Knyga: Liu Cixin "Trijų kūnų problema"

 Liu Cixin. „Trijų kūnų problema“ – Vilnius: Kitos knygos, 2020. – p. 360.

Sveiki, skaitytojai,

„Esama keisto prieštaravimo, kuris atsiskleidžia žmonijos naivumu ir nuoširdumu Visatos akivaizdoje: čia, žemėje, žmonės gali trypti vienas kitą, persikelti per vandenyną ir sunaikinti draugiškas civilizacijas ginklais ir ligomis. Bet kai žvelgia į žvaigždes, jie tampa jausmingi ir mano, kad jeigu kosmose yra civilizacijų, jos būtinai laikysis visuotinių, kilnių dorovės taisyklių ir kad mylėti visas gyvybės formas yra to savaime suprantamo visuotinio moralės kodekso dalis (p. 355).“

Mano santykis su fantastine moksline literatūra beveik joks. Sunku pasakyti, kodėl vaizduotę plečianti, fantaziją lavinanti ir žinias apie fiziką, matematiką bei astronomiją ugdanti literatūra man neprieinama. Gal dėl to, kad ilgą laiką rūpėjo tai, kas dedasi čia, ant mūsų Žemės? Pripažinkime ir tai, kad mokslinė fantastinė literatūra nėra Lietuvoje apskritai itin populiari, jai sunku konkuruoti su populiariosios literatūros ar masinės lektūros verstais leidiniais (neskaitant to fakto, kad leidykla Eridanas buvo išsiugdžiusi savą skaitytojų būrį), šiuo metu mokslinės fantastikos knyga verčiama į lietuvių kalbą turi būti arba skandalinga, arba išties tokia gera ir reikšminga pasauliniu mastu, kad galėtų varžytis su kito žanro kūriniais. Leidykla Kitos knygos pristatė kinų rašytojo Liu Cixin (g. 1963) pirmąją trilogijos Žemės praeities atminimui dalį Trijų kūnų problema (angl. The Three-Body Problem), kuri originalo kalba pirmąkart pasirodė 2008 metais, o pasauliniu mastu pelnė vieną prestižiškiausių mokslinės fantastikos literatūrinių įvertinimų – Hugo premiją.

Knygą į lietuvių kalbą išvertė daugeliui puikiai pažįstamas rašytojas Saulius Tomas Kondrotas, kurio paties literatūra pasižymi fantastiniais elementais, todėl jam suprantami šie literatūros pasaulio kūrybos dėsniai. Vertėjas apie knygą teigia: „Transformuojanti patirtis. Perskaitęs tampi kitoks.“ Tikriausiai skaičiau ne taip įdėmiai, nes po knygos nesijaučiu pasikeitęs ar kaip nors pakeitęs požiūrį į šios literatūros žanrą, tačiau neatimsi vieno – tai buvo išties įdomus skaitymas, kuris įtraukė, leido mąstyti, ieškoti sąsajų, plėstis, augti.

Knyga mus nukelia į revoliucingus 1967-uosius Kinijos laikus, kai vyksta didžioji Kultūrinė revoliucija ir valdžią paima diktatorius bei jo partija, kuri pradeda įdiegti absurdiškus įstatymus, visur regi ir mato liaudies priešus, kuriuos reikia sudoroti. Maždaug dabartinė Šiaurės Korėjos realybė. Manau, knyga labai „atsargiai“ parašyta, nes iki šiol Kinijoje veikia cenzūra, todėl autoriui teko tam tikrus istorinius faktus išgalvoti, tačiau mums, lietuviams, kurie patyrė komunistinį režimą, manau, nesunku suvokti tuos istorinius procesus, nes jie kaip atspindys to, ką iš esmės patyrėme ir mes patys. Ką pirmiausia daro nauja galinga nacistinė valdžia, kad įsitvirtintų? Ogi naikina inteligentiją, todėl dėmesio centre atsidūrusi fizikų mokslininkų šeimyna tiesiog viešoje aikštėje paverčiama atpirkimo ožiu. Tačiau iš jų išlieka jauna mokslininkė Je Vendzie, kuri atsiduria Raudonojo kranto bazėje, o ten galiausiai slapta paleidžia kodais užšifruotą žinutę į Saulę, o žinutė atsimušusi į Saulės spinduliuotę ir sustiprėjusi perduoda žinią likusiam kosmosui. Po aštuonerių metų Je gauna atsakymą iš nežinomos Trisoliario planetos...

