Šios dienos citata: Julius Kaupas apie pasakas, jų reikšmę žmogaus gyvenimui

Sveiki,

 

„Po velnių! Gal ir netinka taip pradėti, mieli draugai, bet negaliu iškentėti nenusikeikęs. Yra žmonių, kurie atrodo rimti ir visai išmintingi, kurie moka tvarkyti savo reikalus, bet kurie, įsivaizduokite, netiki pasakom. Tik pagalvokit, netiki pasakom! Jie mano, kad pasaka yra fantazijos vaisius, įsivaizduotas dalykas, graži iliuzija, taigi netiesa. Į tai galima atsakyti tik taip: pasaka yra šventa tiesa ir joje nėra nė krislo melo. Kas to nesupranta, man rodos, stokoja dvasios ir nėra pilnas žmogus.“ Julius Kaupas

 

Pamenu, kažkada palėpėje pas senelius radau Juliaus Kaipo knygą „Daktaras Kripštukas pragare“. Lyg ir bandžiau skaityti, bet, matyt, buvo tuomet dar per sudėtinga, įdomu, kaip būtų dabar? Šioji citata absoliučiai, sakyčiau, sutampa su poeto Henriko Radausko pozicija, bet galimai ji ir šiek tiek ironiška racionaliųjų žmonių atžvilgiu.

 

Julius Kaupas (1920–1964) – išskirtinis lietuvių išeivijos rašytojas, kurio kūryba tapo intelektualios ir satyrinės prozos etalonu. Gimęs Kaune ir Antrojo pasaulinio karo nublokštas į Vakarus, kur praleido likusį gyvenimą, Kaupas savo kūryboje įžvalgiai tyrinėjo žmogaus egzistencijos problemas, tapatybę ir absurdišką tikrovę. Šios temos ryškiausiai atsiskleidžia jo žymiausiame kūrinyje „Daktaras Kripštukas pragare“. Šioje apysakoje „pragaras“ tampa ne tiek pomirtine vieta, kiek simboline erdve, kurioje per daktaro Kripštuko groteskiškus nuotykius demaskuojamos žmogiškosios ydos, visuomenės tuštybė ir egzistencijos beprasmybė. Kaupo prozai būdingas aštrus intelektas, rafinuota ironija ir elegantiška kalba, kuri derinama su filosofiniais apmąstymais, kviečiančiais skaitytoją permąstyti įprastas vertybes. Per savo kūrybą, ypač per satyrinį-filosofinį pasakojimą, Kaupas tapo ne tik savo kartos išeivijos patirčių įamžintoju, bet ir universalių žmogaus būties dilemų analitiku, kurio įžvalgos išlieka aktualios iki šių dienų. Jis taip pat laikomas miestietiškos/urbanistinės pasakos pradininku Lietuvoje.

 

Maištinga Siela

Pawel Kuczynski paveikslai: sveikos socialinės kritikos ir ironijos atspindžiai

Sveiki, skaitytojai,

Jau seniai norėjau pasidalyti visame pasaulyje pripažinto lenkų dailininko Pawel Kuczynski paveikslais. Netikėtai aptikau juos interneto platybėse ir labai susidomėjau. Įspūdis gana stiprus. Gal ne tiek paveikslų technine prasme, nes jos priartėjusios apskritai prie karikatūrinio hiperbolizuoto vaizdavimo, tačiau karikatūromis darbų laikyti irgi nelabai galima. Gilios, sukrečiančios socialinių problemų aliuzijos – tai labiausiai ir šokiruoja, tiksli ir aiški išsakyta dailininko pozicija ir mintis. Toks menas išties kartais būna užmirštas, bet žmonės noriai dalijasi savo Facebook‘o paskyrose šiais P. Kuczynski darbais, nes jie taiklūs, skaudžiai šmaikštūs, jų idėjos sudrebina ir atliepia kolektyvinę sąmonę, valdymo sistemas, kuriomis mes gyvename ir apskritai kalba apie absurdą, sunkiai suvokiamą propagandinę „tiesą“. Gal aš nekomentuosiu visų autoriaus darbų, o tiesiog pasidalysiu labiausiai patikusiais. Tegu darbai kalba patys už save.

 

Jūsų Maištinga Siela