskarui nominuotu filmu „Hugo“. Berniuko charakteris pasirodė visiškai negyvenimiškas, sufantastintas – berniukas, kuris dėl tėvo atminimo „daro žygdarbius“, kai iš tikrųjų tokie vaikeliai sėdi namuose ir ašaroja prisiminę tėvelius, jis keliauja po visą Niujorką ir iš užuominų ieško tėvo atseit paliktos užduoties. Gal siužetas ir „originaliai“ skamba, tačiau jis toks netikėtas iš šio režisieriaus, toks suholivudintas, subanalintas, kad iš rimtos dramos liko tik vidutiniška drama vienkartiniam pasižiūrėjimui. Nesakau, kad filmas visiškai jau „bum, bum, tarara...“, tačiau mano manymu yra kur kas geresnių darbų. Tiesa, filme pasirodo ir legendiniai Tom Hanks ir Sandra Bullock, tačiau jų vaidmenys čia epizodiniai ir praktiškai filmo neišgelbsti.

Siūlau pasižiūrėti vidutiniškų dramų mėgėjams.

Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 46/100
IMDb: 6.9 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Skaitovas" / "The Reader"

Sveiki visi,

Dar vienas filmas, kurį būtinai turėjau pažiūrėti. Tai „Skaitovas“ (The Reader) (2008 m.) Tai talentingo režisieriaus darbas, už kurį Kate Winslet gavo „Oskarą“ kaip už geriausios moters vaidmenį. Tai trečiasis režisieriaus Stephen Daldry darbas. Iki tol jis buvo sukūręs du stiprius filmus – „Bilis Eliotas“ ir „Valandos“, pastarąjį jau esu čia pristatęs. Filmas „Skaitovas“ taip ir nepasiekė Lietuvos kino teatrų. Labai apmaudu, nes Kate Winslet vaidyba – nuostabi. Taip genialiai suvaidinta, jog vien dėl jos vėl ir vėl norisi žiūrėti šį filmą. 

Tai pasakojimas apie skirtingų amžių savotišką meilę – penkiolikmečio ir trisdešimtmetės susitikinėjimai, kurie vaizduojami itin subtiliai, atvirai ir jausmingai. Iš pradžių filmas glumina savo atvirumu, nesuvokiama, ką reiškia šis perdėtas intymumas ir kas už viso to slepiasi, tačiau viskas išaiškėja filmo pabaigoje. Kodėl moteris kiekvieną kartą prieš pasimylėjimą prašo, kad berniukas jai paskaitytų? Kodėl ji sutinka su visais nusikaltimais, kurių pati nepadarė? Kas slypi akyse ir skaitymo procese? Žmogaus troškimuose? Sakau, tai jaudinantis pasakojimas, pastatytas pagal knygą, tuo pačiu pavadinimu. Knyga 2004 metai išversta ir į lietuvių kalbą. Nebuvo labai pastebėta, tačiau pasirodžius ekranizacijai, kažkodėl visi ją prisiminė.

Filmą rekomenduoju visiems be jokio išskirtinumo. Manau, jis patiks tiek erotikos, tiek karinių, tiek romantinių, tiek fantastinių filmų mėgėjams. Verta kartą pamatyti ir paragauti tikros „Skaitytojo“ duonos, kaip sakant. Filmas labai įtraukia, dvelkia paslaptimi, intymumu, jaukumu ir brandina apčiuopiamos tragedijos vaisių, kuris galiausiai filmo pabaigoje skausmingai sprogsta. Gero žiūrėjimo!

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela