Animacinis serialas "Tomas ir Džeris": 20 netikėtų ir įdomių faktų apie "Tomą ir Džerį", kurių galbūt nežinojote!

 

Sveiki,

 

Tikriausiai nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų matęs bent vieno kokio nors amerikiečių kultinio serialo „Tomas ir Džeris“ epizodo. Vaikystėje tai buvo vienas labiausiai laukiamų rodymų televizijoje. Tad šiandien nusprendžiau pasidomėti apie „Tomą ir Džerį“  ir paruošiau 20 netikėtų faktų apie šį animacinį serialą. Reikia paminėti, kad klasikinės trumpos „Tomas ir Džeris“ serijos buvo pradėtos kurti nuo 1940 ir iki 1958 metų, per tą laiką buvo sukurta114 serijų, kitame etape, po pertraukos 1961–1962 – 13 serijų,  paskutiniame etape 1963-1967 metais – 34 serijos. Vėliau „Tomas ir Džeris“ įgavo daug variantų, buvo sukurti ištisi atskiri televizijos serialai ir ilgametražiai filmai, kurie rėmėsi pirmtakų kūryba. Šie faktai bus apie klasikinį variantą, kurį labiausiai mes patys ir žinome. Tad... pirmyn!

 

1. Garsusis duetas turėjo kitus vardus. Pirmame 1940 m. sukurtame animaciniame epizode „Puss Gets the Boot“, katino vardas buvo Džasparis (Jasper), o pelė buvo vadinama Džinksu (Jinx). Tik vėliau, atlikus vidinį konkursą, animatorius Johnas Carras pasiūlė vardus Tomas ir Džeris, įkvėptas populiaraus kokteilio.

 

2. Oskarų lyderiai. „Tomas ir Džeris“ yra laimėję daugiau „Oskarų“ už geriausią trumpametražį animacinį filmą nei bet kuris kitas personažais paremtas animacinis serialas. Jie buvo nominuoti 13 kartų ir laimėjo net 7 statulėles.

 

3. Kiekvieno originalaus filmo biudžetas siekė apie 50 000 JAV dolerių (kas tuo metu buvo didelė suma), o vienam trumpametražiam filmukui sukurti prireikdavo maždaug šešių savaičių.

 

4. Iš pradžių katinas Tomas vaikščiojo keturiomis ir atrodė kaip realistiškesnis gyvūnas, tačiau pamažu jo išvaizda keitėsi, ir jis pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, įgydamas labiau žmogui būdingas savybes. Tuo tarpu Džerio išvaizda liko beveik nepakitusi per visą laiką. Tą galite palyginti 1940 metų (sukurtą per Antrąjį pasaulinį karą) versiją su, pavyzdžiui, septinto dešimtmečio epizodais.

 

5. Nors serialą geriausiai žinome dėl Williamo Hannos ir Josepho Barberos, kurie sukūrė daugumą originalių filmų, vėlesniais etapais animaciją kūrė ir kiti režisieriai bei studijos, pavyzdžiui, Gene Deitchas ir Chuckas Jonesas. Kiekviena era turėjo savo unikalų stilių.

 

6. Serialas buvo ir tebėra labai populiarus visame pasaulyje, tačiau jis sulaukė ir kritikos dėl jame vaizduojamo smurto, rasinių stereotipų (ypač dėl personažo Mammy Two Shoes, kurios vaizdavimas vėlesnėse versijose buvo redaguotas).

 

7. Muzika, kurią kūrė kompozitorius Scottas Bradley, atliko gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes ji paaiškindavo veiksmą ir emocijas, kompensuodama beveik visišką dialogų trūkumą.

 

8. Paprastai Tomas ir Džeris nesikalba, o skleidžia garsus, tačiau 1992 m. filme „Tomas ir Džeris: filmas“ (Tom and Jerry: The Movie) jie iš tikrųjų kalba ir netgi turi pagrindinius vaidmenis.

 

9. Viename iš filmų Tomas dainuoja. Klasikiniame filmuke „Solid Serenade“ (1946) Tomas dainuoja dainą „Is You Is or Is You Ain't My Baby?“.

 

10. Seksualinė orientacija nebuvo tabu. Viename iš filmukų Tomas apsirengia moteriškais drabužiais, bandydamas suvilioti Džerį. Tokios situacijos, nors ir retai, pasitaikydavo, atspindėdamos to meto humoro jausmą.

 

11. NASA įkvėpimas. 2002 m. NASA paleido du palydovus Žemės gravitaciniam laukui kartografuoti. Jie skriejo vienas paskui kitą, todėl jiems buvo duoti vardai Tomas ir Džeris.

 

12 „Kritimas“ ir „skrydis“. Epizode „The Mouse Comes to Dinner“ (1945) Tomas krenta nuo stalo, tačiau jis tiesiog pakimba ore. Ši scena tapo kultine ir yra parodijuojama daugelyje kitų animacinių filmų.

 

13.  Dažnai Tomo verksmas, kuris skamba kaip žmogaus klyksmas, iš tiesų yra įgarsintas paties serialo kūrėjo Williamo Hannos.

 

14. 1946 m. filmas „The Cat Concerto“ yra garsus dėl to, kad abiejų pagrindinių herojų kova vyksta grojant F. Listo „Vengriškąją rapsodiją Nr. 2“.

 

15. 1975 m. serijoje „The Tom and Jerry Show“ jie tapo draugais ir keliavo kartu po pasaulį. Šis sprendimas sukėlė daug diskusijų tarp serialo gerbėjų.

 

16. Originalūs trumpametražiai filmai buvo skirti rodymui kino teatruose prieš pilnametražius filmus, panašiai kaip „Looney Tunes“ animacija.

 

17.  Nors daug kur rašoma, kad Tomas miršta kiekvieno epizodo pabaigoje, tai yra netiesa. Nors ir patyręs daugybę traumų, jis visada atsiranda kitame filmuke gyvas ir sveikas.

 

18. Pirmasis „Oskaras“ buvo laimėtas už „The Yankee Doodle Mouse“ (1943 m.), kuriame Tomas ir Džeris kariauja, pasinaudodami Antrojo pasaulinio karo atributika.

 

19. Dauguma serialo epizodų neturi dialogo, o istorija pasakojama per fizinę komediją ir muziką. Tai leido serialui tapti suprantamu ir mylimu visame pasaulyje, nepaisant kalbos barjerų.

 

20. 1946 m. buvo sukurtas animacinis filmas „Rhapsody Rabbit“, kuriame triušis Bugsas Banny groja tą pačią F. Listo „Vengriškąją rapsodiją Nr. 2“. Dėl to kilo ginčas su „The Cat Concerto“ kūrėjais, tačiau „Oskaro“ statulėlė buvo skirta būtent „Tomui ir Džeriui“.

Maištinga Siela

Filmas: "Blogiukai" / "The Bad Guys"

 

Sveiki,

 

Rudenėjančiais ir vis dažniau temstančiais rugsėjo vėsiais vakarais galima su šeima jaukiai praleisti laiką žiūrint animacinius filmus. Šiemet pasirodė ne viena linksma komedija, skirta visai šeimai, ir viena iš tokių yra „Blogiukai“ (angl. The Bad Guys) (2022), vaizduojanti plėšrūnus (vilką, vorą, gyvatę, ryklį ir piraniją) kaip didžiausius išgalvoto miesto nusikaltėlius, kuriems apgauti, apiplėšti ir įbauginti yra ne vien tik didelis malonumas, bet ir galimybė išreikšti savo plėšrūnišką prigimtį.

 

Filmo siužetas ir jo dinamika suręsta pagal suaugusiems skirtų filmų apie banko plėšikus, įskaitant ir „Džeimso Bondo“ manierą, bet tikriausiai labiausiai galima įžvelgti visiems puikiai žinomo dar 2001 metais pasirodžiusio „Oušeno vienuoliktukas“ bei jo tęsinių panašumą. Čia svarbiausia blogiukų draugystė ir jų komandinis darbas vardan bendro tikslo. Galiausiai nesugaunamieji blogiukai sumano pavokti miesto auksinį delfiną, kurio statulėlė skiriama garbingiausiam ir doriausiam miesto žmogui. Užsidegusi įeiti į įstoriją blogoji kompanija ruošiasi šiam planui, kuriam lemta žlugti dėl nepamatuotų klaidų...

