Rodomi pranešimai su žymėmis globalizacija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis globalizacija. Rodyti visus pranešimus

2022 m. balandžio 22 d., penktadienis

Šios dienos citata: Marine Le Pen apie globalizaciją

 

Sveiki,

Kol mes, gyvenantys beveik Ukrainos pasienyje, kasdien murkdomės begaliniame informacijos apie karą sraute, Prancūzijai tikriausiai pastaruoju metu rūpi savi prezidento rinkimai. Antrajame ture susidurs dešiniųjų pažiūrų, dažnai vadinama netgi prorusiškų pažiūrų politikė Marine Le Pen su proeuropietiškuoju Emmanuel Macron. Šįkart pasirinkau M. Le Pen citatą apie globalizaciją, kurią (turiu galvoje globalizaciją kaip reiškinį) ilgą laiką iš dalies palaikiau ir nemanau, kad globalizacija yra labai jau blogai. Visgi šiuose rinkimuose nepalaikau nei vienos pusės. Abu kandidatai man kelia pasibodėjimą. Marine Le Pen dėl nacionalistinių pažiūrų, o Emanuelis Macronas dėl... 

Reiškia iš tikrųjų visiems pamatyti Kinio pavasaryje rodytą dokumentinį filmą apie Prancūzijos vidaus politiką „Smurto monopolis“. Pažiūrėjus šį filmą ir tai, kaip tildomi eiliniai žmonės ir mušami taikiose demonstracijose, tampa aišku, kad Prancūzija ne ką labiau autoritarinės valdžios pavyzdys lyginant su Rusija. Sunku patikėti, kaip įgavus valdžios galima elgtis su paprastais žmonėmis, o pats prezidentas tiesiog bėga iš filmavimo aikštelės, kad nereikėtų aiškintis, kodėl prieš taikius piliečius organizuojami sadistiniai policijos reidai... Šiandien iš tikrųjų nežinau, ar Macronas yra geriausias europietiškos demokratijos pavyzdys. Įspūdis toks, kad Prancūzija niekada ir nebuvo itin demokratiška. Visgi tam reikia ne vieno nepriklausomo tiriamojo pobūdžio kino, kad „nusipieštume“ Prancūzijos valdžios veidą. Ne visada tie, kurie deklaruoja liberalistinį vakarietišką valdžios modelį yra tikrieji jos šalininkai. Man atrodo, Prancūzija šiuose rinkimuose lyderio neturi...

Nesu didelis smurtinių fotografijų gerbėjas, tačiau vis tiek įmesiu, kas vyko per pastaruosius E. Macrono valdymo metus. Fotografijos aiškiai koreliuoja su prancūzišku dokumentiniu filmu apie smurtinę prancūzų valdžios formą. Pilna sumuštų aukų, kurie masiškai dalijasi ne tiek palaikydami Le Pen, kiek sakydami, ar tai mūsų prezidentas, o policija – tai jo gvardiečiai. Apie tai lietuvių spauda kažkodėl nutyli ir Le Pen pateikia tik kaip Putino pakalikę, tačiau ar Macronas tikrai jau toks geresnis?


Jūsų Maištinga Siela


2020 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Šios dienos citata: Mathias Énard apie globalizaciją ir tapatybės išsaugojimą

 Sveiki,

Pernai Mathias Enardo, prancūzų rašytojo, romanas „Kompasas“ man asmeniškai tapo vienu sunkiausiu skaitytu kūriniu, tačiau ir vienu įdomiausiu. Tai tarsi tam tikras literatūrinis potyris. Taip pas mus jau būna su itin gerais autoriais, kad vienus skaito ir verčia, o kiti tiesiog ir „praplaukia“ nelabai pastebėti. Regis, su Mathias Enardu taip nebus, nes ką tik pasirodė antrasis jo romanas „Vagių gatvė“.

Naujausiame „Literatūra ir menas“ numeryje (Nr. 3713) publikuotas jo interviu apie jo paties klajones po žemynus. M. Enard, kaip ir kiti intelektualai, įžvelgia tam tikrus europietiškus procesus, kurie paantrintų COVID-19 versijai – užsidaryti, išsaugoti, gintis. Galiu tik pritarti, kad toks požiūris labai gyvas, artėjantis prie nacistinių jėgos struktūrų ir troškimo turėti priešus tam, kad pasijustume pasaulyje reikalingi ir reikšmingi.

Jūsų Maištinga Siela


2015 m. birželio 9 d., antradienis

Pawel Kuczynski paveikslai: sveikos socialinės kritikos ir ironijos atspindžiai




Sveiki, skaitytojai,

Jau seniai norėjau pasidalyti visame pasaulyje pripažinto lenkų dailininko Pawel Kuczynski paveikslais. Netikėtai aptikau juos interneto platybėse ir labai susidomėjau. Įspūdis gana stiprus. Gal ne tiek paveikslų technine prasme, nes jos priartėjusios apskritai prie karikatūrinio hiperbolizuoto vaizdavimo, tačiau karikatūromis darbų laikyti irgi nelabai galima. Gilios, sukrečiančios socialinių problemų aliuzijos – tai labiausiai ir šokiruoja, tiksli ir aiški išsakyta dailininko pozicija ir mintis. Toks menas išties kartais būna užmirštas, bet žmonės noriai dalijasi savo Facebook‘o paskyrose šiais P. Kuczynski darbais, nes jie taiklūs, skaudžiai šmaikštūs, jų idėjos sudrebina ir atliepia kolektyvinę sąmonę, valdymo sistemas, kuriomis mes gyvename ir apskritai kalba apie absurdą, sunkiai suvokiamą propagandinę „tiesą“. Gal aš nekomentuosiu visų autoriaus darbų, o tiesiog pasidalysiu labiausiai patikusiais. Tegu darbai kalba patys už save.














































Jūsų Maištinga Siela