Knyga prasidėjusi praeities politiniais procesais kalba apie pirmąjį kontaktą su nežemiškomis pažangiomis būtybėmis. Knygos autentiškumas išsiskiria tuo, kad autorius apjungia savo tautos patirtis ir sukonstruoja naują regimą pasaulį, daug įdomesnį, nei kad mes gyvenam apsupti COVID-19 viruso grėsmėmis. Autorius randa tam tikrus būdus apibendrinti kinų ir visos žmonijos civilizacijos augimo ir vystymosi etapus, netgi netiesiogiai kritikuoja mūsų netobulumą, kuris reiškiasi per nesantaiką, gobšumą, socialinę nelygybę bei idealios visuomenės idėjos išsigimimą. Politiniame lygmenyje kalbama apie žmogaus kaip unikalios ir individualios būtybės sunaikinimą vardan tautinio idealo – tai čia senas geras komunizmo valdymo principas, visus įvilkti į vieno dydžio ir spalvos kelnes, kad būtų lengviau valdyti.

Antrasis knygos sluoksnis – grynoji fantastinė literatūra, paremta naujausiomis astronomis ir fizikos teorijomis bei hipotezėmis apie juodąją materiją, protonų ir neutronų dalelių atskyrimą bei tų dalelių skaldymą. Įspūdingai aprašomas protono išvyniojimas įvairiais matmenimis, kuris perteikia mūsų Visatos sudėtingus daugiamačius lygius. Protono siuntimas iš Trisoliario planetos į Žemę kaip technologijų ir mokslo pažangos sustabdymo programa, manding, priminė iš esmės matricos valdymo perpratimą. Vadinasi, jeigu galima programuoti per elementariąsias daleles žmonijos veiksmų sekas, mes iš esmės esame tik skaitmeniniai robotukai, gyvenantys vienoje didžiulėje kompiuterinėje programoje, todėl, kaip budizmas ir teigia, viskas tėra iliuzija. Įdomiausia man buvo tos knygos dalys, kada autorius moksliškais terminais ir pavyzdžiais perteikia tai, ką nuo senų senovės teigia budizmas ir kai kurios nepopuliarios ezoterika ir praktine magija grįstos religinės atšakos. Ir visa tai neprieštarauja, o veikiau nutiesiami sąsajų tiltai tarp dvasios ir mokslo pasaulio liudijančių dėsnių.

Liu Cixin 

Na, ir esminis Liu Cixin vykęs bandymas yra „sudurstyti“ Kultūrinės Kinijos revoliucijos atšvaitus su tolimos Kentauro Alfoje gyvenančios civilizacijos ypatumus, kurie pasižymi paradoksaliais civilizacijos dėsniais, atspindinčius mus pačius. Tam autorius pasitelkia kelis kalbėjimo modelius. Vienas iš jų – „Trijų kūnų“ žaidimas, į kurį pasineria nano dalelių tyrinėtojas Vang Miao, ten jis patiria virtualiuoju būdu sukurtus įsivaizduojamos planetos dėsnius. Prie žaidimo jungiasi patys imliausio protai, mokslinis elitas, kuris bando kaskart išspręsti Trijų kūnų problemą, apskaičiuoti tam tikrą algoritmą, kad besikurianti civilizacija kaskart spėtų išgyventi tarp trijų saulių zenito, kol šios nepriartėjo ir neišdegino paviršiaus ir civilizacijos. Iš esmės niekas neįstengia apskaičiuoti nepastovią judančių saulių ir planetos pozicijų, todėl tai civilizacijai reikia susirasti naują planetą, kurioje vyrautų švelnus klimatas ir pastovūs ciklai. Galiausiai mes sužinome, kad toji civilizacija yra realiai egzistuojančios planetos tam tikras modelis. Sakyčiau, gana stulbinamai techniškai ir moksliškai perteiktas, ypač tie sudžiūvimo ir atgimimo momentai – net nebūčiau pamanęs apie tokias protingų humaniodinių būtybių egzistavimo sąlygas, todėl tie fantastiniai apgalvoti elementai išties pribloškia vaizduotės galia.