 

Filmas itin dinamiškas ir veržlus. Kino kūrėjai pasistengė kurti gryno plėšiko šablonais aplipintą pasakojimą, kuriame būtų nesunku pasinerti į lengvai atpažįstamas klišes. Tai populiarus masinio kino pavyzdys, kurio nereikia detaliai apmąstyti ar vaizduoti, nes jis plokščias ir lengvas. Išvystoma paprasta idėja, kad net ir plėšrūnai gali būti draugiški ir geri, jeigu tik jiems suteiksi šansą ir pamokysi puikių manierų, atskleisti gerumo naudą, pvz., vilkas pradeda vizginti uodegą, nes jaučia, kad prieraišumas ir švelnumas pažadina jo nepatirtus instinktus. Esu girdėjęs, kad pavyzdžiui, gyvatės (šiaip jau šaltakraujai gyvūnai) niekada neturi prieraišumo ir netgi po 20 metų su žmogumi vis tiek jam gali įgelti vien dėl to, kad gyvatei taip susišvietė. Bet ne apie tai filmas. Jis bando atskleisti plėšrūnų gerąsias savybes, o kino kompanija vėl sužaidžia blogiukų įvaizdžiais ir daro didaktinį reversą, teigdama iš pradžių, jog nuostabu krėsti eibes, bet finale pateikia, kad dar geriau būti tiesiog su visais draugišku. Filmas iš esmės nėra labai originalus, čia pilna štampų, tad idėjų tokių, kokių pamatėme, pvz., novatoriškame 2017 m. „Emodži filmas“, nesitikėkite, bet neabejoju, kad susižiūrės vis tiek labai lengvai ir smagiai.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.8

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anomaliza" / "Anomalisa"

Sveiki,

Niekada nesinori komentaro rašyti nusivylimo gaida, bet kažkaip „Kino pavasaryje“ pristatytas animacinis filmas „Anomaliza“ (angl. Anomalisa) (2015) nesugebėjo manęs „paimti“. Filmą kūrė įdomių formų ir raiškos būdų siekiantis režisierius Charlie Kaufman, kuris savo teatro pjesę pritaikė šiam animaciniam filmui. 

Tiesą sakant, kurti suaugusiems animacinius filmus jau seniai ne be naujiena. Japonai apskritai turi atskirą pornografinės animacijos industriją, todėl „Anomalizos“ pasirodymas absoliučiai nestebina, kiek stebina tokie puikūs atsiliepimai. Tiesą sakant, lėlių animacija nėra mano mėgstama, kaip teigia, daugelis kritikų, šioji labai jau novatoriška ir kitokia, tačiau iš animacijos visada tikiuosi to, ko negali pasiūlyti įprastas vaidybinis filmas. Dabar suprantu, kodėl daugeliui ši juosta nepatiko – dėl scenarijaus ir dialogų, kuris primena nykų ir prastą mažo biudžeto juostą, kurioje vidutinio amžiaus vyrukas apsistoja viešbutyje ir bando su naujomis moterimis užpildyti vienatvę. Kad filmas vaizduoja rimtas suaugusio gyvenimo problemas – sveikintinas dalykas, bet iš kitos pusės scenarijus skurdus ir neįdomus, jau kažkur matyta ir regėta. Animacija, kuri verčia kitas plotmes ir fantastiką, „Anomaliza“ stengiasi priešingai, pritempia iš vaidybinių dramų siužetą ir jį pritaiko animacijoje. Tai tikriausiai visas šio filmo novatoriškumas – adaptacija, tačiau iš tokio išliaupsinto filmo tikėjausi bent jau kitokio žiūros kampo į problemas.

Tikriausiai mažai kam rekomenduočiau šią juostą, nebent tiems, kurie apskritai tyrinėja animacijos žanro evoliuciją, nes pati juosta – niūri, persmelkta melancholijos, vidutinio amžiaus krizės gairių, kas man paprastai kine itin patinka, tačiau tas perteikimas animacijoje nieko naujo nepateikė. Tiesa, kiek stebino vyriškas įgarsinimas moterų personažuose, tai kikenau iš pradžių nesupratęs, kad tai veikėjo dalis įsivaizduojamo pasaulio, nes kai kurie veikėjai atrodė kaip transvestitai... Cha! 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela