Sveiki,
kino žiūrovai,
Mėgstu
mistinius trilerius. Kasmet jų tenka pamatyti apie penkis, tai šiemet iš jų – „Purpurinės upės“ (pranc. Les rivieres pourpres) (2000). Filmas
tai vienas iš jau klasika tampančių mistinių trilerių su biblijinėmis
misterijomis, kur susiduria faktai ir religiniai prietarai. Taip, filmo visas
žavumas yra prancūzų režisieriaus Mathieu Kassovitz mokėjimas mistifikuoti,
kiekvienoje scenoje sukaupti energiją ir prifarširuoti žiūrovo vaizduotę
plečiančių metaforų ir simbolių. Būtent metaforos ir simboliai „užmėto pėdas“
ir filmas iš dalies, bent pirmąją valandą, tampa nenuspėjamas. Nenuspėjamumas trileriuose
yra vienas iš nuostabiausių dalykų, nes kuo ilgiau išlaikoma paslaptis ir
intriga, tuo žiūrovas labiau prilipęs prie ekrano.
Filmas
išties neblogas, gal neprilygsta amerikiečių filmui „Mistinė upė“ (jis nėra
perdirbtas), tačiau šarmo turi. Siužetas puikus, puiki režisūra ir, žinoma,
prancūzų aktoriai. Tikriausiai visiems labiausiai įsiminė ne Jean Reno, bet
charizmą spinduliuojantis niekšiškasis Vincent Cassel personažas. Su pastaruoju
pažiūrėjus keletą filmų – abejingas tikriausiai palieka tik retas arba visiškai
aklas.
Yra
sukurtas ir šio filmo tęsinys, tačiau be V. Cassel ir pasikeitė režisierius.
Antroji dalis, anot kritikų ir žiūrovų, kur kas prastesnė, todėl nežinau, ar
kada pasiryšiu žiūrėti prastesnė „Purpurinių upių“ dalį. O šiaip tikrai
rekomenduoju, kas mėgsta mistinius trilerius (o tai vienas mano mėgstamiausių
žanrų!), tai tikrai verta pažiūrėti. Gal filmo pabaiga kiek pernelyg išrišama
banaliai – susišaudymas, sniego lavina, bet viso filmo paslaptys taupiai
išlaikomos vieningoje intrigoje.
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų
vidurkis: 49/100
IMDb:
6.9
Jūsų
Maištinga Siela