Kitas dalykas, kuris autoriui padeda sujungti šias grandis yra civilizacijų troškimas išsivaduoti iš savo ego struktūrų, susiskaldymo ir valdžios, sėjančios nesantaiką. Skaitant tampa aišku, kad Trisoliario civilizacija, nors ir pažangesnė už žmoniją, ji tėra tik mūsų netolimos ateities atspindys, tik „patalpintas“ į sudėtingas žvaigždines ir planetos sąlygas. Idealizmas ir gyvenimas dėl tautos idealų, pamirštant asmeninę laimę, tampa abiejų civilizacijų pragaištimi. „Iš pradžių tebebuvome idealistės, bet tai truko trumpai. Po darbo dienos laukuose būdavome tokios pavargusios, kad neturėdavome jėgų išsiskalbti drabužius. Gulėdamos šiaudų trobelėse kiaurais stogais, klausydavomės naktinio vilkų staugimo, ir mūsų svajonės tirpo. Mus numetė į tuos užkampius ir užmiršo, daugiau niekam mes nerūpėjome (p. 270).“

Ir tuo pačiu metu: „Mūsų tikslas – kad Trisoliario civilizacija žemės civilizaciją, sustabdytų žmonijos beprotybę ir idiotizmą. Gal žemės galėtų vėl būti harmoningas klestintis, doras pasaulis. Vis daugiau žmonių pritaria tokiam tikslui, organizacija sparčiai auga. Turime narių iš visos planetos (p.282).“ Akivaizdu, kad autorius naudoja Konstantino Kavafio „Barbarų belaukiant“ metodą: kol neturime priešų už Žemės ribų, tol kuriame sąmokslus vieni prieš kitus. Je iškviečia naujus tarpžvaigždinius priešus, kad pagaliau Žemė susivienytų. Ar tikrai žmonijai visada reikia priešo, kaip kad Kultūros revoliucionieriams, kad būtų tikima tiesa, drąsa, žmogumi? Skaitant neapleido jausmas, kad kiekvienas iš mūsų tėra tik protono dalelė, kurią valdo tam tikros jėgos struktūros (ar jos būtų politinės, ar kosminių dėsnių pavidalu).

Knygoje dar yra daugybę intertekstualių niuansų tiek į mokslo pasaulį, tiek į mūsų socialinius reiškinius, kurie nušviečia išmintingu pasakojimu ir noru atskleisti mūsų netobulumą ir pasimetimą tarp savų. Šios recenzijos pradžioje publikuota citata, manau, atspindi visos knygos idėją: mes esame savo naivumo įkaitais, žaidžiame priešus ir „savus“ tam, kad įtikėtume savo egzistencijos prasme, įtikėtume susikurta neginčytinos tiesos, už kurią verta netgi mirti, idėja, tačiau kartu pjauname šaką, ant kurios sėdime. Manau, Trijų kūnų problema yra socialinė, politinė ir moralinė kritika, išreikšta nepamokslaujančia idėja. Tai knyga apie amžinos vienybės ir taikos ilgesį, apie mūsų tamsų ribotumą, kuris neleidžia įžvelgti paprasčiausios tiesos. Įspūdingi vaizdiniai, idėjos, sąsajos tarp politikos ir mokslinės fantastikos sulydo šią masę į unikalų autoriaus sukurtą pasaulio paaiškinimo modelį, kuriame dažnai galime atpažinti save pačius, tokius sutrikusius, apsistačiusius nuostatomis ir tariamais priešais.

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Tu turėjai išvykti" / "You Should Have Left"

Sveiki,

Kai seni ir geri klasikiniai siaubo filmai sužiūrėti, o Helovinas jau prieš pat nosį, pasiduodu senai gerai madai pasižiūrėti ką nors iš vadinamųjų „siaubekų“ ir šįkart nusitaikiau į mistinę siaubo dramą „Tu turėjai išvykti“ (kitur verčiama "Tau reikėjo išvykti") (angl. You Should Have Left) (2020), kuri pasakoja apie rašytoją, kuris su dvigubai jaunesne žmona išsinuomoja atokiame krašte namą, tačiau ten ima dėtis itin keisti dalykai...

Garsus rašytojas buvo kaltinamas pirmosios savo žmonos nužudymu, todėl atrodo, kad jos šmėkla trokšta keršto, todėl pagrobia rašytojo dukrą, kiršina jį su antrąją žmona. Galima pamanyti, kad tai vaiduoklio keršto akcija atrakcija, o mūsų veikėjai perlipdami per savo racionaliuosius įsitikinimus bus priversti pripažinti egzistuojantį antgamtinį pasaulį. Siužeto pradžia itin nuvalkiota, nes ir vėl turime klasikinius siužeto pamatus: atokus provincijos namas, rašytojas, išgyvenantis kaltės ir pavydo priepuolius, nesutarimai dėl dukters auklėjimo ir t. t. ir pan. Atrodo, kad kas antras filmas prasideda būtent tokiais tipiniais veikėjais su savo tipinėmis problemomis, todėl pirmoji filmo pusė ne juokais prailgsta ir atrodo tiesiog nuobodi.

Antroji filmo pusė, kaip bebūtų keista, atrodo kur kas įdomesnė, nes pagaliau kampainiu matuojantis namo sienas rašytojas sako, jog esame „įmesti“ į labai unikalią vietą ir tai visai ne vaiduoklių filmas, o veikiau laiko kilpų ir „mąstančios erdvės“ filmas, kuriame išryškinama kaltės atpirkimo istorija. Tokių siaubo filme vaidmenų veteranas aktorius Kevin Becon nardo kaip žuvis vandenyje, tačiau to nepakanka, kad filmas būtų pakylėtas bent iki vidutinio filmo lygmens. Jaučiasi mažas biudžetas, akis bado akivaizdžios klišės ir masinio kino pagal šabloną kepimo ir minkymo kultūra, o didaktiniai elementai atskleisti labai primityviai. Kaip dažniausiai tokiuose menko biudžeto filmuose trūksta ambicijos, aistros, netikėtų siužetinių sprendimų. Ir nors tas įspūdingas namas darė įspūdį, o pabaigoje esantys siaubo elementai pagaliau ima veikti ir darosi įdomiau ir įdomiau, tačiau tik iki tam tikros ribos, suvokiant, kad silpniausia šio filmo grandis visgi yra ne mažas biudžetas, o klaikiai siauras ir primityvus siužetas, neturintis ko pasiūlyti išlepusiam XXI amžiaus žiūrovui.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Poetė Ramutė Skučaitė šiandien mini 89-ąsias gimimo metines (Eilėraštis "Išėjo...")

 Sveiki,

Ramutė Skučaitė šiandien švenčia 89-ąjį gimtadienį. Ilgaamžė poetė. Teko kalbėtis gyvai. Šviesi kaip sidabras. Skaidri kaip kalnų kristalas. Išgyvenusi ir patyrusi daug. Tas „daug“ nesunaikino, o tapo egzistenciniu pamatu būti ir kurti iš pačios būties, stebėjimo, retsykiais apgaulingo lengvumo. Jos eilės išties stulbinamai rimuotos, melodingos, bet ne tokios, iš kurių sukursi skambias dainas, veikiau iš tos gerosios klasikinės poezijos perspektyvos. Stebinčioji subjektė. Dažnai laukiančioji. Lūkuriuojančioji. Tarp gyvenimo ir nuolatinio atsisveikinimo.

Dėkui facebooke Bitei, kuri priminė šią poetę. Stebuklinga.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Akloji zona" / "Blindsone"

Sveiki,

Scanoramoje rodytas aktorės ir režisierės Tuva Novothny debiutinis filmas „Akloji zona“ (novr. Blindsone) (2018), manau, daugeliui įstrigs atmintin dėl emocionalumo. Vienu nepertraukiamu kadru nufilmuotas pusantros valandos filmas savo technika galėtų varžytis nebent su vokiečių filmu „Mano vardas Viktorija“ (2015), tačiau pastarasis kur kas labiau netikėtas, nes kečiasi ne tik veikėjai, bet ir žanras, o štai „Akloji zona“ labiau sutelktas į vieną pagrindinį įvykį – mergaitė žudosi, o tėvams didžiulis šokas.

Iš tikrųjų pirmoji filmo pusė (iki tragedijos) buvo labai bauginanti. Atrodo, kad nieko nevyksta, atrodo, mergaitės iš po treniruotės šnekasi ir netrukus įvyks kažkas labai baisaus – apiplėšimas, išžaginimas, pagrobimas, o gal staigi avarija. Visgi režisierei rūpėjo ne tiek siužetas, ne tiek netikėti posūkiai (nors užtenka šiam filmui ir vieno), o būtent begalinis motinos skausmas. Motina važiuoja žiaukčiodama paskui greitąją, visos emocijos yra šoko būsenoje, todėl aktorė Pia Tjelta pasidarbavo kaip reikiant perteikdama psichofizinius elgsenos ypatumus. Ilgas nenutrūkstantis kadras iš žiūrovo reikalauja begalinio susikaupimo, kone ne mirksėjimo ir, žinoma, empatijos, susitapatinimo su tragedija, nes kitu atveju filmas atrodys kaip ištęsta begaline katastrofa su smulkmeniškomis kelių žmonių hiperbolizuotomis tragedijomis. O ką, neužtenka pasaulyje masinių katastrofų? – pasakytų koks nors cinikas. Tačiau susitapatinti gana lengva, nes aktorė jausminga, o tragedija, jeigu pagalvosime apie savo aplinkos žmones, taip pat paneria į šoko būseną, todėl žiūrovas yra veikiamas būtent katastrofos ir šoko būsenų rezonanso, o kas jam daugiau belieka...

Filmo emocijos ir vaizdavimas lyginamas su Muncho paveikslu „Klyksmas“ ekspresija. Būtent ekspresija ir yra šio filmo varomoji jėga. Kaip ir aktorė bei operatoriaus darbas. Kitą vertus šiame filme pasigedau tik esminio dalyko, kurio visada trokštu ir geidauju iš nekomercinio festivalinio filmo – pačios provokacijos, netikėtumo, filmo idėjos. Šiaip daugiau ar mažiau kituose filmuose jau matyta, pasakojimo technika ir ekspresija nebestebina, todėl filmui, atrodo, stinga ambicijos, o režisierė žaidžia jau patikrintomis dramos žanro kortomis. Pavyzdžiui, rusų režisieriaus A. Zviegincevo „Nemeilė“ veikia kur kas aštriau, įtaigiau, provokatyviau, nes per vaiko dingties tragediją atsiveria tokios tėvų ir visuomenės susvetimėjimo bedugnės, kad „Akloji zona“ atrodo kaip siauras takelis prieš greitkelį.

Mano įvertinimas: 7/10

IMDb:7.1

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Ellie Goulding, Diplo, Swae Lee - Close To Me [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

 

Dar viena daina, tikriausiai pati populiariausia visuotiniu mastu ir komerciškai sėkmingiausia iš naujausio Ellie Goulding albumo „Brightest Blue“, pavadinimu „Close To Me“. Daina, kaip teigė pati atlikėja, atsirado kartu su drauge įrašų studijoje Los Angele kuriant. Ji norėjo, kad daina būtų apie žmogaus nepasidavimą, todėl pirmuosius melodijos akordus sukūrė tiesiog gitara. Besivystant dainai, ji kvietėsi atlikėją Diplo, o šis įtraukė ir Swae Lee, todėl iš esmės dainoje suskamba net trys skirtingi atlikėjai.

 

2018 metais įrašinėdama dainą atlikėja išgyveno sunkius laikus, ypač dėl asmeninių santykių, todėl dainą inspiravo noras tiesiog užsimiršti, kaip ji teigė, tai kvaila, bet tikriausiai būtina išgyventi kiekvienam žmogui. Daina buvo sėkminga JAV, ten singlo parduota daugiau nei vienas milijonas ir daina tapo platinine. Estijoje ji pasiekė 38 poziciją, o Latvijoje 2. Tais pačiais 2018 metais, lapkritį atlikėja paskelbė ir vaizdo klipą, nufilmuotą viename gražiausių senojo žemynų miestų – Budapešte. Gerai skambanti melodija, įsimenanti daina, ritmas ir atlikėjos aksominis balsas, tad kviečiu pasiklausyti.

Žodžiai / lyrics

 

"Close To Me"

(feat. Swae Lee)

 

[Ellie Goulding:]

Even though we both know we're liars and we start each other's fires

We just know that we'll be alright

Even though we're kicked out the party 'cause we both hate everybody

We're the ones they wanna be like

 

So don't let me down

Keep me in trouble

Born to be wild

Out in the jungle

 

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

And if it wasn't you, I wouldn't want anybody

Close to me

'Cause I'm an animal, animal-al

Like animal, like you

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

 

[Swae Lee:]

You can never come too close for comfort

I had to cut my bitch off, she bein' stubborn (Stubborn)

I make it known I fuck with you, not undercover ('Cover)

And when I jump in, I'm burnin' rubber (Yeah, skrrt)

Iced out body, didn't go to college (Yeah, yeah)

Price tag poppin', then you on the private (Then you on a)

Don't say "Sorry," everyone's watchin' (Everyone)

When you're where I am, everything's timeless (Yeah, yeah)

 

[Ellie Goulding:]

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

And if it wasn't you, I wouldn't want anybody

Close to me

'Cause I'm an animal, animal-al

Like animal, like you

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

Close to me

Close to me

Yeah

 

Animal, animal-al

Like animal, like you

 

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

And if it wasn't you, I wouldn't want anybody

Close to me

Because I'm an animal, animal-al

Like animal, like you

And I don't wanna be somebody without your body

Close to me

Close to me

(To me)

Close to me

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Ellie Goulding - Power [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Tęsiu dainų klausymus iš naujausio Ellie Goulding albumo „Brightest Blue“ albumo, kuris buvo mano šios vasaros atradimas. Naujausia daina, kuria noriu pasidalyti, vadinasi „Power“ (liet. Galia). Kai daugelis populiarių atlikėjų vaikosi aštunto dešimtmečių „madingų“ sąskambių, Ellie Goulding šiuo atveju laikosi atokiau. Pati komentuodama dainą, išleistą gegužės viduryje, sakė, kad daina atspindi jaunos moters nusivylimu santykiais šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame santykius matuoja ir banaliai pateikia žiniasklaida, o madingai besirengiantys ir išvaizdūs pasiturintys žmonės tėra tik tušti žmonės, trokštantys lengvos galios.

 

Pasidalydama šia daina, atlikėja nufilmavo ir vaizdo klipą, kuris sudurstytas iš įvairių kadrų, jai esant Londone vienai namuose. Tai asmeniniai kadrai iš jos mobiliojo telefono. Daina „Power“ nebuvo itin didelis ar galingas vasaros hitas, ji viso labo Belgijoje pasiekė 36 poziciją, Naujojoje Zelandijoje 31, Lenkijoje 56, Škotijoje 52 ir Britanijoje 86 poziciją. Man asmeniškai daina patinka, todėl dalijuosi ją su jums.

 

Vaizdo klipas.

 

Žodžiai / lyrics

 

Ellie Goulding - "Power"

 

Painted to pure perfection

We had a real connection

Bodies, aching

Overtaken

 

You kept me at a distance

Not asking any questions

Fingers, pressing

Learning, lessons

 

Beautiful lies on a Friday night

Starting to wonder where we lost the magic

Head in the clouds, talking so loud

All I hear is static

I'm not a material girl

Everything in your world just feels like plastic

Wearing your crown, it's cutting me down

 

You just want the power

You're not really down for love

You just want the power

(The power)

 

No, I'm not chasing paper

And I'm not faking neither

Take me higher

Or this will expire

 

Your self-obsession's boring

Sorry if I'm ignoring

Mindless actions

Lead to destruction

 

Beautiful lies on a Friday night

Starting to wonder where we lost the magic

Head in the clouds, talking so loud

All I hear is static

I'm not a material girl

Everything in your world just feels like plastic

Wearing your crown, it's cutting me down

 

You just want the power

You're not really down for love

You just want the power

(The power)

 

Everything you do is so cruel

Taking me for a fool

Making me need a new fix

Making me worship you

 

Everything you do is so cruel

Taking me for a fool

Making me need a new fix

Making me worship you

 

Beautiful lies on a Friday night

Starting to wonder where we lost the magic

Head in the clouds, talking so loud

All I hear is static

I'm not a material girl

Everything in your world just feels like plastic

Wearing your crown, it's cutting me down

 

You just want the power

You're not really down for love

You just want the power

(The power)

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Miley Cyrus - Who Owns My Heart [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

 

Šįkart noriu pasidalyti Miley Cyrus, skandalingosios pop muzikos atlikėjos naujuoju vaizdu klipu ir naujausios versijos „Who Owns My Heart“ daina. Netrukus atlikėja pristatys naujausią savo albumą „Plastikinės širdys“, kuriame skambės pop roko, aštunto dešimtmečio dvasia prisodrinta šiuolaikinė muzika. Nors daugelis, tiesą sakant, „varo“ ant pop muzikos, tačiau padaryti ją kokybišką, populiarią yra sunkus ir varginantis darbas.

 

Naujasis M. Cyrus skambesys kur kas žemesnės tonacijos, todėl atrodo šiek tiek agresyvesnis, tačiau labai tinka su nauja instrumentuote. Pirmąkart atlikėja dainą „Who Owns My Hart“ dainą pristatė 2010 metais albume „Can‘t Be Tamed“ ir ji anuomet buvo itin populiari jaunųjų klausytojų. Naujoji versija šiek tiek skiriasi atlikimu ir skambesiu ir bent jau man atrodo kur kas įdomesnė, sodresnė, „skanesnė“. Pačiai atlikėjai, nuėjus gyvenimą gerą dešimtmetį, išgyvenusiai pakylėjimus ir krizes, manau, šioji daina turi visai kitokią prasmę, todėl siūlau pasiklausyti abiejų versijų.

 

Naujausioji versija.

Senesnioji versija.

Lyrics / Žodžiai

Miley Cyrus - "Who Owns My Heart"

 

R-O-C-K

Mafia

 

Creation shows me what to do

I'm dancing on the floor with you

And when you touch my hand

I go crazy

Yeah

 

The music tells me what to feel

I like you now, but is it real?

By the time we say goodnight

I'll know if this is right

 

And I feel you

Comin through my veins

Am I into you?

Or is the music to blame?

 

[Chorus:]

Who owns my heart?

Is it love?

Or is it art?

Cause the way you got your body movin's

Got me confused

I can't tell if it's the beat or sparks

(Oh)

Who owns my heart?

Is it love?

Or is it art?

Y-Y-Y-You know I wanna believe

That we're a masterpiece

But sometimes it's hard to tell in the dark

Who owns my heart?

 

The room is full but all I see is

The way your eyes just blaze through me

Like fire in the dark

We're like living art

 

And it hits me

Like a tidal wave

Are you feelin me?

Or is the music to blame?

 

[Chorus]

 

So come on baby

Keep provokin' me

Keep on ropin' me

Like a rodeo

Baby pull me close

Come on here we go

Here we go

Here we go

 

And it hits me

Like a tidal wave

Are you feelin me?

Or is the music to blame?

 

[Chorus]

 

Who owns my heart?

Who owns my heart?

Heart, heart, heart, heart...

 

Jūsų Maištinga Siela