Sveiki,
Vasara tikriausiai nėra
tokia ilga, kad pajėgčiau perskaityti visas tas knygas, kurios paskutinėmis
dienomis suplaukė į mano biblioteką. Net nežinia nuo ko pradėti, nei kaip viską
aprėpti, o apetitas kyla bevalgant, tik kad bloga nepasidarytų.
Rūtos Šepečio romaną Tarp pilkų
debesų jau tikriausiai nuodėmė neperskaityti, nes tai buvo vienas
didžiausių bestselerių, kai pasirodė ši knyga ir visi apie ją kalbėjo ir visi
ją žinojo, o aš – neskaičiau ir tik visai neseniai užsiciklinau, kad tokią
knygą pravartu turėti. Lenos Eltang Akmeniniai klevai buvo senai
nusižiūrėta ir geidžiama knyga ir šiuo metu ją kramtau – įspūdis keistai
nusakomas... (Į pagalbą abiturientui) Matematikos egzaminų pavyzdžių (2011-2014)
knyga – neklauskit kam skambina varpai, vis tiek šįkart ne man.
Įsigijau didžiulį Mokamąjį
prancūzų kalbos žodyną. Daug gerų atsiliepimų girdėjau apie italų
rašytojo Paolo Giordano Pirminių skaičių vienatvę. Jodi
Picoult Susitarimas buvo neatsitiktinis pasirinkimas – jau kažkiek
žinau šios rašytojos stilių ir temas, kažkada Mano sesers globėjas buvo
padaręs didžiulį įspūdį, kai dar nebuvo tos mega reklamos. Marko Zingeris Rudens
ir pavasario pasikalbėjimas – knyga nesulaukusi nė vienos
profesionalios recenzijos, bet pripažinta viena geresnių to meto lietuvių
romanų – fenomenas, sakyčiau. Vaiva Ryštaitė ir jos knyga Kostiumų drama –
lietuviška literatūra, negalima praleisti šios rašytojos kaip ir debiutinės
Dovilės Zelčiūtės romano Gastrolės. Bet labiausiai laukiama
knyga William Faulkner Jeruzale, jei tave pamirščiau jau
buvo pripažinta kaip geriausia išversta metų knyga. Ką bekalbėti apie Sigito
Parulskio knygas – programiniai.
Niekur nepavyko įsigyti
už gerą kainą Undinės Radzevičiūtės romano Žuvys ir drakonai, todėl įsigijau Strekaza
ir Boden Bodeno nebus – tikiuosi įdomaus susipažinimo su šia rašytoja.
Viktorijos Daujotytės ir Marcelijaus Martinaičio pokalbių knygos šiaip niekada
nebūčiau pirkęs, bet teko paskaityti ištraukas ir kažkaip sudrebėjusi ranka
įsidėjusi šią knygą į krepšelį. Kepinių knyga Kvepiantys – ne mano
knyga, bet iš to paties krepšelio, kaip sakant. Marguerite Yourcenar Kaip
tekantis vanduo – girdėjau daug gerų atsiliepimų ne tiek apie pačią
knygą, bet kiek apie pačią rašytojos kūrybą, tikiuosi šioji knyga verta bus
dėmesio.
Jūsų Maištinga Siela
