Filmas: "Geismo įstatymas" / "La Ley del Deseo"

Sveiki,

Dar nematytų pačių seniausių Pedro Almodovaro filmų visgi dar yra ir net pas mane. Vienas iš tokių – „Geismo įstatymas“ (ispan. La Ley del Deseo) (1987), kuris absoliučiai, dabar net juokinga ir ydinga nacionalinė klišė, bet tokia jau tiesa – netinka absoliučiai heteroseksualiems lietuvių vyrams žiūrėti, pasislėpusiems nuo žmonų. Juokas juokais, tačiau tai vienas labiausiai atviriausių „gėjiškų“ Almodovarų filmų, nors jis ir šiaip labai mėgsta tam tikras LGBTQ temas, prisiminkime transeksualumo motyvą filmuose „Blogas auklėjimas“, „Viskas apie mano mamą“, „Oda, kurioje gyvenu“... Šiame filme šis motyvas taip pat yra.

„Geismo įstatymas“ labiau drama nei komedija, nors komiškų elementų nemažai. Filmas pasakoja apie režisierių ir scenaristą, kuris sėdasi rašyti scenarijų naujam savo filmui ir ima žaisti laiškų sistema, siuntinėdamas juos savo meilužiui... Beregint atsiranda nauji veikėjai ir scenarijus susilieja su realiu režisieriaus gyvenimu ir gyvenimas pranoksta patį scenarijų. Šiame filme, kaip ir daugelyje P. Almodovaro juostų, yra viskas, kas yra štampai ir klišės. „Geismo įstatymas“ – skanus melodraminių, muilo operų šablonų rinkinys, kuris režisieriui tampa kaip naujo kūrinio instrumentai. Skoningai devinto dešimtmečio ryškiomis spalvomis, seksualinėmis įvairovės sklaidomis Almodovaro kuria savotišką išdykavimą, pasityčiojimą iš perdėtos aistros, meilės sampratos, prieraišumo, pavydo ir keršto, kurie tampa įprastiniais telenovelių intrigos instrumentais, o jo filme virsta charakteringu teatru.

Kas jau kas, bet man šis P. Almodovaro filmas patiko. Paskutiniuoju metu man kur kas mažiau patiko jo paskutinieji darbai, kurie nors ir tokiu pat stiliumi sukalti, bet iš esmės idėjiškai nusmukę, turiu galvoje „Aš tokia susijaudinusi“ ir „Chuljetą“. Laukiu šiemet pasirodysiančio „Skausmas ir garbė“, kuriame režisierius sujungs daugelio savo buvusių filmų scenas į vieną filmą ir sukvies savo kultinius aktorius. Na, o „Geismo įstatymas“ lieka įsimintinu filmu, kuriame amžinai jaunas Antonio Banderesas iš besaikės aistros leidžiasi žudyti, nė racionaliai nesuvokdamas, kuo viskas gali pasibaigti.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įrašas" / "REC"

Sveiki, kino gerbėjai,

Kapstausi po siaubo filmų žanrą ir bandau atrasti tai, kas mane patenkintų. Vedamas aukšto IMDb ir gerų atsiliepimų, nutariau pažiūrėti kino juostą „Įrašas“ (REC) (2007 m.). Nors nesu matęs filmo „Karantinas“, tačiau ši juosta yra ispaniškas „Karantino“ perdirbimas. Jeigu ieškote paprastų šiurpuliukų kine, galbūt ši juosta jums ir tiks, bet aš, tiesą sakant, vos neužmigau. Siužetas atrodė toks vos pritemptas iki vidutinio įdomumo, o ir filmo išpildymas nieko nežavėjo, viskas atrodė taip dirbtina, taip neįtraukiančiai ir nuobodu, o baisiausia – viskas nuspėjama.

Filmavimo maniera ir pasirinkimas nieko nesiskiria nuo „Bleiro raganos“, kuri, deja, taip pat paliko ne itin gerus įspūdžius. Pats siužetas man šiek tiek dvelkė absurdiškumu, ypatingai policininko „erelio“ isterija, kuri užsiplieskė taip greit ir nenatūraliai, kad net aiktelėjau. Filmas trunka viso labo 75 minutes ir tai, manau, yra pati geriausia šio filmo pusė, nes nebūčiau iškentęs dviejų valandų seanso. Finalas, kaip ir galėjome tikėtis, baigėsi visiškoje aklinoje tamsoje. Aišku, finalas šiek tiek prikaustė dėmesį, tačiau pats iš savęs pasigedau jauduliuko ir susidomėjimo.

Filmo pradžia nuobodi, viskas vyksta iki visiškos beprotybės, bet filmas man buvo be didesnės įtampos ir paslapties. Šiaip ispanai yra vieni geriausių siaubo kino kūrėjų pasaulyje, bet šis perdirbinys, manding, nelabai pavykęs. 

Mano įvertinimas: 4/10

IMDb: 7.5


 

Jūsų Maištinga Siela