Sveiki,
Dar
vienas „Kino pavasario“ repertuaro filmas ir šįkart Paragvajaus režisieriaus Marcelo
Martinessi gerai kino kritikų įvertinta istorija „Paveldėtojos“ (ispan. Las
herederas) (2018). Istorija pasakoja apie 30 metų drauge gyvenančią
lesbiečių porą Paragvajaus sostinėje. Pora iki tol gyveno pasiturinčiai, tačiau,
ištikus šeiminei finansų krizei, dėl machinacijų viena iš draugių nusprendžia
atlikti kelių mėnesių kalinimo bausmę, todėl senyva Čela, likusi su nauja
tarnaite, kaskart po aukciono tuštėjančiuose namuose ima dar labiau liūdėti,
todėl imasi nelegaliai vežioti moteris ir uždarbiauti.
Iš tikrųjų
istorija itin paprasta, didžiąją filmo dalį atrodo, kad nieko nevyksta, bet
labai daug vyksta pagrindinės veikėjos gyvenime. Čela visada gyveno tarsi savo
linksmos ir charizmatiškos draugės šešėlyje, retai reikšdavo nuomonę, būdavo santūri
ir atrodo, kad ji be Čikitos neišgyventų nė dienos, bet atsidūrus draugei už
grotų, Čelos gyvenimas kaip tik pradeda intensyvėti, pagaliau ji ima keisti
gyvenimą smarkiai rizikuodama savo gerove.
Man patiko
šis natūralistinio pobūdžio filmas, be teatralizavimo, be charakterio
hiperbolizavimo. Ana Brun, atlikusi Čelos vaidmenį, sulaukė tarptautinio
pripažinimo: šitaip nepauzuojančiai, nehiperbolizuojančiai per vidinę jėgą
perteikė sutrikusios, pasimetusios moters portretą. Juslingas ir gilus vaidmuo,
einantis iš gelmės. Taip pat patiko, kad dažnai Lotynų Amerikos mane
pasiekiantys filmai, kurie iš dalies turi ir LGBTQ indeksą, priešingai nei
daugelis amerikietiškų ar europietiškų filmų pavyzdžių, visuomeniškai neieško tarp
lytinės orientacijos ir likusios visuomenės priešpriešų. Moterys ramiai gyvena
savo bendruomenėje, aišku, meluoja, policijos nuovadoje, (kaip įprasta ir
Lietuvoje), jog yra giminaitės, bet jų asmeniniame gyvenime egzistuoja savas
lesbiečių getas, kuris atrodo nekonfliktuoja su likusiomis socialinėmis
grupėmis. Štai gerai įvertinti amerikiečių filmų pavyzdžiai dažniausiai būna
labai socialiai susitelkę į tapatybių pripažinimo kovos lauką.
Iš tikrųjų
šis filmas jaukus, truputį melancholiškas, nes nesvarbu, kokia tavo
orientacija, po šitiek gyvenimo metų drauge, (kaip šiame filme vaizduojamos
moterys), mūsų asmeninis pasaulis staiga susvyruoja. Kartais atrodę savaime
suprantami dalykai ir vaidmenys šeimoje ilgus metus galbūt užgula ir atima galimybę
patirti gyvenimo avantiūrą ir trokšti atsinaujinimo, savo naujo aspekto
pažinimo ir pripažinimo. Iš tikrųjų iš pažiūros nuobodokame filme atsiskleidžia
gyvenimo saulėlydžio pirmosios spalvos ir jos perteikia tą nostalgiją, kuri ir
graudi, ir graži po lygiai.
P.
S. Filmą kol kas dar galite lietuviškai išvysti LRT mediatekoje.
Mano įvertinimas:
7.5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 6.7
Jūsų
Maištinga Siela
