Filmas: "Šv. Agota" / "St. Agatha"

Sveiki,

 

Dar vienas seniesiems metams besibaigiant pamatytas siaubo filmas tapo Darren Lynn Bousman režisuotas siaubo trileris „Šv. Agota“ (angl. St. Agatha) (2018). Režisierius per savo gyvenimą sukūrė ne vieną siaubo kino hitą, bet labiausiai išgarsėjo kaip antros, trečios ir ketvirtos „Pjūklo“ dalies režisierius. Šįkart jis kuria filmą, apgaubta gotiškomis religinėmis spalvomis ir remiasi 251 mūsų eros metais Sicilijoje nukankintos šventosios Agotos istorija, tačiau su pačia šventąja nelabai ką bendro ir turi, todėl kiek keista, kodėl filmas remiasi būtent ja. Šventoji Agota buvo kilminga romėnė, priėmusi krikščionybę, todėl nusprendė likti skaisti, už tai ją romėnai įmetė į viešnamį, vėliau nupjovė krūtis ir sudegino. Pagrindiniai šiame filme veikėjai – tai jaunos merginos, kurios tėvų atvesdintos į vienuolyno seseriją bando pagimdyti kūdikius ir atgal grįžti į socialinį gyvenimą. Filme vaizduojamas maždaug šeštas-septintas dešimtmetis, kada visuomenė itin smerkdavo vienišas jaunas motinas, lipindama nuodėmingųjų etiketes.

 

Pagrindinė veikėja Marija taip pat atvyksta į vienuolyną ir sutinka čia pasilikti, laikytis griežtų ir kiek keistų vienuolių įstatymų, kol pagimdys, tačiau netrukus ji sužino, kad po griežtomis sutanomis slepiasi korumpuotų moterų organizacija, kurios pardavinėja kūdikius, o čionai atvykėlės tapo griežto režimo vergėmis. Mariją uždaro į karstą, apsvaigina narkotikais ir paverčia ją Agota. Tiesa, visą įtemptą filmą, kuris, nepaisant keistenybių, įtraukia ir paverčia istoriją siaubą keliančiu įkaitų trileriu, kelia ir tam tikrų abejonių. Visgi man kiek nelogiškas pasirodė vyresniosios sesers malonus bendravimas su būsimąja Agota, viskas perteikia palaipsniui, nors pačios nesibodi vaikščioti su šaunamaisiais ginklais ir grasinti atvirai, todėl man kiek nesuprantamas tas cirkas: kam merginas uždaryti karste, haliucinogeniniais vaistais svaiginti, perteikti viską kaip satanistinių vienuolių šou, kai akivaizdžiai tai teroristinė organizacija, kuri sėdi salone ir skaičiuoja pinigus. Kam toms vienuolėms nemiegoti naktį ir atlikti nefunkcionuojančius ritualus, jeigu jos neturi apskritai jokio santykio su tikėjimu ar satanizmu? Juk užtektų tiesiog pagrasinti ginklu ir būtų kur kas praktiškiau...

 

Žinoma, be to religinio šou filmas netektų dvasios ir atmosferos. Iš fragmentų besijungianti pačios Marijos-Agotos kaltės dėl mirusio broliuko istorija apskritai atrodo baisus stereotipas. Na kodėl visas tokias mergaites panašiuose filmuose vienija tas keistai subanalintas kaltės jausmas dėl kažkieno mirties? Tam personažui apskritai nieko neduoda, o veikiau sukuria dirbtinumą ir erzinantį stereotipą. Nepaisant tam tikrų turinio keblumo ir pagrindinės veikėjos biografijos klišių, filmas ganėtinai įtraukiantis, išlaikantis įtampą, daug dėmesio skirta nėščiųjų žeminimui ir kankinimams, kurie neatrodo jau tokie vaikiški, pavyzdžiui, suvalgyti savo vėmalus. Kur kas absurdiškesnis sprendimas buvo vienai merginai nusikirpti liežuvį, kai galėjo išvykti iš vienuolyno. Bet kuris protaujantis žmogus būtų pasiėmęs lagaminą ir išvykęs, tačiau filmui reikia efektų, todėl turime iš esmės siaubo šou su trilerio elementais, kuriame logikos pasigendama, tačiau kaip smagu žiūrėti į tą sadistinį spektaklį ir galvoti: o jeigu iš tikrųjų žmonės būtų tokie buki, kaip tame filme, tada būtų tikriausiai amen.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 4.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Išmesta iš draugų" / "Unfriended"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Išmesta iš draugų“ (angl. Unfriended) (2015), iš kurio, tiesą sakant, šio bei to visgi tikėjausi ir tikėjausi novatoriško filmo. Apsidžiaugiau, jog kažkas bandė šiemet pralaužti vidutinių siaubo trilerių apsuptyje pralaužti ledus ir pakeisti tas visus su savimi tampomas buitines filmavimo kameras. Internetinis pasisėdėjimas, įvairūs virusai, pokalbiai per Skype ir „nepažįstamasis“ iš tiesų žadėjo neblogą siaubo filmą.

Filmų kūrėjai „užsikabino“ už gana neblogų idėjų – patyčios per internetą, greitai platinama informacija, kuri psichiškai paveikia jautrias asmenybes, ypač mokinius. „Išmesta iš draugų“ – tai filmas visų pirma tiems, kurie nemažai laiko praleidžia prie interneto, daug ten naršo, nepraleidžia progos pasižiūrėti žeminančių vaizdelių, kelia ir dalijasi asmeninėmis fotografijomis. Įvesti į visą šį srautą kraupią nusižudžiusios merginos vaiduoklį „virusą“ buvo tikrai neprasta mintis, bet va, kad man pačiam baisu visgi nebuvo, kiek bandė tą baimės stimulą perteikti prie Skype kamerų sėdintys aktoriai, kurie šoka pagal mirusios paruoštas užduotėles. Daug visai neprastų idėjų, tačiau filmas visumoje visgi neišsimušė savo režisūra kažkuo įdomiau. Na, taip, yra filmas nufilmuotas kompiuteriu ekranu, bet tuo visa inovacija tikriausiai ir pasibaigė, o visas kitas trileris ir vystoma intriga pasirodė smarkiai vidutiniški ir labai nuspėjami.

Filmą visgi vertinčiau tokiais gana banaliais žodžiais „žiūrėti tikrai galima, bet yra ir geresnių“. Pritrūko man iš filmo didesnės intrigos, kažkokio netikėtumo siužete, norėjosi ir ne tokios komercinės pigumu dvelkiančios režisūros, nes dabar, kas buvo permetama per rampą, pasirodė lyg pigus maltos mėsos kotletas, o juk būta neblogos medžiagos...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela