Rodomi pranešimai su žymėmis Denis Podalydès. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Denis Podalydès. Rodyti visus pranešimus

2021 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis

Filmas: "Nuostabi epocha" / "La Belle Époque"

 Sveiki,

 

Prancūzų režisierius Nicolas Bedos man iki šiol buvo žinomas kaip jaunosios kartos romantinių komedijų aktorius, todėl labai nustebau, kad jo režisuotas filmas „Nuostabi epocha“ (pranc. La Belle Époque) (2019) gana įdomi prancūziško stiliaus komedijos drama. Šiame filme pasirodo ryškios prancūzų kino žvaigždės: Fanny Ardant, Daniel Auteuil, Guillaume Canet ir Doria Tillier. Filmas pelnė du „Cezario“ Prancūzijos prestižiškiausio filmų apdovanojimus: už originaliausią scenarijų bei apdovanojimas antro plano aktorei Fanny Ardant.

 

Filmas pasakoja apie pagyvenusią prancūzų porą, kuri po vieno vakaro nusprendžia išsiskirti. Ji – ryški ir aktyvi moteris, pilna kūrybinių ambicijų, o jis – paniuręs ir jau seniai nebedirbantis karikatūristas. Abu netekę gyvenimo aistros, todėl jų gyvenimai išsiskiria. Vyras gauna iš sūnaus psichoterapinį vienos dienos suvaidintą epochos bilietą. Vyras pasirenka 1974-uosius ir aktoriai pagal jo sukurtą scenarijų stengiasi suvaidinti tas pirmojo su žmona pasimatymą akimirkas, kol netikėtai vyrukas pajunta kur kas jaunesnei aktorei simpatiją...

 

Iš tikrųjų šiame karkasiniame ir itin spalvingame filme kaip stebuklų pasaulyje atgimsta pačios įvairios epochos. Kol vieni savo jausmus bando suvokti ir priimti psichoterapeutų kabinetuose, kiti bando išgyventi tai, ko niekada nebegalės susigrąžinti. Tos dekoracijos ir pati idėja apie tokį keistą verstą iš tikrųjų leidžia pačiam žiūrovui pasvajoti apie galimybę sugrįžti į kokią nors epochą ir bent iš dalies išgyventi. Tai tarsi M. Prousto „Prarasto laiko beieškant“ drama su komedijos elementais. Iš tikrųjų vykęs režisieriaus N. Bedos parašytas ir adaptuotas scenarijus, kuris kelia ir šypsnį ir tam tikrą graudulį.

 

Manau, filmas šmaikštus, primena kai kuriuos F. Ozono ir W. Alleno komedijų elementus, todėl dvelkia prancūziško humoro tonais. Veikėjai tampa savo pačių ydų parodijomis, bet tai tik dar vienas psichoterapinis būdas susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Galiausiai visas šis filmas yra bandymas ne tiek grįžti ir gyventi praeityje, įstrigti mūsų įsivaizduojamuose prisiminimuose, bet būtent susigrąžinti dabarties gyvenimo džiaugsmą, o seniems ir gyvenimo monotonijos nuzulintiems sutuoktiniams atrasti vardan ko verta būti kartu. Įdomi pasakojimo forma ir žaismingas pasakojimas, ir pramoga, ir tam tikras gurmaniškas kolibrio gurkšnelis prancūziško romantinio kino mėgėjams.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.4




Jūsų Maištinga Siela


2016 m. kovo 5 d., šeštadienis

Filmas: "Nuostabi žalioji" / "La Belle Verte"




Sveiki, skaitytojai,

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Prancūzų kinas dažniausiai viską ištaiso ir pakelia nuotaiką. Iki šiol manau, kad geriausios komedijos yra būtent prancūziškos, tą galėtų paliudyti režisierės ir aktorės Coline Serreau sukurta netikėta komedija „Nuostabi žalioji“ (pranc. La Belle Verte) (1996). Visiškai netikėtas perliukas iš prancūzų kino industrijos. Filmas pasakoja apie ateivius iš kitos planetos, kurie kas kelis amžius į žemę siunčia po atstovą, kad praneštų gerąją žinią. Šįkart į Žemės planetą atsiunčiama moteris, kuri turi giminysčių su žemiečiais, geba bendrauti telepatiškai ir keisti žmonių nuostatas. 

Iš esmės beveik be specialiųjų efektų sukurta fantastiška komedija, kur subtilus humoras liejasi upeliais, situacijos paralyžiuoja žandus ir verčia suklusti, kas gi bus toliau? Režisierė, kuri, beje, sukūrė dar ir pagrindinį šiame filme Milos vaidmenį, nesivaiko madų ir kuria teatralizuotą ateivių išskirtinumą, būtent žiūrovą ir pagauna neišrankūs būdai, kurie įvairiuose situacijose priartėja prie visiško absurdo demonstravimo – telepatiniai niuansai, vandens reikiamybė, norint susisiekti su kitos planetos gyventojais ir t. t. Nepaisant absurdiškumo, tai filme nė kiek neatrodo banalu, priešingai – netgi originalu.

Filme pasirodo dar visai jaunutė, bet šiuo metu viena geidžiamiausių aktorių Marion Cotillard – tai buvo netikėta nuostaba. Apskritai filmas kažkaip prašviesino protą, nors jo temos savaime aiškios ir „žoliosios“ – mylėti gamtą, žemę, žmones, gyvenimą, – tačiau naujos ir originalios filmo formos bei scenarijuos leido į tai pažiūrėti visai linksmai ir blaiviai. Gurmaniška kino juosta. Rekomenduoju. 

Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.2



Jūsų Maištinga Siela