Šios dienos citata: Vidas Rachlevičius apie kovą su klimato kaita

Sveiki,

Žurnalistas Vidas Rachlevičius neseniai publikavo savo straipsnį „Pasijuokime, nes vėliau bus nebejuokinga“, kuriame jis gana kritiškai aptaria visuotinę inerciją kovoti prieš klimato kaitą. Nors nesu itin didelis šio žurnalisto tekstų mėgėjas ir ne visais atžvilgiais sutinku su jo bendromis idėjomis, šįkart jis savo straipsnyje iškėlė vieną bauginančią, dažnai pasislėpusią po lozungais mintį, kad iš klimato kaitos turtus kraunasi kas netingi ir dar labiau niokoja planetą.

Kaip veganai ar vegetarai, kuriems rinka ir visokie verslininkai greitai pasiūlė cheminio (nemėsiško) maisto produktų, kurie dar bjauresni savo sudėtimi nei toji antibiotikais užteršta mėsa... Lygiai taip pat toji grėsmė kyla ir dėl klimato kaitos atžvilgiu. Rinka išmeta daugybę kitaip žalingų produktų, kitaip performuoja politines jėgas, tačiau realiai tai tėra tik apgaulė. Kaip antai prieš 10 metų paleista serija plastikinių maišų atseit suyrančių gamtoje natūraliai, tačiau tyrimai parodė, kad po dešimties metų maišas po žeme liko toks pat, nepasidavė net žiemos kaustančiam įšalui. Daug melo produkcijos rinkoje, kuri pateikdama netikras etiketes mus klaidina ir leidžia imituoti savo politines ir etines nuostatas dėl klimato kaitos. Gal šioji citata ir yra tas raktas į sveiko mąstymo raktą. Juokinga pati mintis kanibalizmas, tačiau... Politika nenuspėjamas dalykas kaip ir besikeičiantis klimatas.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepatogi tiesa" / "An Incovenient truth"

Sveiki,

Žmonės vis labiau atsigręžta į globalines problemas, o dokumentinių filmų, kurie iš pažiūros supažindina su Žemės planetos trapia pusiausvyra, kasmet pasirodo dešimtimis – vieniems ši dokumentika įdomi, kitiems – geriau pažiūrėti naująją „Sostų karų“ seriją... Štai vienas iš tokių jau senesnių dokumentinių filmų yra „Nepatogi tiesa“ (angl. An Incovenient Truth) (2006), kurį režisavo žemės aplinkai neabejingas įtakingasis Al Gore.

Kalbant apie filmą, atrodo, kad jis pasaldintas. Nors jame vaizduojamas Al Gorės kelias į politiką, kad galėtų rūpintis globaliniais dalykais – ir jo pralaimėjimas, iš kitos pusės jis supažindina su Žemės pusiausvyros dėsniais ir grafiškai bei vizualiai pristato, kas nutiks (jau vyksta), kai ištirps ledynai, pasikeis vandenynų srovės ir t. t. Iš esmės filmas mažabiudžetis, todėl didžioji jo dalis visgi man primena ne išsamią dokumentinę studiją, bet auditorijoje nufilmuotą paskaitą, kuri turi dokumentinių filmo intarpų su atskiromis šalutinėmis istorijomis. Jeigu filmą žiūrėčiau ir žinočiau labai mažai apie Žemės klimato kaitą, filmas būtų padaręs kur kas didesnį įspūdį.

Filmas didelio įspūdžio nepadarė, tačiau neabejoju, kad savu metu, kai filmas vos tik pasirodė, jis turėjo lemiamos įtakos, kalbant apie klimato kaitą. Šiandien retrospektyvoje regiu ir kokybiškesnių ir aštriau sukaltų dokumentinių filmų šiomis problemomis. Ypač kažkada labai sukrėtė „Namai“ (2009), na, o šiandien „Nepatogi tiesa“ jau yra sulaukusi ir naujojo tęsinio, kurį galbūt vieną dieną pažiūrėsiu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela