„Skaitau, bet raidės, atsitrenkę į akis
nepasiekę sąmonės, negyvos krinta atgal į atverstos knygos puslapius.“Alfonsas
Nyka-Niliūnas.
Vakar kažkaip perskaičiau šį Nykos-Niliūno dienoraščio
fragmentą. O kaip dažnai juk ir man būna, kada perskaitai puslapį teksto, o
niekas neįvyksta ir neužsifiksuoja.
„Umberto Eco buvo tobulas
įsikūnijimas erudito ir intelektualo, kuris su vienoda aistra gyvena ir
praeityje, ir dabartyje – kuris besąlygiškai myli savo knygas ir istorinius
siužetus, bet niekada nenusisuka nuo dabarties. Jis savo kūryboje tiesiog
tobulai sutaikė aukštąją ir populiariąją kultūras, jo mintyse ir kalbose jos
nesipyko – lygiai kaip internetas nekonfliktuoja su knygą. <...> Išėjus
Eco, Europa prarado vieną iš didžiausiųjų savo patriotų ir Proto Respublikos
piliečių. Skaitytojai neteko didžio autoriaus, kuris dalijosi su jais pasaulio
ir žmogaus nepažinumo pojūčiu bei paslaptimi. Meistras nei liūdėjo dėl pasaulio
kaitos, nei svaidė prakeiksmus – nebuvo kada, reikėjo stebėti ir mąstyti. Smalsiam
protui nėra kada liūdėti.“Leonidas Donskis
Tų režisierių Coppolų tiek daug, kad kaskart reikia
lįsti į internetą ir pasižiūrėti, kuris iš jų – senelis, vidurinioji karta ar
jau anūkų kūrybinis darbas. Gia Coppola – iš šios kino režisierių itališkosios
dinastijos yra trečiosios kartos jau kine sukūrusi ne vieną darbą, tačiau iš
jos kraičio kol kas pamačiau tik „Paskutinė šokėja“ (kai kur verčiama „Paskutinis
šou“) (angl. The Last Showgirl) (2024), kuriame kiek netikėtame
amplua pagrindinį vaidmenį sukuria buvusi sekso simbolis ir aktorė Pamela
Anderson.
Šie metai kažkokie vyresniųjų moterų aktorių
sugrįžimai ir įvertinimai, matyt, eidžizmas pasiteisino ir kino industrijoje,
todėl vis įdomesnių ir matomų vaidmenų sukuria vyresnės aktorės. Tiesa,
sukurdavo jos ir anksčiau, tik gal ne tiek buvo iškeliamos ir įvertinamos
prestižiniais įvertinimais kaip, pvz., šiemet Demi Moore. Pamela Anderson už „Paskutinę
šokėją“ taip pat gavo svarių savo karjeroje kino nominacijų ir pati teigė, kad
tokio rimto vaidmens laukė visą savo gyvenimą, nes iki tol ji atlikdavo arba
kvailų, arba hiperseksualizuotų blondinių vaidmenis.
Istorija pasakojama iš Las Vegaso, nuodėmių miesto,
kur dirba P. Anderson sukurta veikėja Šelė viename iš pramogų kazino imperijų,
kur kas vakarą vyksta seksualūs šokio pasirodymai (kažkodėl kostiumai man
priminė plunksnuotas buvusias Ryčio Cicino šokėjas). Pasaulis keičiasi ir šios
klasika tapusios šokėjos tampa nebereikalingos, laikomos atgyvenomis, o jas
keičia nauji savininkai ir jų norai perteikti komiškai gašlius pasirodymus,
kurie neturi nieko bendra su Šelės morale. Gavusi žinią Šelė sunkiai grumiasi
su tuo, kad 30 metų atidavė šiems pasirodymams, paaukojo gražiausias motinystės
akimirkas, o dabar tiesiog viską teks pradėti nuo nulio, negalės pasiimti net
kostiumo, kuriuos tiek metų dėvėjo pasirodymo metu.
Filmas gana slogus, jis apie amžizmą ir
pokyčius šou versle: senos ir nebepatrauklios šokėjos virsta pigiomis kokteilių
padavėjomis alkoholikėmis kaip Anetė (aktorė James Lee Curtis), nesukūrusios
šeimos. Šelė sulaukia savo dukters kaltinamų už tai, kad ji paaukojo jųdviejų
motinos ir dukters ryšį naktiniams pasirodymams, todėl jautriajai Šelei atrodo,
kad ji darė nepakankamai. Aplinkiniai taip pat meta užuominas, kad ji paaukojo
savo gyvenimą tuštiems pasirodymams, pramogų verslui užuot išties ką nors
gyvenime sukūrusi teisingo ir savito. Šelė skaudžiai kremtasi ir negali priimti
fakto, kad jos būvimas scenoje, kur ji tiek metų taip gerai jautėsi, iš tikrųjų
buvo tuščios iliuzijos, o jos būvimas pamainomas kur kas jaunesnių šokėjų...
Išties Pamelai Anderson, sakyčiau, teko sudėtingas
vidinių pastangų reikalaujantis vaidmuo ir, manau, jai pavyko. Jos sukurta
trapioji Šelė įkūnija daugelį pramogų versle dirbančių senstelėjusių moterų
sunkumus ir nelengvus pasirinkimus. Kiek žmogus yra atidavęs dėl svajonės ir
kaip gyvenimas šito neįvertina? Jautriai perteiktas Šelės vaidmuo netgi jaunam
žiūrovui leidžia susimąstyti, kaip veikia darbo rinka ir asmeniniai lūkesčiai. Slogi
socialinė aplinka, sutrūkinėję šeiminiai ryšiai, žlunganti idilė išties supurto
filme vaizduojamas moteris, bet pabaiga viltinga, nes po gyvenimiškos turbulencijos
ateina reikalingi pokyčiai ir nauji suvokimai.
Šokio spektaklis „Žemaitė
N. 18(0)“ – tai nauja nacionalinio ansamblio „Lietuva“ premjera, skirta
legendinei rašytojai Žemaitei. Šis modernus šokio spektaklis siekia atskleisti
ne tik Žemaitės kūrybą, bet ir jos kaip moters asmenybę, jos stiprybę, nepriklausomybę
ir drąsą. Spektaklio kūrėjai modernią choreografiją harmoningai derina su etno
motyvais, taip sukurdami unikalų ir įtraukiantį reginį.
Spektaklyje naudojama moderni šokio kalba, kuri
leidžia naujai interpretuoti Žemaitės gyvenimo istoriją. Moderni choreografija
papildoma etno motyvais, kurie suteikia spektakliui autentiškumo ir ryšio su
lietuviška kultūra. Spektaklyje skamba specialiai šiam pastatymui sukurta
muzika, kuri pabrėžia emocinę spektaklio atmosferą. Spektaklio scenografija ir
kostiumai kuria įspūdingą vizualinį pasakojimą, padedantį giliau suvokti
Žemaitės gyvenimo kontekstą.
Šis spektaklis – tai bandymas pažvelgti į Žemaitę iš
naujos perspektyvos, atskleidžiant jos gyvenimo ir kūrybos aktualumą
šiuolaikiniam žiūrovui. Spektaklis „Žemaitė N. 18(0)“ – tai ne tik šokio
pasirodymas, bet ir savotiška kelionė per Žemaitės gyvenimą, kupiną meilės,
drąsos ir kūrybos.
Balandžio 3–5 dienomis Klaipėdoje vyksiantis festivalis „Italų dienos Klaipėdoje“ žada tikrą itališkos kultūros šventę, kurioje susipins įvairūs meno žanrai ir pramogos. Šis festivalis, tarsi mažoji Italija, į Klaipėdą atneš pietų šalies dvasią, kurioje dominuos muzika, kinas, menas ir, žinoma, itališka virtuvė. Festivalio dalyviai turės galimybę išgirsti gyvą itališką muziką, kurią atliks tiek vietiniai, tiek iš Italijos atvykę atlikėjai, mėgautis itališko kino seansais, kurie atskleis šiuolaikinės Italijos kultūros ir visuomenės spalvas, taip pat dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kur bus galima išbandyti tradicinius itališkus amatus ir meną. Festivalio metu Klaipėda prisipildys itališkų skonių ir kvapų, siūlydama autentiškus itališkus patiekalus ir gėrimus. Šis festivalis – tai puiki proga ne tik susipažinti su itališka kultūra, bet ir patirti tikrą itališką „la dolce vita“ atmosferą, nepaliekant Lietuvos.